Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-05 · Civilinė byla Nr. 2A-2732-160/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-05
Bylos Nr.
2A-2732-160/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-13020-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė (pran.)
Atsakovas
S. D., V. S.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2732-160/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13020-2010-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1.; 121.14.; 121.21.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-16 sprendimo civilinėje byloje pagal R. D. ieškinį D. D. dėl išlaikymo dukrai S. D. sumažinimo ir S. D. priešieškinį atsakovei V. S. dėl priteisto išlaikymo iš mirusio tėvo padidinimo bei išlaikymo sulaukus pilnametystės iš testamentinės įpėdinės priteisimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - D. D.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

R. D. 2010-07-26 pareiškė ieškinį atsakovei D. D., kuriuo prašė pakeisti 2006-06-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai S. D., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 400 Lt kas mėnuo, sumažinant priteistą išlaikymą iki 250 Lt kas mėnuo. Paaiškino, kad nuo 2007 m. jis pripažintas nedarbingu, jo pajamas sudaro 315 Lt pašalpa, santaupų ir turto neturi, pašalpos nepakanka pačiam prasimaitinti (t. I, b. l. 41-42).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį D. D. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas klaidina teismą, nes IŠ 2007-05-04 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymos matyti, kad jis gali dirbti šešias ir daugiau valandų per dieną, o tai rodo, kad ieškovas gali įsidarbinti ir dirbti bei gauti pajamas. Be to, ieškovas paveldėjimo būdu įsigijo 3/8 dalis buto su rūsiu, esančio Architektų g. 98-7, Vilnius, todėl jo turtinė padėtis ne pablogėjo, o pagerėjo. Tuo tarpu jos padėtis pablogėjo, nes ji paėmė kreditą ir siekdama užtikrinti dukrai geresnes gyvenimo sąlygas nusipirko butą Tuskulėnų g. 50-42, Vilniuje. Todėl ji turi mokėti skolas ir palūkanas ir tokiu būdu mažėja galimybė skirti lėšų dukros išlaikymui (t. I, b. l. 46-49).

2011-03-31 teisėjos nutartimi buvo priimtas D. D. priešieškinis, kuriuo ji prašė pakeisti 2006-06-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu nepilnametei dukrai S. D. priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo R. D. nepilnametei dukrai S. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės; neterminuotai apriboti R. D. tėvo valdžią, sustabdant jam asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų. Paaiškino, kad dukrai yra 15 metų, jos išlaikymui ji išleidžianti kas mėnuo po 1179,30 Lt. Atsakovas pagal priešieškinį reikalaudamas sumažinti išlaikymo dydį teigdamas, kad jo materialinė padėtis yra pablogėjusi, bando suklaidinti. Jis turi galimybę, pagal sveikatos būklę, dirbti 5 dienas per savaitę kasdien po 6 valandas, o apribojimas yra tik tas, kad turi vengti cheminių jaudrinančių medžiagų. Be to, jis paveldėjimo būdu įsigijo 3/8 dalis buto (duomenys neskelbtini) ir šią buto dalį, siekdamas išvengti dukros išlaikymo, dovanojo motinai. Tuo tarpu jos padėtis pablogėjo, nes siekdama sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas dukrai, 2008-12-31 paėmė 37650,60 EUR paskolą ir dalį pajamų turi skirti paskolos grąžinimui. R. D. visiškai nesirūpina dukra, turi išlaikymo įsiskolinimą, paveldėtą buto dalį skyrė ne įsiskolinimo dengimui, o vengdamas dukros išlaikymo pareigos buto dalį dovanojo motinai. Jis visiškai nedalyvauja dukros auklėjime ir nebendrauja su ja. Tai rodo, kad jis nevykdo tėvo pareigų ir nėra duomenų, kad jis gali pasikeisti. Todėl jam turi būti neterminuotai apribota tėvo valdžia (t. I, b. l. 144-149).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-12 nutartimi vykdymo procese skolininkas R. D., miręs 2012-07-30 pakeistas jo turto paveldėtoja V. S., nustačius, kad jai perėjo ½ dalis R. D. turėto įsiskolinimo S. D.. S. D. po tėvo R. D. mirties paveldėjo ½ dalį jo turto (t. II, b. l. 16-17).

Šalies argumentai

S. D., kuri 2013-05-21 sulaukė pilnametystės, patikslintu priešieškiniu prašė pakeisti išlaikymo, 2006-10-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi priteisto iš R. D. dydį ir priteisti ieškovei S. D. iš atsakovės V. S. 2600 Lt sumą, sudarančią išlaikymo padidinimo už laikotarpį nuo 2011-03-10 iki 2013-05-21; priteisti S. D. iš V. S. išlaikymą po 300 Lt per mėnesį už laikotarpį nuo 2013-05-21 iki 2014-07-01. Paaiškino, kad 2012-07-30 mirus R. D., iš kurio buvo priteistas išlaikymas, išlaikymo pareiga perėjo testamentinei įpėdinei pagal įstatymą V. S. Išlaikymo dydį už laikotarpį nuo priešieškinio teisme priėmimo dienos (2011-03-10) iki jos pilnametystės (2013-05-21) prašė padidinti, nes po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas po 400 Lt, jos poreikiai akivaizdžiai padidėjo. Teiktino išlaikymo dydį prašė didinti iki 600 Lt, o kadangi R. D. teisių perėmėja atsako tik už ½ dalį R. D. įsipareigojimų, V. S. už nurodomą laikotarpį turi sumokėti po 100 Lt kas mėnuo, t.y. 2600 Lt. Už laikotarpį nuo 2013-05-21 iki 2014-07-01 (kol mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje) iš V. S. priteistina po 300 Lt kas mėnuo (t. II, b. l. 18-21).

V. S. prašė priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad R. D. buvo neįgalus, gaudavo tik 315 Lt dydžio socialinę pašalpą, dirbti negalėjo, todėl teikti 400 Lt dydžio išlaikymą S. D. neturėjo galimybės. Be to, ieškovė po R. D. mirties gavo privalomą palikimo dalį, t. y. įgijo asmeninės nuosavybės teisę į 3/16 dalis 22000 Lt vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu patenkino poreikį į išlaikymą (t. II, b. l. 44-47).

V. S. atsisakė reikalavimo sumažinti 2006-10-24 teismo sprendimu priteistą išlaikymą S. D. paaiškindama, kad mirus R. D. pasibaigė jo pareiga mokėti išlaikymą (t. II, b. l. 184). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-04 sprendimu atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė, teismo sprendimas šioje dalyje įsiteisėjo (t. II, b. l. 198-199).

D. D. sutiko su patikslinto priešieškinio reikalavimais ir prašė juos tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-16 sprendimu priešieškinį atmetė. Padarė išvadą, kad aptariamu laikotarpiu, t. y. nuo 2011-03-10 iki 2013-05-21, abiejų atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) S. D. tėvų turtinė padėtis nebuvo vienoda, todėl ir išlaikymo pareiga negalėjo būti vertinama kaip vienoda. Išlaikymo dydį kiekvienu atveju apsprendžia ne tik konkretūs vaiko poreikiai, tačiau ir abiejų tėvų turtinė padėtis bei galimybės teikti atitinkamo dydžio išlaikymą. Nenustatė pagrindo tenkinti atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) S. D. reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo iš tėvo R. D. jos išlaikymui, kadangi po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnametės dukters S. D. išlaikymo klausimas, R. D. situacija iš esmės pasikeitė ypatingai pablogėjus jo sveikatos būklei, ir toks pablogėjimas buvo nuolatinio pobūdžio, dėl nuolat blogėjančios sveikatos R. D. galiausiai buvo nustatytas 15% darbingumas bei specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Dėl tokių negrįžtamų sveikatos pokyčių padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos. Atitinkamai pablogėjo jo turtinė padėtis, bei finansinės galimybės teikti priteistą išlaikymą savo nepilnametės dukters S. D. išlaikymui. Jokio turtinės padėties pasekmių (pagerėjimo), kas leistų 315 Lt pašalpą gavusiam itin blogos sveikatos R. D. vietoje priteisto 400 Lt išlaikymo per mėnesį mokėti 600 Lt, nenustatė. Nustačius, kad nėra pagrindo pakeisti priteisto išlaikymo dydį jį padidinant dėl R. D. sveikatos ir turtinės bei finansinės padėties prieš mirtį bei tai, kad S. D. palikėjo R. D. išlaikymo prievolė įvykdyta atsakovės pagal priešieškinį V. S., kuri sumokėjo 7000 Lt įsiskolinimą, konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti priešieškinį dėl išlaikymo pakeitimo jį didinant priešieškinio reikalavimo dalyje dėl išlaikymo padidinimo nuo R. D. mirties iki S. D. pilnametystės. S. D. po tėvo mirties gavo privalomąją palikimo dalį, todėl jos pačios turtinė padėtis pagerėjo. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais laikė, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovės V. S. ieškovės naudai 300 Lt dydžio mėnesinę materialinę paramą nuo 2013-05-21 iki ieškovė mokysis vidurinėje mokykloje. Nepriteisė ir priešieškiniu prašomo priteisti 2600 Lt įsiskolinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

S. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-16 sprendimą ir priešieškinį patenkinti. Paaiškino, kad 2011 metų kovo mėnesį, kai buvo teikiamas priešieškinis dėl išlaikymo padidinimo, R. D. buvo darbingas ir galėjo susirasti sveikatos būklę atitinkantį darbą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino nedarbingumo nustatymo faktą ir netyrė, kokios jo pajamos buvo jam esant darbingu. Netyrė aplinkybės, kad R. D. turtinė padėtis byloje aptariamu laikotarpiu pagerėjo palikimo būdu gavus 3/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nepagrįstai nurodė, kad R. D. sunkią turtinę padėtį patvirtina pastarojo kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, kadangi byloje buvo atsisakyta tokio ieškinio reikalavimo. Netyrė ieškovės poreikių pasikeitimo aplinkybių kaip savarankiško išlaikymo padidinimo pagrindo. Padidėję vaiko poreikiai patys savaime sudaro savarankišką pagrindą didinti išlaikymą, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties. Priteisto išlaikymo dydžio už laikotarpį nuo R. D. mirties iki S. D. pilnametystės pirmos instancijos teismas nepadidino remdamasis tuo, jog S. D. gavo privalomojo palikimo dalį į 3/8 dalis buto, dėl ko, teismo vertinimu, atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, be to, V. S. sumokėjo 7000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, taip pat tuo, kad R. D. turtinė padėtis prieš mirtį buvo sunki. Tačiau klausimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo sprendžiamas po R. D. mirties, todėl jo turtinė padėtis iki mirties neturi teisinės reikšmės, kadangi CK 3.194 str. 5 d. pagrindu palikimą priėmęs įpėdinis turi vykdyti išlaikymo prievolę paveldėto turto ribose. Tad esminę reikšmę turi paveldėto turto vertė, kuri šioje byloje leidžia teikti didesnį, nei 2006 m. priteistas išlaikymas. Priešingai, nei nurodyta skundžiamame sprendime, 7000 Lt išlaikymo skolos V. S. niekada nemokėjo ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Privalomosios palikimo dalies gavimas nešalina išlaikymo teikimo pareigos, kadangi privalomąja dalimi įgyvendinamas be adekvačios priežasties nušalintų nuo palikimo gavimo įpėdinių turto paveldėjimo, o ne išlaikymo teikimo klausimas. Ieškovė nepaveldėjo viso turto, o gavo tik privalomąją palikimo dalį, todėl teisę reikšti reikalavimą dėl išlaikymo tiek už laikotarpi iki pilnametystės, tiek ir esant pilnametei už laikotarpį, kuomet įstatymas numato tėvų teisę išlaikyti savo vaikus, R. D. teisių perėmėjai, t. y. įpėdinei V. S., ieškovė turi. Byloje buvo ginamos ne socialiai pažeidžiamo (išlaikymo reikalingo) asmens, o testamentinės įpėdinės interesai.

Atsiliepimas

V. S. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-16 sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad R. D. turtinė padėtis jam gyvam esant neleido teikti didesnio nei buvo priteistas 2006 metais išlaikymas, nes nuo 2006 metų ženkliai pablogėjo jo sveikata ir atitinkamai sumažėjo realios galimybės gauti didesnes pajamas, padidėjo jo paties poreikiai sveikatos priežiūrai ir gydymuisi. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, vertintinos tėvų galimybės teikti išlaikymą ir jo priteisimo (pakeitimo) momentui, ir tėvų turtinės padėties pasikeitimo perspektyvos. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad R. D. materialinė padėtis pagerėjo palikimo būdu gavus 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tokia dalis buto vertintina tik kaip pirmojo būtinumo gyvenamasis plotas, nėra perteklinis turtas, įgalinantis gauti papildomas pajamas. Taip pat ieškinio atsisakymas po R. D. mirties nepaneigia jo sunkios materialinės padėties ieškinio pateikimo dienai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, laikydamasis proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertindamas ir vaiko poreikius, ir tėvų galimybes juos tenkinti. Skunde išdėstyta nuomonė, kad padidėję vaiko poreikiai patys savaime sudaro savarankišką pagrindą didinti išlaikymą, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties, nepagrįsta. Skunde netinkamai aiškinamos materialinės teisės normos, įrodinėjant, jog buvusi palikėjo prievolės apimtis neįtakojo įpėdinio pareigos apimties, o visas paveldėtas turtas turi būti nukreiptas išlaikymui teikti, net nepaisant išlaikytinio paveldėtos privalomos palikimo dalies. Toks normų traktavimas neatitiktų įstatymo leidėjo tikslų ir bendrųjų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Išlaikymo modifikavimas (padidinimas/sumažinimas) yra galimas tik iki išlaikymą teikiančio asmens mirties. Neįsiteisėjus iki teikiančio išlaikymą asmens mirties teismo sprendimui dėl išlaikymo modifikavimo (ar jo nepriėmus) nebegalimas išlaikymo modifikavimas, nes, keičiant išlaikymo dydį, nustatinėjama asmens turtinė padėtis, jo galimybė teikti tam tikro dydžio išlaikymą, galimybė dirbti, uždirbti ir kt. sprendimo priėmimo momentui. Po R. D. mirties, nepaisant to, kad S. D. buvo suteiktas ankstesnio dydžio išlaikymas iš V. S. atitekusio palikėjo turto dalies, S. D. paveldėjo privalomą palikimo dalį – ½ viso palikėjo turto, ji papildomai dar gavo našlaitės pašalpą, taigi jos išlaikymui skiriama suma akivaizdžiai padidėjo. Aplinkybė, kad S. D. iki šiol negavo pajamų iš paveldėtos turto dalies sietina tik su jos pačios neveikimu ir nenoru greičiau išspręsti paveldėto turto atsidalijimo ir disponavimo juo klausimo, todėl dėl turto atsidalijimo V. S. yra pareiškusi ieškinį teisme, nes S. D. su V. S. pasiūlymais nesutiko, o savo pasiūlymų neteikė. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7538-433/2014 yra nustatyta, kad S. D. paveldėtos privalomos palikimo dalies turto vertė yra 27000 Lt, tai yra didelė suma ir tikrai pakankama tinkamam išlaikymui gauti visais įstatymų nustatytais periodais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-04 sprendimu išnagrinėjo ginčą tarp šalių, priėmė ieškovės V. S. (mirusio R. D. teisių perėmėjos) atsisakymą nuo ieškinio atsakovei D. D. dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai sumažinimo ir bylą šioje dalyje nutraukė. Priėmė D. D. atsisakymą nuo priešieškinio ieškovei V. S. (mirusio R. D. teisių perėmėjai) dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir bylą šioje dalyje nutraukė. Atmetė S. D. priešieškinį V. S. (mirusio R. D. teisių perėmėjai) dėl priteisto išlaikymo iš mirusio tėvo padidinimo bei išlaikymo sulaukus pilnametystės iš testamentinės įpėdinės priteisimo (t. II, b. l. 198-199). Vilniaus apygardos teismas 2014-04-28 nutartimi sprendimo dalį, kuria atmestas S. D. priešieškinis V. S. (mirusio R. D. teisių perėmėjai) dėl priteisto išlaikymo iš mirusio tėvo padidinimo bei išlaikymo sulaukus pilnametystės iš testamentinės įpėdinės priteisimo panaikino ir bylą šioje dalyje grąžino nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas privalėjo į bylą pateiktų įrodymų pagrindu nuspręsti, ar S. D. išlaikymui iki pilnametystės mirusysis R. D. buvo materialiai pajėgus skirti didesnį išlaikymą nei 400 Lt per mėnesį, o taip pat, ar sulaukusi pilnametystės S. D. buvo reikalinga materialinės paramos bei kokio dydžio parama jai turėjo būti teikiama bei ar mirusysis R. D. buvo materialiai pajėgus paramą teikti bei kokio dydžio paramą jis galėjo teikti.

Pagal CK 3.192 str. 2 d. nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-06-14 sprendimu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2006-10-24 nutartimi (t. I, b. l. 5-13) iš R. D. dukros S. D. išlaikymui priteista po 400 Lt išlaikymo kas mėnuo. S. D. šią sumą prašo padidinti iki 600 Lt kas mėnuo nuo 2011-03-10 iki 2013-05-21 (iki jos pilnametystės), nes jos motinos finansinė padėtis pablogėjo dėl to, kad motina sudarė paskolos sutartį ir kas mėnuo turi mokėti bankui įmokas už buto įsigijimą. Jos poreikiai padidėjo, o jos tėvo finansinė padėtis pagerėjo, nes jis paveldėjimo būdu įsigijo 3/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 3.201 str. 2 d. priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Ieškovė, nurodydama savo poreikių apimtį, nurodė eilę poreikių, kurie negali būti laikomi būtinaisiais (vairavimo kursai, mobilusis telefonas, kosmetika, baseinas, dantų korekcija, neformalus ugdymas), todėl laikyti, kad jos būtinieji poreikiai yra didesni nei minimali alga, būtų nepagrįsta. Iš R. D. jos išlaikymui buvo priteista po 400 Lt, o tai sudarė ½ dalį minimalios algos nuo 2011-03-10 iki 2012-08-01. Vėliau minimali alga didėjo iki 850 Lt bei 1000 Lt per mėnesį. Į bylą pateiktos pažymos apie sveikatos būklę ir darbingumo netekimą tvirtina, kad R. D. sveikata nuo 2010 metų sparčiai blogėjo, jam tapo reikalinga slauga, ligų pasėkoje 2012-07-30 jis mirė. Todėl ieškovės paaiškinimas, kad jis turėjo galimybę dirbti, nėra paremtas įrodymais. 2010-05-24 Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinių išmokų skyriaus pažyma (t. I, b. l. 18) tvirtina, kad jo pajamas sudarė 315 Lt pašalpa kas mėnuo. Šios pajamos buvo mažesnės nei anksčiau priteistas išlaikymas dukros naudai, todėl reikalavimas didinti išlaikymą dukrai, nėra pagrįstas, nes R. D. nebuvo materialiai pajėgus teikti didesnio išlaikymo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad paveldėjimo būdu įgyta buto dalis buvo R. D. gyvenamoji vieta ir negalėjo būti vertinama taip, kad jo gyvenamoji vieta turi būti skirta dukros išlaikymo padidinimui. Atsižvelgiant į tai, kad jos motinos D. D. pajamos buvo apie 7 kartus didesnės nei tėvo R. D. (t. I, b. l. 219), bei į tai, kad paskolą būstui įsigyti D. D. paėmė savo interesais, ji nuosavybės teise turi ir kito nekilnojamojo turto (žemės sklypą (duomenys neskelbtini)), likusias išlaidas nepilnametės dukros išlaikymui turėjo skirti motina.

Pagal CK 3.194 str. 5 d. kai asmuo, iš kurio priteistas išlaikymas, mirė, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo būdas pagal šio kodekso penktosios knygos normas. Todėl ne nuo palikto turto vertės, o nuo priteisto išlaikymo dydžio priklauso, kokia suma turi būti išieškota iš mirusiojo palikto turto įpėdiniams. Atsakovei V. S. priėmus ½ dalį palikimo, jai tenka pareiga atlyginti ½ dalį įsiskolinimo pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-06-14 sprendimu nustatytą išlaikymo dydį iki S. D. pilnametystės. O ieškinys dėl padidinto išlaikymo priteisimo jos naudai atmestas pagrįstai.

Pagal CK 3.194 str. 3 d. išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Taigi besimokančiam pilnamečiui vaikui gali būti priteisiama parama, tačiau ne išlaikymas. Parama nuo išlaikymo iš esmės skiriasi tuo, kad pilnametis vaikas turi galimybę mokytis ir dirbti, taip pat savo poreikiams naudoti savo asmeninį turtą. Tik tuo atveju, kai besimokančio vaiko darbo užmokesčio ar turimo turto nepakanka pragyvenimui, tėvams kyla pareiga savo vaiką paremti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad mirus ieškovės tėvui, iš kurio ji siekia prisiteisti paramą, ji paveldėjo ½ dalį jo palikto turto – 3/16 buto (duomenys neskelbtini). Palikimo priėmimo dieną ši buto dalis įvertinta 22000 Lt, atsakovė V. S. paaiškino, kad siekiant atsidalinti iš bendrosios nuosavybės ši buto dalis įvertinta 27000 Lt. Taigi tokia turimo turto apimtis, kuria ieškovė gyvenimui faktiškai nesinaudoja, yra pakankama jos poreikiams tenkinti periodu nuo 2013-05-21 iki 2014 m. liepos mėn. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog sulaukus pilnametystės ir gavus palikimą, ieškovei tėvo parama nebuvo būtina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-16 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Zita SmirnovienėAsta RadzevičienėAndrius Ignotas