- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-11
- Bylos Nr.
- ATP-497-361/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-10-22 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimu G. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis kartu su M. D. ir T. L. 2013-10-15, apie 05.30 val., (duomenys neskelbtini), Minijos ichtiologiniame draustinyje neteisėtai žvejojo su draudžiamais mėgėjiškai žūklei įrankiais – statomais tinklais ir neteisėtai sugavo 1 šlakį, 1 lašišą, 1 starką ir 1 kuoją. Tokiais savo veiksmais G. K. pažeidė Mėgėjiškos žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 su vėlesniais pakeitimais, 10; 10.1; 11.2 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. G. K. paskirta 900 Lt bauda. Šį nutarimą G. K. apskundė Šilutės rajono apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-05-15 nutartimi atmetė G. K. skundą ir nurodė, kad neginčijamai nustatyta, jog M. D., G. K. ir T. L. tuo metu buvo prie Minijos upės, ir nors G. K. nurodo, kad jie nežvejojo, o plaukė valtimi tikslu suvaryti gyvulius į aptvarą, kadangi to jų prašė sodybos, kurioje jie poilsiavo, savininkas, tačiau šiuos parodymus paneigia liudytojai S. S., V. G., M. P., M. B., Ž. L. ir R. S., kurie tiesiogiai matė tai, kaip M. D., G. K. ir T. L. metė tinklus į upę, o po to šiuos tinklus ištraukė. Teismas pažymėjo, kad M. D., kartu su G. K. ir T. L. buvo faktiškai sulaikyti iš karto po to, kai jie ištraukę tinklą su žuvimi, išlipo iš valties ir ėjo link sodybos. Pats tinklas buvo apžiūrėtas po pažeidimo, po to jo apžiūra buvo atlikta bylos nagrinėjimo metu. Be to, teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių minėti pareigūnai būtų suinteresuoti nurodyti melagingas aplinkybes ar nepagrįstai apkalbėti G. K.. Be to, teismas nustatė kad pareigūnai pažeidimą užfiksavo naudodamiesi techninėmis priemonėmis, jie tinkamai buvo išsidėstę, todėl matė visas pažeidimo aplinkybes. Teismas pažymėjo, jog G. K. ne pirmą kartą baudžiamas už brakonieriavimą, todėl ši netiesioginė aplinkybė tik patvirtina faktą, kad jo keliamos versijos yra nepagrįstos. Teismas kritiškai įvertino liudytojų M. D. ir T. L. parodymus, kadangi šie liudytojai yra faktiniai pažeidimo bendrininkai ir suinteresuoti duoti parodymus, naudingus G. K., o liudytojų P. B. bei E. V. parodymai dėl susitarimo suginti gyvulius į aptvarą laikytini kaip sukurta pažeidėjų versiją, kurią siekiama išvengti gresiančios atsakomybės.
Šalies argumentai
G. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, jog visi aplinkos apsaugos inspektoriai tiesiogiai matė, kaip jis, G. K., kartu su M. D. ir T. L. metė tinklus į upę, o po to tuos tinklus ištraukė. Inspektoriai tik įtarė, kad tinklai galėjo būti išmesti į upę, kadangi pastebėjo prieš srovę plaukiančią valtį, be to, nurodė, jog naudojosi termovizoriumi, tačiau nepatvirtino, jog būtų galėję atpažinti, kas tiksliai sėdėjo toje valtyje. V. G. apskritai tą naktį nebuvo įvykio vietoje, o į sodybos kiemą atvyko tik po tariamo jų sulaikymo. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, jog jie buvo sulaikyti iškart po to, kai ištraukę tinklą su žuvimi, išlipo iš valties ir ėjo sodybos link, kadangi prie jų inspektoriai priėjo, kai jie jau buvo grįžę į sodybą, užkaitę name kavą, išėjo į lauką parūkyti, o M. D. atvestas net iš už kelio esančios daržinės. Įvykio vietoje buvo netinkamai išmatuotas pagrindinis daiktinis įrodymas – tinklas, kuris, beje, apskritai netinkamas žvejoti, kadangi yra sudūlėjęs ir skylėtas. Taip pat pažymi, jog žuvį inspektoriai surado ir jiems parodė tik po geros valandos, kai į sodybą atvyko daugiau inspektorių. Aplinkosaugos pareigūnai susitarę melagingai neigia, jog ėjo į namo vidų ir ten atliko apžiūrą. Be to, Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja, nagrinėdama šią administracinę bylą uždavinėjo liudytojams menamus klausimus arba pati už juo atsakinėjo, posėdis vyko tam nepritaikytoje patalpoje – teisėjos kabinete, kur proceso dalyvių ir pačios teisėjos dėmesį blaškė telefonų skambučiai, todėl tai galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas, pavaduojantis viršininką, nesutinka su G. K. apeliaciniu skundu ir mano, kad Šilutės rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl G. K. kaltės pagal ATPK 87 str. 3 d. Mano, jog apelianto keliama versija, jog jis ne žvejojo, o tik padėjo suvaryti gyvulius į aptvarą, dėl to plaukė valtimi, yra motyvuotai paneigta byloje ištirtų įrodymų visumos analize ir pagrįstai vertintina kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 87 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis pagal ATPK 87 str. 3 d. yra nubaustas nepagrįstai, kadangi protokole minimu metu ir vietoje nežvejojo ir jokios žuvies nepagavo, o valtimi plaukė į ganyklą, nes buvo susitaręs su sodybos šeimininku, jog padės jam suvaryti gyvulius į užtvarą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl apelianto kaltės. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl G. K. kaltės, teismo posėdyje apklausė patį pažeidėją G. K., liudytojus M. D., T. L., E. V., P. B., aplinkosaugos inspektorius liudytojus M. P., M. B., S. S., V. G., neetatinius inspektorius liudytojus R. S. ir Ž. L., išklausė institucijos atstovę L. Vitosienę, apžiūrėjo daiktinį įrodymą – tinklą, išnagrinėjo kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.
Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai įvertino ir pagrįstai rėmėsi aplinkosaugos pareigūnų teismo posėdžio metu duotais parodymais, nes jie yra aiškūs, konkretūs, detalūs, papildo, patvirtina vieni kitus, sutampa su anksčiau tarnybiniame pranešime ir sekimo akte pareigūnų išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, taip sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleisdami išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių pareigūnų nešališkumu, suteiktų pagrindą manyti, kad jie galėjo būti suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti G. K. pažeidimo padarymu, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti ir nesiremti pareigūnų parodymais.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog aplinkosaugos inspektoriai nematė tiesiogiai, jog būtent jis, G. K., upėje žvejojo, tačiau šis teiginys paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko S. S. 201-10-15 tarnybiniu pranešimu (b. l. 23), 2013-10-14/15 vykusio reido stebėjimo aktu (b. l. 24) bei teismo posėdžio metu liudytojų – aplinkosaugos inspektorių – M. P., M. B., S. S. duotais parodymais (b. l. 89-94, 100-101). Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog teismo nutartyje nurodoma netiksli aplinkybė, jog jie – G. K., M. D. ir T. L. buvo sulaikyti iškart po to, kai ištraukę tinklą su žuvimi, išlipo iš valties ir ėjo sodybos link, kadangi prie jų inspektoriai priėjo, kai jie jau buvo grįžę į sodybą, užkaitę name kavą, išėjo į lauką parūkyti, o M. D. atvestas net iš už kelio esančios daržinės. Nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti teismo nustatytų aplinkybių, kadangi akivaizdu, jog pažeidėjai buvo sulaikyti iškart po pažeidimo padarymo, jiems grįžus į sodybą, o tai, kad jie spėjo parūkyti ar užsikaisti kavos, neturi jokios reikšmės nustatant patį faktą. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo tinklo išmatavimo, kadangi, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, šis tinklas buvo dar kartą apžiūrėtas ir išmatuotas teismo posėdžio metu (b. l. 100-101), o netikslumai, susiję su tinklo parametrais, neturi įtakos, įrodinėjant patį pažeidimo padarymo faktą ir pažeidėjo kaltę. Skundo argumentai, susiję su namo vidaus apžiūra, taip pat niekaip nesusiję su administracinio pažeidimo fakto nustatymu, kadangi tiek pažeidimo padarymo įrankis – tinklas, tiek rezultatas – pagautos žuvys, buvo rastos ne namo viduje, o lauke.
Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl teisėjos šališkumo, užduodamų menamų klausimų ir bylos nagrinėjimo tam nepritaikytoje patalpoje, t. y. kabinete, kadangi kaip matyti iš teismo posėdžio protokolų, nagrinėjant šią administracinę bylą dalyvavo G. K. atstovas advokatas E. S., todėl tiek jis, tiek pats pažeidėjas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis galėjo reikšti teismui ir teisėjai pastabas dėl minimų aplinkybių, teikti skundus, tačiau to nedarė, vadinasi nelaikė to procesiniais pažeidimais, galinčiais turėti įtakos tinkamam bylos išnagrinėjimui ir teismo sprendimo priėmimui.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas G. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad G. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį patrauktas pagrįstai ir teisėtai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.