- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- I-1731-463/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04726-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Violeta Balčytienė, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- H. D.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Kaminsko ir Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui H. D., viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. D. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1– 6), prašydamas: panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. spalio 24 d. raštą Nr. 96-3562 „Dėl parduotuvės veiklos“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 2S-5979 „Dėl nuteistojo H. D. prašymo“ bei prašė įpareigoti atsakovą pašalinti skunde nurodytus pažeidimus, nesudarant galimybės pareiškėjui įsigyti ir / ar turėti klijų popieriui, sausainių, smilkalų, razinų ir cinamono bei priteisti iš atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, pareiškėjo naudai 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nesutiko su ginčijamais raštais ir nurodė, kad atsakovo atsisakymas aprūpinti pareiškėją būtinais reikmenimis ir maisto produktais, grubiai pažeidžia jo teises, sukuria kankinimams prilygstančias, žmogaus orumą žeminančias sąlygas.
Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K, taikydama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, įsigaliojusias nuo 2016 m. balandžio 1 d., blogina jo įkalinimo sąlygas, nors pareiškėjas nustatyto režimo nepažeidė, neturi nuobaudų ir vykdo savo, kaip nuteistojo, pareigas.
Nurodė, kad pažeidžiama pareiškėjo teisė įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnyje įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Tokių daiktų, kurie skundžiamais aktais draudžiami, pareiškėjui negali perduoti ir artimieji.
Paaiškino, kad popieriniai klijai reikalingi pagal tiesioginę jų paskirtį – pašto ženklams ant vokų užklijuoti. Sutinka, kad būtų klijai tikrinami, ar juose nėra svaiginimuisi tinkamų medžiagų. Pareiškėjas tokių medžiagų nevartoja ir neketina jų vartoti. Negaudamas klijų, negali tinkamai pasinaudoti viena iš esminių nuteistųjų teisių – siųsti korespondenciją.
Taip pat nurodė, kad smilkalai, kuriais jis anksčiau naudojosi, reikalingi pareiškėjui pagal tiesioginę jų paskirtį – nepageidaujamiems kvapams kameroje neutralizuoti. Akcentavo, kad kameroje esantis klozetas yra neatskirtas nuo bendros patalpos, kameroje nėra ventiliacijos.
Anksčiau pareiškėjui buvo suteikta galimybė naudotis smilkalais. Pasak pareiškėjo, nepateisinamas smilkalų draudimas, tiesiogiai pažeidžiantis pareiškėjo orumą.
Dėl neleidžiamų įsigyti maisto produktų pareiškėjas nurodė, kad Taisyklių 18 priedo 1.6 punkte nurodoma, jog leidžiama įsigyti džiovintus vaisius, neišskiriant razinų ar vynuogių. Pabrėžė, kad neketina iš vynuogių gaminti alkoholio ar jo surogatų.
Pasak pareiškėjo, nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl draudžiama įsigyti sausainių, kadangi leidžiama įsigyti džiovintus vaisius, chalvą ir šokoladinius saldainius.
Akcentavo, kad nėra teisinio pagrindo uždrausti įsigyti cinamono, nes šis prieskonis turi gydomųjų savybių, reikalingų normaliai širdies veiklai, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, artrito riziką, gerina kitų organizmo sistemų veiklą. Kitos siūlomos alternatyvos (pipirai, bazilikai ir kt.) tokių savybių neturi.
Be to, draudimas įsigyti kiaušinių yra nelogiškas ir nepateisinamas. Kamerose asmenys gali turėti elektrinius virdulius, kuriuose gali būti verdami kiaušiniai. Parduotuvėje prekiaujama veterinariškai patikrintais kiaušiniais, todėl vartojant net ir nevirtus, nėra pavojaus užsikrėsti salmonelioze ar kitomis bakterinėmis ar virusinėmis ligomis.
Pasak pareiškėjo, dabar galiojančios Taisyklės blogina jo padėtį, pažeidžiamas lex retro non agit principas. Jo atžvilgiu turi būti taikoma palankesnės anksčiau galiojusių Taisyklių nuostatos. Pabrėžė, kad anksčiau pareiškėjas turėjo galimybę tokius produktus įsigyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, skunde nurodyti teisių ribojimai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas. Pabrėžė, kad neturtinę žalą patyrė dėl sukeltų nepatogumų, susijusių su teisės į tinkamą susižinojimą su išoriniu pasauliu (nesudarant galimybės įsigyti klijų popieriui), orumą žeminantį ir kankinimams prilygstantį elgesį, nesudarant galimybių neutralizuoti kvapų (atsirandančių dėl naudojimosi neatskirtu klozetu) smilkalais, taip pat neleidimo įsigyti razinų, sausainių, cinamono, nors šie produktai jam gyvybiškai yra būtini, atsižvelgus į jo ilgalaikę iki galvos numatomą izoliaciją. Pareiškėjo teigimu, tokie pažeidimai jam sukėlė ne tik traumuojančią patirtį, bet ir sumenkino jo žmogiškąjį orumą, sukėlė nežmonišką elgesį.
Be to, pareiškėjas prašė spręsti klausimą dėl būtinybės kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu nustatyti, ar Taisyklės ir Taisyklių 18 priedas neprieštarauja Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, 92 straipsnio 1 daliai, 96 straipsnio 1 daliai bei kitam šiame įstatyme įtvirtintam teisiniam reguliavimui.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Pabrėžė, kad razinos yra labai naudingos jo sveikatai, siekiant pagerinti širdies veiklą. Nurodė, kad tokie nepagrįsti atsakovo draudimai pažeidžia ne tik jo, bet ir kitų kalinčių asmenų teises. Pasak pareiškėjo, atsakovo draudimai įgyti jo prašomus produktus nelogiški ir pažeidžiantys žmogaus teises.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 16–19) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lukiškių TI-K 2016 m. spalio 24 raštas yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, pagrįstas objektyvais duomenimis ir faktais, teisės aktų nuostatomis.
Nuo 2016 m. balandžio 1 d. galiojanti Taisyklių redakcija yra aktuali ginčui. Šių Taisyklių 76 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Šiame priede pareiškėjo prašomi įsigyti daiktai bei maisto produktai į sąrašą neįtraukti, todėl jais neleidžiama prekiauti Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje. Jokių išimčių teisės aktuose nėra nustatyta.
Pabrėžė, kad nuteistiesiems draudžiama įsigyti ir turėti razinų, nes jos gali būti naudojamos alkoholio ar jo surogatų gamybai. Visos aplinkybės yra išnagrinėtos ginčijamame rašte. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis gali įsigyti kitokių džiovintų vaisių, t. y. datulių, abrikosų ir slyvų. Informuotas, kad cinamonas nėra įtrauktas į parduotuvės asortimentą, tačiau gali įsigyti kitokių prieskonių.
Pažymėjo, kad nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą, nes nėra vienos iš būtinų sąlygų, nustatytų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, institucijos neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju valstybei nekyla pareiga atlyginti pareiškėjo prašomą priteisti neturtinę žalą.
Lukiškių TI-K apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama atsakovo atstovams nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Atsakovas Kalėjimų departamentas, atstovaudamas ir Lietuvos valstybei, nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti (b. l. 23–27).
Nurodė, kad į pareiškėjo 2016 m. spalio 17 d. pareiškimą Lukiškių TI-K atsakė tinkamai, paaiškino nuteistųjų teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje galiojantį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjui pateikta informacija nesukuria teisių ir pareigų, nėra taikomos jokios poveikio priemonės, pareiškėjas kreipėsi dėl teisės normų išaiškinimo. Teigė, kad pareiškėjui prašomą informaciją pateikė pagal jai suteiktą kompetenciją, remdamasi nustatytu teisiniu reglamentavimu. Pažymėjo, kad parduotuvėje neprekiaujama prekėmis, neįtrauktomis į Taisyklių 18 priede nurodytą daiktų sąrašą. Lukiškių TI-K pareiškėjui pateikė išsamią informaciją 2016 m. spalio 24 d. rašte.
Pabrėžė, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K ir į Kalėjimų departamentą, prašydamas pateikti informaciją, kodėl negali įsigyti tam tikrų produktų, tačiau neginčijo ir nenurodė, kad kreipėsi su prašymu įsigyti tam tikras prekes ir buvo priimtas sprendimas šių prekių pareiškėjui neleisti įsigyti. Akcentavo, kad pareiškėjas neginčijo jokio sprendimo, kuriuo jam nebūtų leista įsigyti tam tikrų prekių.
Kalėjimų departamento teigimu, ginčijamas raštas nėra individualus administracinis aktas, sukeliantis konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui, tai tik informacinio pobūdžio raštas, kuriame pateikta Kalėjimų departamento pozicija. Pabrėžė, kad nėra pagrindo naikinti raštą, kuriame pateiktas teisės normų aiškinimas.
Taip pat nurodė, kad Kalėjimų departamentas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nesant vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą. Be to, iš pareiškėjo skundo, pareiškėjui galimai žala galimai kilo dėl Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmų.
Kalėjimų departamentui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 17 d. pateikė pareiškimą Lukiškių TI-K direktoriui (b. l. 21), prašydamas raštu atsakyti, kodėl negalima Lukiškių TI-K parduotuvėje nusipirkti šių pareiškėjui reikalingų produktų: kiaušinių, prieskonių cinamono, džiovintų vaisių – razinų, smilkalų, klijų popieriui ir sausainių (b. l. 21).
Lukiškių TI-K 2016 m. spalio 24 d. rašte Nr. 96-3562 „Dėl parduotuvės veiklos“, atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. spalio 17 d. prašymą, informavo jį, kad vadovaujantis Taisyklių (redakcija įsigaliojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d.) 76 punktu, nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Taisyklių 18 priedas. Paaiškino, kad į šį sąrašą nėra įtraukti popieriniai klijai, sausainiai ir smilkalai, todėl jais nėra leidžiama prekiauti Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje. Nurodė, kad razinos yra draudžiamos, nes gali būti naudojamos alkoholio ir jo surogatų gamybos procese. Pažymėjo, kad parduotuvėje galima įsigyti kitokių džiovintų vaisių (datulių, abrikosų, slyvų). Taip pat nurodė, kad cinamonas nėra įtrauktas į parduotuvės asortimentą, bet galima įsigyti kitokių prieskonių (pipirų, bazilikų, džiovintų krapų ir kt.). Pažymėjo, kad UAB „Lobby Baltic“, kuri vykdo parduotuvės veiklą Lukiškių TI-K teritorijoje, neprivalo turėti savo asortimente visų įmanomų prieskonių. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 18 priedu kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems kiaušinių įsigyti neleidžiama (b. l. 20).
Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 4 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui, nesutikdamas su Lukiškių TI-K atsakymu į jo pareiškimą (b. l. 28–29). Pareiškėjas skunde nesutiko su Lukiškių TI-K pozicija, jog pareiškėjo pageidaujamų produktų negalima įsigyti, nes jie neįtraukti į sąrašą. Lukiškių TI-K teiginius dėl razinų panaudojimo alkoholio gamybos procese bei kiaušinių įsigijimo vertino kaip nepagrįstus.
Kalėjimų departamentas 2016 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 2S-5979, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. spalio 31 d. skundą, nustatė, kad Lukiškių TI-K 2016 m. spalio 24 d. atsakymas yra teisingas. Patvirtintas leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas apima būtiniausius maisto produktus ir kitas prekes. Prekėmis, neįtrauktomis į minėtą sąrašą, pataisos įstaigos parduotuvėse neprekiaujama. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu, Kalėjimų departamentui pavesta vykdyti suimtųjų įsigyjamų ir turimų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų stebėseną ir kiekvienų metų gruodžio mėnesį pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai apibendrintą informaciją apie šios stebėsenos rezultatus. Pažymėjo, kad sąrašas gali būti peržiūrėtas ir nustačius, jog jame nurodytais maisto produktais ir kitais daiktais dauguma nuteistųjų negali užtikrinti savo minimalių poreikių, jis gali būti papildytas (b. l. 31–32).
Dėl ginčijamų raštų panaikinimo
Pareiškėjo teigimu, ginčijami atsakymai yra formalūs, nepagrįsti.
Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigose nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Pareiškėjas prašė jį informuoti, kodėl negali parduotuvėje įsigyti kiaušinių, prieskonių cinamono, džiovintų vaisių – razinų, smilkalų, klijų popieriui ir sausainių.
Taisyklių 18 priede įtvirtintas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – ir Sąrašas), kurio 1 punkte išvardyti galimi įsigyti ir turėti maisto produktai: chalva, šokoladas, šokoladiniai saldainiai, džiovinti vaisiai, riešutai (1.6 punktas); prieskoniai, cukraus pakaitalai (1.10 punktas); kiaušiniai (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems; 1.14 punktas).
Taisyklių 18 priede įtvirtinta, kad nuteistieji gali įsigyti ir turėti džiovintų vaisių ir prieskonių. Minėtame sąraše nėra išskirta, kokių konkrečių džiovintų vaisių ar prieskonių nuteistiesiems negalima įsigyti. Šiuo atveju, Lukiškių TI-K Rašte nurodė, kad razinos yra draudžiamos, nes naudojamos alkoholio ir jo surogatų gamybos procese. Tokie Lukiškių TI-K teiginiai yra nepagrįsti. Lukiškių TI-K nepateikė jokių duomenų (tyrimų, skundų ar kt.), kad būtent razinos naudojamos ne maistui, o alkoholio gamybai. Kadangi Taisyklių 18 priedo Sąrašo 1.6 punkte nėra išskirtas ir ribojamas razinų, kaip džiovintų vaisių, turėjimas, tai atsakovas Lukiškių TI-K turėjo pareiškėjui sudaryti galimybę jas įsigyti.
Pažymėtina, kad ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomą maisto produktų asortimentą yra įtraukti džiovinti vaisiai, neišskyrus razinų (8 punktas). Lukiškių TI-K nepateikė teismui duomenų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs nustatytą tvarką ir razinas būtų naudojęs alkoholio gamybos procese. Be to, Lukiškių TI-K teiginiai, kad pareiškėjas gali įsigyti kitų džiovintų vaisių (datulių, abrikosų ir slyvų) negali būti laikomas tinkamu pareiškėjo prašymo įsigyti razinų, įgyvendinimu. Konstatuotina, kad ribojimas pareiškėjui įsigyti razinų yra nepagrįstas.
Pagal Taisyklių 18 priedo 1.10 punktą nuteistieji gali įsigyti ir turėti prieskonių (gamintojo pakuotėse). Šioje normoje nėra ribojimo įsigyti prieskonio – cinamono. Atsakovo Lukiškių TI-K teiginiai, kad pareiškėjas vietoje šio prieskonio gali įsigyti kitų prieskonių (pipirų, bazilikų, džiovintų krapų) negali būti laikomas tinkamu pareiškėjo teisių įgyvendinimu. Kadangi Taisyklėse nėra ribojimo turėti cinamoną, atsakovas įpareigotinas pareiškėjui sudaryti galimybę įsigyti būtent pareiškėjo prašomą prieskonį – cinamoną. Ta aplinkybė, kad prieskonis cinamonas neįtrauktas į parduotuvės parduodamų prekių asortimentą, nesant draudimo tokį prieskonį įsigyti, negali pateisinti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, nesudarant galimybės įsigyti šio prieskonio. Pažymėtina, kad cinamonas – vertingas, gydomųjų savybių turintis prieskonis, priskiriamas prie 5 naudingiausiųjų žmogaus sveikatai prieskonių (medicina-worls.com).
Akcentuotina, kad Lukiškių TI-K turi veikti pagal jai suteiktus įgaliojimus ir nagrinėdama pareiškėjo prašymą vadovautis preciziškai tiksliai pagal Taisyklių nuostatas. Papildomų ribojimų ir sąlygų, kurių Taisyklėse nėra nustatyta, Lukiškių TI-K negali pareiškėjui sudaryti.
Be to, Lukiškių TI-K dėl pareiškėjo prašymo parduotuvėje įsigyti kiaušinių, smilkalų, sausainių ir klijų popieriui nurodė, kad minėti produktai neįtraukti į Sąrašą, todėl jais neleidžiama prekiauti. Atkreiptinas dėmesys, kad sausainiai įtraukti į Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomą maisto produktų asortimentą (Taisyklių 1 punktas). Atsakovas pareiškėjui atsakyme tokių aplinkybių nepaaiškino.
Pažymėtina, kad Sąrašo 1.14 punkte nustatyta, kad nuteistieji gali įsigyti ir turėti kiaušinių, išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems. Šiuo atveju tik teisės normos perrašymas negali būti laikomas tinkamu pareiškėjo prašymo nagrinėjimu.
Teismo vertinimu, toks formalus atsakymas, nepaaiškinant priežasčių, neįvertinus individualių pareiškėjo poreikių, negali būti laikomas tinkamu pareiškėjo pareiškimo išnagrinėjimu.
Lukiškių TI-K, nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl Raštas, kaip individualus administracinis aktas turi atitikti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Be to, Kalėjimų departamentas skundžiamame 2016 m. lapkričio 14 d. rašte iš esmės formaliai pritarė Lukiškių TI-K atsakyme į pareiškėjo pareiškimą išdėstytai pozicijai, nurodė teisės aktus bei egzistuojančią galimybę papildyti sąrašą maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skundo rezoliucinėje dalyje nesuformulavo reikalavimo dėl maisto produktų – kiaušinių negalėjimo įsigyti, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą ir visą ginčo medžiagą, konstatuoja, kad ginčas yra kilęs ir dėl negalėjimo įsigyti šių produktų. Todėl, siekiant realiai ir efektyviai apginti pareiškėjo teises, byloje vertina ir jo nurodytą pažeidimą dėl minėtų maisto produktų – kiaušinių įsigijimo galimybės.
Teismo vertinimu, tiek Lukiškių TI-K, tiek ir Kalėjimų departamentas, gavę pareiškėjo skundus dėl negalėjimo įsigyti maisto produktų ir būtinų reikmenų, privalėjo ne formaliai išnagrinėti, o atitinkamai pagrįsti ir argumentuoti, kodėl konkretūs prašomi pareiškėjui būtini maisto produktai (kiaušiniai, sausainiai), smilkalai ar klijai popieriui negali būti parduodami. Be to, Lukiškių TI-K atitinkamai gali imtis iniciatyvos ir, įvertinusi prašomų įsigyti produktų poreikį, inicijuoti tokių daiktų įtraukimą į Sąrašą. Nepakanka nurodyti, kad pareiškėjas negali įsigyti prašomų daiktų, Lukiškių TI-K turi ne formaliai, o realiai padėti pareiškėjui įgyvendinti jo teisę įsigyti maisto produktų, jam būtinų reikmenų, o nesant tokios galimybės, privalo aiškiai ir konkrečiai suformuluoti draudimo pagrindą, o nesivadovauti prielaidomis. Tokią pareiškėjo teisę garantuoja Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnis.
Konstatuotina, kad tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai administracinis aktas priimamas visapusiškai neįvertinus skundo pagrindo ir aplinkybių pažeidžia ne tik viešojo administravimo subjektui VAĮ nustatytas pareigas, bet ir gero administravimo principą, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.).
Šiuo atveju Lukiškių TI-K formaliai atliko viešojo administravimo funkcijas. Taip pat ir Kalėjimų departamentas, pritaręs Lukiškių TI-K pozicijai, tinkamai netyrė ir nevertino pareiškėjo skundo. Tokie veiksmai negali būti laikomi teisėtais, o pripažįstami pažeidžiančiais pareigą tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtus individualius administracinius aktus.
Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, ginčijamas Lukiškių TI-K 2016 m. spalio 24 d. raštas Nr. 96-3562 ir Kalėjimų departamento 2016 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. 2S-5979 naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Lukiškių TI-K įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl galimybės įsigyti parduotuvėje kiaušinių, smilkalų, sausainių ir klijų popieriui.
Pažymėtina, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1R-107 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktas, kuriuo pavedama Kalėjimų departamentui vykdyti nuteistųjų įsigyjamų ir turimų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų stebėseną ir kiekvienų metų gruodžio mėnesį pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai apibendrintą informaciją apie šios stebėsenos rezultatus.
Byloje nėra pateiktų duomenų, kaip Kalėjimų departamentas įgyvendino pavestą funkciją vykdyti stebėseną. Šią nuostatą Kalėjimų departamentas įrašęs pareiškėjo ginčijamame rašte, teismui nepateikė duomenų, ar ėmėsi kokių konkrečių veiksmų ir jeigu ėmėsi, tai kokių, Sąrašui papildyti, įvertinus pareiškėjo skundo turinį. Be to, neaišku, ar Lukiškių TI-K šiuo klausimu kreipėsi į Kalėjimų departamentą su atitinkamais siūlymais. Tiek Lukiškių TI-K, tiek ir Kalėjimų departamentas turi ne formaliai, o veiksmingai ginti nuteistų asmenų teises ir nesukurti jiems formalių draudimų, siekiant laikomiems asmenims jų teises, šiuo atveju Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnyje įtvirtintą nuteistųjų teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, įgyvendinti.
Pareiškėjui išaiškintina, kad jis pats turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamentą su motyvuotu prašymu į Sąrašą įtraukti maisto produktus ar kitus jam būtinus reikmenis. Tokiu atveju atsakovas turėtų spręsti būtinybę papildyti Sąrašą.
Teismas pareiškėjo skundo argumentus, kad buvo pažeistas lex retro non agit principas atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad pareiškėjui turi būti taikoma Taisyklių, įsigaliojusių nuo 2016 m. balandžio 1 d., redakcija. Atsakovai šio pareiškėjo nurodyto pažeidimo nepadarė ir tinkamai taikė ginčo metu galiojusių Taisyklių redakciją.
Dėl žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento.
Teismas šiuo sprendimu dėl netinkamo skundo ištyrimo panaikina Kalėjimų departamento ginčijamą raštą, taip pat panaikina ir Lukiškių TI-K raštą bei įpareigoja sudaryti galimybę pareiškėjui įsigyti razinų ir cinamono, o kitoje dalyje perduoda prašymą spręsti iš esmės. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, nenustatė Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, todėl negali būti tenkinamas reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinėje byloje Nr. A444-669/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Taigi pareiškėjas turėjo nurodyti neteisėtus Kalėjimų departamento veiksmus, konkrečias aplinkybes, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pareiškėjas būtent dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas, nenustačius būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimo priteisti neturtinę žalą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą
Be to, pareiškėjas prašė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Taisyklių 18 priedas neprieštarauja Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, 92 straipsnio 1 daliai, 96 straipsnio 1 daliai bei šiame įstatyme nustatytam teisiniam reguliavimui.
Pareiškėjas prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą grindė abstraktaus pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, tačiau detaliai prašymo suformuluotais teisiniais argumentais nepagrindė. Teismui nekilo abejonių dėl galiojančio teisinio reglamentavimo. Be to, svarbi ir ta aplinkybė, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų ir reikmenų sąrašas gali būti peržiūrėtas ir, nustačius būtinybę, papildytas. Be to, atsakovas Lukiškių TI-K įpareigotas šiuo sprendimu iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pareiškimo dalį ir tinkamai jį pagrįsti. Nepakanka tik Taisyklių nuostatas cituoti, bet veiksmingai turi būti ginamos nuteistųjų teisės, nesukuriant formalių ribojimų. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl įtvirtinto teisinio reglamentavimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 dalimis, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo H. D. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. spalio 24 d. raštą Nr. 96-3562 „Dėl parduotuvės veiklos“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 2S-5979 „Dėl nuteistojo H. D. prašymo“.
Įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą sudaryti pareiškėjui galimybę įsigyti prieskonių – cinamono ir džiovintų vaisių – razinų.
Įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. spalio 17 d. pareiškimo dalį dėl maisto produktų – kiaušinių, sausainių ir kitų reikmenų – smilkalų bei klijų popieriui klijuoti įsigijimo.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.