Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-44-966/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
eAN2-44-966/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00267-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. R.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-44-966/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00267-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties V. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. R. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 140 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. spalio 25 d., apie 10 val. adresu (duomenys neskelbtini), iš savo (duomenys neskelbtini) buto, esančio penktame aukšte, pro langą tyčia pylė ant kieme dirbusių įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkų, t. y. R. K. (nutarime nurodyta R. K.) ir V. U. (nutarime nurodyta V. U.) vandenį. Taip pat, išėjęs į kiemą, viešoje vietoje juos išplūdo necenzūriniais žodžiais.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas nepilnai, o skundžiamas Institucijos nutarimas priimtas kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismo vertinimu, tik atlikus papildomą tyrimą galima spręsti, ar yra duomenų apie padarytą administracinį nusižengimą ir priimti sprendimą dėl asmens patraukimo ar nepatraukimo administracinėn atsakomybėn.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde V. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys į ANK 642 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog institucija akivaizdžiai nesivadovauja nekaltumo prezumpcijos principu, kad ne pareiškėjas privalo įrodinėti savo nekaltumą. T. I. požiūris buvo demonstruojamas ir teisme, o tai rodo, kad byla Institucijoje nebuvo objektyviai tiriama, nes teismas nutartyje niekaip nepasisakė dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo.

3.2. Skunde nurodoma, kad Institucija į ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 617 straipsnio 1 dalies nuostatas neatsižvelgė, protokolą surašė ir sprendimą priėmė vadovaudamasi tik apelianto atžvilgiu priešiškai nusiteikusio asmens pareiškimu ir kito asmens, kuriam neva žinomos įvykio aplinkybės, raštu išdėstytais samprotavimais. Teismas turėjo ANK 641 straipsnio ribose patikrinti institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinti byloje surinktus įrodymus ir konstatuoti, kad įrodymų nėra, tačiau to nepadarė. Teismas bylą turėjo nutraukti, o ne grąžinti Institucijai papildomai tirti, taip sukuriant apeliantui teisinį netikrumą.

3.3. Skunde pažymima, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, tačiau teismas nustatė, kad V. R. atžvilgiu nėra įsiteisėjusio nutarimo, todėl jis negali būti laikomas teisės pažeidimą padaręs pakartotinai. Teisiniu požiūriu yra visiškai nelogiška grąžinti Institucijai papildomai tirti ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes pakartotinumas atgaline tvarka vis tiek neatsiras.

3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad visa byla yra grindžiama vieno asmens J. A. sukurta istorija, kuris pats su žmona sukūrė ir surašė asmenų pareiškimus, o teisme teigė, kad jam neva pasakojo. Jis ne tik melavo, kad apeliantas grasino I. M., kad ši neliudytų, tačiau ir pati liudytoja I. M. teismo posėdyje kelis kartus patvirtino, kad su apeliantu ji nekalbėjo ir jis jai negrasino. Teismas ne tik, kad neiškėlė bylos J. A. už žinomai melagingus parodymus ir šmeižimą, bet tais melagingais parodymais rėmėsi ir nutartyje. Akivaizdu, kad teismas, nenutraukdamas bylos, paneigė asmens teisę į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir iš esmės neįvykdė teisingumo. Teismas visiškai nieko nepasisakė apie Institucijos pareigūnų padarytus apelianto teisių pažeidimus nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, taip sudarant prielaidas pareigūnams be jokios teisinės atsakomybės priiminėti akivaizdžiai nepagrįstus nutarimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Institucijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai atlikti papildomą tyrimą, prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

5. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

6. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grąžinti V. R. administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, grindė reikalingumu atlikti papildomą tyrimą apklausiant nutartyje nurodytus asmenis, įvertinant V. R. pateiktus bei kitus bylos duomenis, sukonkretinant įvykio vietą, laiką bei atliekant kitus veiksmus.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs pateiktą apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, grąžino nepagrįstai. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiame punkte aiškiai įtvirtinta, jog toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Taigi vienintelis ir išimtinis pagrindas grąžinti bylą institucijai yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės. Vertinamu atveju nors apylinkės teismas ir nurodė atlikto tyrimo trūkumus, tačiau šie trūkumai nelaikytini trukdančiais teismui bylą išnagrinėti iš esmės. Iš tikrųjų liudytojai R. K. ir V. U. atliekant administracinio nusižengimo tyrimą nebuvo apklausti, tačiau jie buvo apklausti nagrinėjant bylą teisme. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti ir liudytojai J. A., surašęs paaiškinimą už V. U., bei I. M., taip pat administracinio nusižengimo protokolą surašęs tyrėjas A. V.. Nors už R. K. paaiškinimą rašiusi J. A. žmona apklausta nebuvo, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad buvo imtasi priemonių šią liudytoją kviesti į teismo posėdį ir apklausti, byloje nėra. Apygardos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų baigiamajam procesiniam sprendimui priimti, o teismas taip pat turi galimybę būti aktyvus ir pats imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams pašalinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Vertinamu atveju akivaizdu, kad sprendimas grąžinti bylą Institucijai nėra siejamas su reikalingumu surinkti naujus duomenis ar nustatyti naujas esmines aplinkybes, kurių surinkimui (nustatymui) būtų reikalinga atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o yra susiję su iš esmės tik su tyrimo metu surinktų, taip pat teisminio nagrinėjimo metu pateiktų naujų duomenų vertinimu, kurį turi ir gali atlikti pats teismas, tikrindamas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal paduotą apeliacinį skundą.

8. Sutiktina su apylinkės teismo motyvais, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nustatytos administracinio nusižengimo aplinkybės ne visiškai atitinka liudytojų V. U. ir R. K. nurodytas aplinkybes dėl V. R. galimai atliktų veiksmų, kvalifikuotų kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, apimties (necenzūrinių žodžių vartojimo, išėjimo į kiemą, asmenų, kurie buvo apipilti vandeniu, skaičiaus), tačiau šie netikslumai nelaikytini sudarančiais pagrindą konstatuoti esminį, trukdantį bylą nagrinėti teisme, administracinio nusižengimo protokolo turinio neatitikimą ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir gali būti pašalinti nagrinėjant bylą teisme. Teismo posėdžio metu, apklausiant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus, ištyrus rašytinius įrodymus, galima patikslinti, kur tiriamo įvykio metu buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, abu jie ar vienas jų galimai buvo apipilti vandeniu, ar be apipylimo vandeniui galimai buvo atlikti ir kiti administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodyti veiksmai (pavartoti necenzūriniai žodžiai). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas gali susiaurinti kaltinimo apimtį, t. y. pašalinti tam tikras nepasitvirtinusias aplinkybes ir be atskiro Institucijos tyrimo, taip pat gali pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį (ANK 635 straipsnio 3 dalis), jei tam yra pagrindas (pasitvirtinus aplinkybei, kad anksčiau V. R. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nebuvo baustas). Taip pat teismas, patikrinęs Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn asmuo buvo patrauktas ir nubaustas nepagrįstai, nesant jokių jo kaltės įrodymų, gali priimti vieną iš ANK 642 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų – panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principus, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas, pradėjęs iš esmės nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nesant aplinkybių, patvirtinančių didelės apimties papildomo tyrimo atlikimo būtinybę ar galimybės pašalinti iškilusius neaiškumus ir abejones teisminio nagrinėjimo metu, nebuvimą, nepagrįstai ją grąžino Institucijai papildomam tyrimui. Dėl to skundžiama apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Klausimas, ar V. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir, ar ji yra pagrįstai nubaustas Institucijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu, bus išspręstas bylą išsamiai išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, todėl priėmus sprendimą bylą grąžinti nagrinėti apylinkės teismui, apygardos teismas, vengdamas daryti neleistiną įtaką V. R. apeliacinį skundą iš naujo nagrinėsiančiam teismui, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimu nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – V. R. administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė