Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2239-478/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-30
Bylos Nr.
1S-2239-478/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kaltinamasis
D. M.
Advokatai
Rimantas Bučma
Kategorijos
Byla Nr. 1S-2239-478/2014Procesinis Nr. 1-20-1-00350-2013-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.16.; 2.12.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo D. M. gynėjo advokato Rimanto Bučmos skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria pratęstas D. M. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 228 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) ir 284 straipsnio 1 dalyje padarymu, o būtent tuo, kad:

būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės specialistu (budėtoju), 2013-03-12, 12.40 val., būdamas savo darbo vietoje, adresu Kęstučio g. 42, Kaunas, veikdamas asmeniniais interesais, tyčia nurodydamas melagingą paieškos pagrindą „Darbas. Kitas tarnybinis naudojimas“, prisijungė prie Vidaus reikalų informacinės sistemos Ieškomų asmenų žinybinio registro (POLIS IAR), tokiu būdu piktnaudžiaudamas neteisėtai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, t. y. gavo išsamius ir skirtus tik tarnybiniam naudojimui socialinio pobūdžio duomenis apie T. R., gim. 1979 m., o būtent, neviešą informaciją apie šio asmens paiešką Lietuvos Respublikoje, Interpolo duomenų bazėje ir Šengeno informacinėje sistemoje. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuoj pat po to, apie 12.42 val., D. M. savo mobilaus ryšio telefonu paskambino R. K., kuriai tyčia atskleidė piktnaudžiaujant gautą tarnybinio naudojimo informaciją apie privatų gyvenimą – T. R. paiešką. Tokiais veiksmais D. M. tyčia piktnaudžiavo neteisėtai rinkdamas ir perduodamas tarnybinio pobūdžio informaciją apie asmens privatų gyvenimą, tokiu būdu grubiai diskreditavo ir iškraipė Lietuvos policijos, kaip pagrindinės teisėsaugos institucijos, autoritetą ir funkcinę paskirtį, savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 167 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje;

be to, D. M. kaltinamas tuo, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės specialistu (budėtoju), 2013-04-20, apie 13.10 val., mobilaus ryšio telefonu susitarė su J. S. jo prašymu ir interesais veikti piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, iš Vidaus reikalų informacinės sistemos neteisėtai surinkti informaciją apie pastarąjį dominančių asmenų privatų gyvenimą ir tokius duomenis perduoti J. S., vykdydamas neteisėtą tarpusavio susitarimą, būdamas J. S. sukurstytas piktnaudžiauti, 2013-04-21, 12.36 val., būdamas darbo vietoje, adresu Kęstučio g. 42, Kaunas, prisijungė prie VRIS naršyklės ir tyčia nurodydamas melagingą paieškos pagrindą „Darbas. Kitas tarnybinis naudojimas“, piktnaudžiaudamas neteisėtai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, t. y. gavo išsamius ir skirtus tik tarnybiniam naudojimui socialinio bei ypatingojo pobūdžio duomenis apie A. J., gim. 1981 m., o būtent, asmens anketinius duomenis, giminystės ryšius, tėvų, vaikų, sutuoktinių duomenis, duomenis ieškomų asmenų duomenų bazėje, asmens dokumento duomenis, asmens fotografiją, asmens duomenis iš Lietuvos darbo biržos, duomenis apie asmens draudėjus, ypatingojo pobūdžio duomenis apie asmens teistumą (neteistumą), tuojau pat po to, piktnaudžiaudamas neteisėtai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, t. y. gavo išsamius ir skirtus tik tarnybiniam naudojimui socialinio pobūdžio duomenis apie E. J., gim. 1950 m., o būtent, asmens anketinius duomenis, asmens fotografiją, asmens duomenis iš Lietuvos darbo biržos, neteisėtai gavo išsamius duomenis apie transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei E. Ž., gim. 1982 m., jos fotografiją, asmens duomenis iš Lietuvos darbo biržos, SODRA duomenis. Tuojau pat po to D. M. mobilaus ryšio telefonu tyčia J. S. atskleidė piktnaudžiaujant gautą tarnybinio naudojimo informaciją apie asmens privatų gyvenimą. Tokiais veiksmais D. M. tyčia piktnaudžiavo neteisėtai rinkdamas ir perduodamas tarnybinio pobūdžio informaciją apie asmens privatų gyvenimą, taip grubiai diskreditavo ir iškraipė Lietuvos policijos, kaip pagrindinės teisėsaugos institucijos, autoritetą ir funkcinę paskirtį, savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 167 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje;

be to, D. M. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės specialistu (budėtoju), 2013-04-13, apie 15.05 val., būdamas savo darbo vietoje adresu Kęstučio g. 42, Kaunas, susitiko su O. M., kuris veikė bendrai su M. Š., ir susitarė su O. M., šio prašymu ir bendrais su M. Š. interesais veikti piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi: iš VRIS neteisėtai surinkti informaciją apie pastaruosius dominančių asmenų privatų gyvenimą ir tokius duomenis perduoti O. M.. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas neteisėtą susitarimą su O. M., kuris veikė bendrai su M. Š., būdamas sukurstytas piktnaudžiauti, D. M. 2013-04-13, apie 15.13 val., būdamas savo darbo vietoje, O. M. akivaizdoje prisijungė prie VRIS naršyklės ir tyčia, nurodydamas melagingą paieškos pagrindą „Darbas. Kitas tarnybinis naudojimas“ ir tokiu būdu piktnaudžiaudamas neteisėtai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, t. y. gavo išsamius ir skirtus tik tarnybiniam naudojimui socialinio bei ypatingojo pobūdžio duomenis apie S. P., gim. 1976 m., o būtent: jo asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, tėvų, vaikų, sutuoktinių duomenis, asmens dokumentų duomenis, giminystės ryšių duomenis, duomenis ieškomų asmenų duomenų bazėje, asmens fotografiją, asmens duomenis iš Lietuvos darbo biržos, duomenis apie asmens draudėjus, ypatingojo pobūdžio asmens teistumo (neteistumo) duomenis. Iš karto po to, tyčia nurodydamas melagingą paieškos pagrindą „Darbas. Kitas tarnybinis naudojimas“, VRIS naršyklėje nesėkmingai ieškojo informacijos apie R. P., gim. 1988 m., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuoj po to, D. M., būdamas savo darbo vietoje tiesiogiai O. M. atskleidė piktnaudžiaujant gautą, aukščiau nurodytą, informaciją apie S. P., 15.23 val. iš tarnybinio telefono, neturėdamas jokio teisinio pagrindo ir neformindamas jokių dokumentų, taip tyčia akivaizdžiai viršydamas savo įgaliojimus, paskambino R. P., prisistatė policijos pareigūnu ir pareikalavo apmokėti 71,30 Lt dydžio sąskaitą už maistą ir gėrimus UAB „Aramiso skrynia“ priklausančiame restorane „Briedžių medžioklė“, esančiame Vilniaus g. 54, Karmėlava, Kauno r., kurios R. P. ir S. P. nebuvo apmokėję ir kuriame padavėja dirbo M. Š., nors ši įstaiga nėra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje. Taip D. M. tyčia piktnaudžiavo neteisėtai rinkdamas ir perduodamas tarnybinio pobūdžio informaciją apie asmens privatų gyvenimą bei viršydamas savo įgaliojimus, tokiu būdu grubiai diskreditavo ir iškraipė Lietuvos policijos, kaip pagrindinės teisėsaugos institucijos, autoritetą ir funkcinę paskirtį, savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 167 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje;

be to, D. M. kaltinamas tuo, kad jis 2013-05-18, apie 4.30 val., viešoje vietoje – gatvėje, šalia naktinio klubo „Mojo Lounge“, adresu V. Putvinskio g. 50, Kaunas, tyčia grubiai pažeidė viešąją tvarką – veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. V. ir A. V., spardydami kojomis sumušė G. J., bendrai suduodami ne mažiau kaip penkis smūgius ir padarydami jam odos nubrozdinimus nugaroje, juosmens dešinėje, kairėje alkūnėje, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dešinėje klubinėje srityje, taip padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu D. M. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi pratęstas kaltinamojo D. M. laikinas nušalinimas nuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės specialisto pareigų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui nuo 2014-12-04 iki 2015-03-04.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu sprendimu, D. M. gynėjas advokatas Rimantas Bučma skundu prašo ją panaikinti.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, jog laikinas nušalinimas nuo pareigų galimas tik tada, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirtos nusikalstamos veikos ar užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

Tačiau teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad bylos nagrinėjimas teisme tik pradedamas ir pagrindai D. M. laikinam nušalinimui nuo pareigų nepasikeitė, neatitinka tikrovės. Baudžiamoji byla teismui perduota 2013 m. gruodžio mėn., įvyko daugiau nei dešimt teisiamųjų posėdžių, nei vienas teisiamasis posėdis nebuvo atidėtas ar padaryta pertrauka dėl D. M. ar kurio nors kito kaltinamojo kaltės, kaltinamieji ir visi nukentėjusieji ir liudytojai apklausti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nutartyje padaryta išvada, kad jo ginamojo tolesnis užimamų pareigų ėjimas gali įtakoti liudytojus, niekuo nepagrįstas. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad jo ginamasis, dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės specialisto pareigose gali daryti kitas nusikalstamas veikas, nes ji paremta vien tik spėlionėmis, kas baudžiamajame procese yra negalima. Nenurodoma nei kaip, ne kokiu būdu, nei kokias nusikalstamas veikas jis gali daryti.

Skunde taip pat nurodoma, jog ši baudžiamoji byla teisme daugiau nei metai, buvo paskirta daugiau nei dešimt teisiamųjų posėdžių, posėdžiai paskirti iki 2015-02-05, nors neatmetama galimybė, jog ir iki šios datos byla nebus išnagrinėta, o toks ilgas bylos nagrinėjimas pažeidžia BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kaltinamo asmens teisę, kad jo byla per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nutartyje nurodoma, kad teismas (dar neišnagrinėjęs bylos iš esmės) jau turi pagrįsta pagrindą manyti, jog priimant ginamojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, bus paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas, ir tuo buvo pažeistas pagrindinis baudžiamojo proceso principas – nekaltumo prezumpcijos principas.

Skunde taip pat nurodoma, kad D. M. yra laikinai nušalintas tik nuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės specialisto pareigų, tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybė jam nesuteikia galimybės dirbti kitose pareigose, nors tokių laisvų pareigų komisariate yra. Tokiu būdu yra pažeidžiama ginamojo Konstitucinė teisė į darbą, nes D. M. iš vidaus reikalų sistemos nėra atleistas. Tokia situacija apsunkina jo galimybę susirasti pastovų darbą ir taip prisidėti prie šeimos išlaikymo, kurioje yra ir du nepilnamečiai vaikai.

D. M. 2013-06-04 paskirta procesinė prievartos priemonė yra nuolatos tęsiama ir skundžiama nutartimi pratęsta iki vienerių metų devynių mėnesių. Neaišku, kiek kartų ji dar bus tęsiama, o jokia procesinė prievartos priemonė negali tęstis neribotą laiką, o iš bylos medžiagos matyti, kad ši procesinė prievartos priemonė jau yra nebereikalinga, todėl ji turi būti panaikinta (BPK 157 str. 5 d.).

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2014-12-04 nutartimi pratęsė procesinės prievartos priemonės taikymą, kurios galiojimas jau buvo pasibaigęs 2014-12-03 24 val. 00 min. Taigi, teismas D. M. pratęsė procesinę prievartos priemonę, kuri nutarties priėmimo dieną nebuvo net paskirta.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į kaltinamojo D. M. gynėjo advokato Rimanto Bučmos skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. M. gynėjo advokato Rimanto Bučmos skundas atmetamas.

Vadovaujantis BPK 157 straipsnio 1 dalimi, procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų arba laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas – taikoma tais atvejais, kai tai yra būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam (kaltinamajam) galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Šie nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad ši procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta.

Pažymėtina, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl paskirtos prievartos priemonės, tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau nesprendžia nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimo iš esmės bei vertinimo šiuo klausimu neatlieka. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog D. M. pagrįstai kaltinamas jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje esančių ir kaltinamajame akte nurodytų duomenų visuma. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų terminą, nebūtina jų turėti tiek, kiek jų reikia priimant nuosprendį.

D. M. kaltinamas padaręs apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 167 straipsnio 1 dalyje. Šios nusikalstamos veikos tiesiogiai susijusios su jo einamomis pareigomis ir vykdytomis tiesioginėmis darbinėmis funkcijomis, valstybės suteiktais įgalinimais ir pasitikėjimu. Apylinkės teismas, pratęsdamas D. M. laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, sprendė, kad užimamų pareigų ėjimas sudarytų sąlygas piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais, įtakoti liudytojus bei daryti naujas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ar šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo, nėra reikalaujama nurodyti konkrečius veiksmus, kuriais gali būti trukdoma procesui, ar konkrečias nusikalstamas veikas, kurias gali padaryti kaltinamasis ateityje, taigi, kaltinamojo gynėjas nepagrįstai reikalauja tokias teismo išvadas pagrįsti konkrečiais duomenimis. Taikant laikiną nušalinimą nuo pareigų, svarbiausia yra tai, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę paveikti liudytojus ir daryti naujas nusikalstamas veikas. D. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis yra susijęs ne tik su valstybės tarnyba ir viešaisiais interesais, tačiau ir tiesiogiai su jam suteiktais tarnybiniais įgaliojimais ir pareiginėmis funkcijomis, nes jis kaltinamas tuo, kad tyčia, nurodydamas melagingą paieškos pagrindą, prisijungė prie Vidaus reikalų informacinės sistemos Ieškomų asmenų žinybinio registro (POLIS IAR) ir VRIS naršyklės, tokiu būdu piktnaudžiaudamas neteisėtai rinko informaciją apie asmenų privatų gyvenimą ir gavo išsamius, skirtus tik tarnybiniam naudojimui socialinio pobūdžio duomenis, kuriuos perdavė kitiems asmenims. Taigi, jis kaltinamas neteisėtai rinkęs riboto naudojimo informaciją, kurią galėjo gauti tik dėl einamų pareigų, todėl kaltinamojo turimas policijos pareigūno statusas nėra suderinamas su paaiškėjusiomis aplinkybėmis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, naudojantis turima tarnybine padėtimi. Leidžiant D. M. toliau eiti savo pareigas, būtų sudaromos sąlygos jam ir toliau naudotis suteiktais tarnybiniais įgaliojimais, atliekant darbines funkcijas, rinkti riboto naudojimo informaciją apie privačių asmenų gyvenimą, tarp jų ir byloje apklaustinus liudytojus, dėl ko jis galėtų daryti jiems poveikį, taigi, grąžintas į pareigas D. M. gali daryti naujas tapačias nusikalstamas veikas, kas būtų visiškai nesuderinama su siekiamais tikslais greičiau ir nešališkiau išnagrinėti baudžiamąją bylą. Šiuo metu kaltinamojo D. M. darbas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės specialistu nebūtų suderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais, todėl neabejotinai buvo pagrindas pratęsti D. M. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – terminą.

Nesutiktina su kaltinamojo gynėju, kad teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad apkaltinamojo nuosprendžio D. M. atžvilgiu atveju jam gali būti skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, kadangi teismas numatė tik tokio sprendimo galimybę, tačiau nekonstatavo, kad byloje bus priimtas būtent toks, apkaltinamasis, nuosprendis. Baudžiamojo poveikio priemonės tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl kartu su bausme galima ir net būtina skirti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, kai asmuo pripažįstamas kaltu padarius nusikalstamas veikas, tiesiogiai susijusias su dirbamu darbu ar einamomis pareigomis. Tačiau tokios galimybės nurodymas dar nereiškia, jog yra konstatuojama kaltinamo asmens kaltė.

Visgi, procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama užkirsti kelią ir nutraukti baudžiamojo proceso dalyvių procesinius pažeidimus, užtikrinti netrukdomą baudžiamojo proceso eigą, jo tikslų įgyvendinimą, todėl siekiama kitų tikslų nei bausme, todėl laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimas nesietinas su galimybe apkaltinamojo nuosprendžio atveju skirtina asmeniui baudžiamojo poveikio priemone – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, taigi, šis teismo argumentas yra neteisingas, tačiau tai nereiškia, kad nutartis turi būti naikinama.

Nustatyto procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindo nepašalina ir tai, kad kaltinamajam laikinas nušalinimas nuo pareigų taikomas ilgą laiko tarpą. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad nušalinimas nuo pareigų trukdo kaltinamajam susirasti kitą darbą, nes jis nėra atleistas iš eitų pareigų. Visgi, kaltinamasis pirmosios instancijos teisme nurodė, kad šiuo metu dirba apsaugos darbuotoju UAB „Maxima LT“ (6 t., 34 b. l.), todėl nušalinimas nuo pareigų nesutrukdė užsiimti kita veikla. Sutiktina, kad procesinės prievartos priemonės suvaržo tam tikras asmens teises ir laisves, tačiau, netaikant laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų, neįmanoma užkirsti galimybės kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas, kliudyti bylos tyrimui ar nagrinėjimui. Skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, kad bylos nagrinėjimas dar tik prasidėjęs, nes tai neatitinka baudžiamosios bylos duomenų, tačiau šis netikslumas taip pat nelaikytinas esminiu, darančiu nutartį neteisėta, nes, net esant šiam netikslumui, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindas šioje proceso stadijoje nėra išnykęs, kadangi baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta, baigiamasis procesinis sprendimas nėra priimtas, dar net nėra apklausti visi bylos dalyviai, todėl kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas D. M., pobūdį, kiekį, sunkumą, padarymo aplinkybes bei kitas svarbias pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamajam procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymas neprieštarauja proporcingumo principui, nekaltumo prezumpcijai, šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas pagrįstai.

Nesutiktina su gynėju ir dėl to, kad procesinės prievartos priemonės terminas buvo pratęstas jau pasibaigus ankstesniam, todėl buvo pratęsta net nepaskirta prievartos priemonė. Tačiau, kaip matyti iš 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties D. M. laikinas nušalinimas nuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės specialisto pareigų pratęstas 3 mėnesių laikotarpiui nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d.

BPK 100 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinio mėnesio atitinkamą dieną. Jeigu paskutinis mėnuo atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną. Iš to išplaukia, kad procesinės prievartos priemonės 3 mėnesių taikymo laikas pasibaigia 2014 m. gruodžio 4 d. 24 valandą, o ne 2014 m. gruodžio 3 d. 24 valandą, t. y., 2014 m. gruodžio 4 d. įskaitytinai. Taigi, apylinkės teismas procesinių terminų nepažeidė.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors laikinas nušalinimas nuo pareigų pažeidžia asmens interesus, tačiau toks pažeidimas yra galimas, ir, šiuo atveju nustačius, jog nušalinimas yra proporcingas tiriamų nusikalstamų veikų pavojingumui, viešajam interesui, yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo D. M. gynėjo advokato Rimanto Bučmos skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė