Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1463/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-19
Bylos Nr.
2A-1463/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1463/2013Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios viešosios įstaigos „FRG publishing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4690-258/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FRG“ ieškinį atsakovams viešajai įstaigai (šiuo metu – bankrutuojanti viešoji įstaiga) „FRG publishing“, R. P., K. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2009 m. vasario 3 d. ir 2009 m. vasario 12 d. UAB “FRG”, atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 11 d. tarp šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 08/11, atliko bankinius mokėjimus į VšĮ „FRG publishing“ sąskaitą banke (mokėjimo nurodymu Nr. 818 - 35 000,00 Lt ir mokėjimo nurodymu Nr. 832 – 35 000,00 Lt sumai). Be to, UAB „Ekoprojektas“, atsižvelgdamas į VšĮ „FRG publishing“ 2009 m. kovo 10 d. kreipimąsi, kuriame nurodoma, jog VšĮ „FRG publishing“ perėmė reikalavimo teisę į skolininką UAB “Ekoprojektas” iš UAB “FRG”, atliko 200 000 Lt mokėjimą į VšĮ „FRG publishing“ sąskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartimi UAB „FRG“ iškelta bankroto byla.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „FRG“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiomis 2008 m. lapkričio 11 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 08/11 tarp UAB „FRG“ ir VšĮ „FRG publishing“, o taip pat remiantis 2009 m. vasario 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atliktas finansines operacijas - mokėjimo pavedimus; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų solidariai 270 000 Lt. Nurodė, kad VšĮ „FRG publishing“ buvo įregistruota ir įgijo civilinį teisnumą bei veiksnumą nuo 2008 m. gruodžio 31 d., todėl 2008 m. lapkričio 11 d. paslaugų teikimo sutartis tarp UAB „FRG“ ir VšĮ „FRG publishing“ sudaryta dar neegzistuojant vienai iš šalių. Atsakovo pateikti įrodymai dėl paslaugų atlikimo (darbų atlikimo nuo 2008 m. lapkričio 11 iki 2008 m. gruodžio 15 d. priėmimo – perdavimo aktai) dar nėra įrodymas, kad iš tikrųjų paslaugos buvo suteiktos (sandoris yra apsimestinis, sudarytas tik dėl akių).

Be to, ieškovo nuomone, ginčijami sandoriai turėtų būti pripažįstami negaliojančiais ir actio Pauliana pagrindu, nes jau Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartimi, kuria UAB „FRG“ iškelta bankroto byla, konstatuota, jog 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „FRG“ buvo nemoki (CPK 182 str. 2 p.), o ginčijamais sandoriais suteikta pirmenybė vienam kreditoriui. Pažymėjo, kad UAB “FRG” žinojo apie kitų kreditorių teisių pažeidimą, nes viešame Turto arešto aktų registre buvo įregistruoti areštai: nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2009 m. sausio 28 d. apribotas disponavimas 7350,08 Lt sumai kreditoriaus UAB „Pozicija“ naudai; nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apribotas disponavimas 98 875,10 Lt sumai; nuo 2008 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. vasario 23 d. apribotas disponavimas 19 618,82 Lt kreditoriaus AB „Aušra“ naudai. Nurodė, kad atsakovai yra susieti asmenys ir veikė susietų asmenų naudai, pažeidžiant kitų kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir į BUAB „FRG publishing “ kreditorių sąrašą įtraukė BUAB „FRG“ su 70 000 Lt finansinio reikalavimo suma, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties iškelti UAB „FRG“ bankroto bylą matyti, jog galimai (UAB „FRG“ nepateikus teismui finansinės atskaitomybės dokumentų) pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ieškovas neteikė teismui įrodymų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti, ar teismo patvirtintų kreditorių reikalavimai yra atsiradę anksčiau nei ginčijamas sandoris. Vertindamas pateiktus įrodymus teismas darė išvadą, jog pateiktas ieškovo sąskaitos išrašas tvirtina faktą, jog 2009 m. vasario 3 d. ir 2009 m. vasario 12 d. UAB „FRG“ atlikti bankiniai mokėjimai po 35 000 Lt į VšĮ „FRG publishing“ atsiskaitomąją sąskaitą pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip antros eilės BUAB „FRG“ kreditoriaus, kurio reikalavimo teisės perduotos VĮ „Turto bankas“, nuo 2008 m. spalio 1 d. atsiradusį pelno mokesčio skolos valstybei reikalavimą, dėl kurio Turto areštų registre nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. buvo uždėtas areštas, apribojant 98 875,10Lt sumai disponavimo teisę, o viešai paskelbtas UAB „FRG“ turto arešto aktas dėl įmonės 98 875,10 Lt prievolės pripažintas pakankamu pagrindu kreditoriaus reikalavimo teisei nurodytoje dalyje patvirtinti.

Teismas pažymėjo, kad atsakovui UAB „FRG publishing“ yra iškelta bankroto byla, o vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu draudžiama iš įmonės išieškoti skolas. Tuo tarpu kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami iki teismas priimą nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, todėl sprendė, kad konkrečiu atveju į BUAB „FRG publishing “ kreditorių sąrašą įtrauktina BUAB „FRG“ su 70 000 Lt finansinio reikalavimo suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ „FRG publishing“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys tenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

Pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimo, savo iniciatyva išsprendė galimas tokio nepriimto sprendimo pasekmes, nors reikalavimo įtraukti ieškovą į atsakovo BUAB „FRG publishing“ kreditorių sąrašą nebuvo pareikšta.Skundžiamu sprendimu teismas nepasisakė dėl visų šiam institutui taikyti būtinų sąlygų buvimo, o tik padarė išvadą, kad ginčijamų mokėjimų įvykdymas pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos teises.Paties ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad 2009 m. sausio 31 d. BUAB „FRG“ įsiskolinimo suma Valstybinei mokesčių inspekcijai siekė tik 3 195,39 Lt (Valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. sausio 22 d. nuo UAB „FRG“ sąskaitos nusirašė 97 255,38 Lt), o ieškovas buvo mokus ir turėjo pakankamai piniginių lėšų, reikalingų įvykdyti neįvykdytas mokestines prievoles (jeigu tuo metu tokių buvo). Tuo tarpu vėliau atsiradę mokestiniai įsipareigojimai jokios įtakos teisingam bylos išsprendimui neturi (mokestinės nepriemokos buvo reguliariai sumokamos ir tik nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. skola pradėjo augti.Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad turto arešto akte Nr. 0108006254 nurodyta mokestinė nepriemoka buvo apmokėta dar iki ginčijamų mokėjimo pavedimų atlikimo, ką patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu teikiami Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. vasario 3 d. ir 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimai dėl nurodymų nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš UAB „FRG“ banko sąskaitų panaikinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. P. sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „FRG“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas neteikė teismui atsiliepimų į ieškinį ar kitų įrodymų, apelianto atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu nepasisakė nei dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, nei dėl BUAB „FRG“ mokumo ginčijamų finansinių operacijų atlikimo metu, pareikšdamas, kad jį tenkins teismo nuožiūra priimtas sprendimas, o šiuo metu atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai (be kita ko, neįrodantys ieškovo mokumo ginčijamų finansinių operacijų atlikimo metu, neturi būti priimti (CPK 314 str.). Be to, pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas prašė teismo įtraukti jį į atsakovo kreditorių sąrašą patenkintų reikalavimų dalyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Konkrečiu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.) nenustatyta, o apeliacinis skundas paduotas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys tenkintas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Iš skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo aišku, kad teismas ieškovo reikalavimą dėl 70 000 Lt priteisimo (finansinio reikalavimo atsakovo bankroto byloje tvirtinimo) tenkino actio Pauliana pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „ Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009;2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010;2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Bildunga“ v. RUAB „ Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Atitinkamai bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę ginčyti įmonės sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, įskaitant ir actio Pauliana pagrindu. Kita vertus, ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą (CPK 178 str.).

Tuo tarpu, vertinant Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 263, 302 str.), visų pirma, pažymėtina, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ir nenustatinėjo kitų (išskyrus kreditoriaus reikalavimo teisės turėjimo ir jos pažeidimo ginčijamais sandoriais) sąlygų ieškinio reikalavimams actio Pauliana pagrindu tenkinti. Be to, nors pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas buvusio ieškovo kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos (šiuo metu teisių perėmėjas – VĮ „Turto bankas“) teisių pažeidimą ginčijamais 2009 m. vasario 3 d. ir 2009 m. vasario 12 d. mokėjimo pavedimais (iš viso – 70 000 Lt sumai) rėmėsi vien faktu, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimams užtikrinti Turto arešto aktų registre nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. buvo taikytas UAB „FRG“ turto areštas 98 875,10 Lt sumai (2 t. 85 – 86 b. l.), tačiau pažymėtina, kad kreditoriaus teises pažeidžia ne pats mokėjimo atlikimo kitam asmeniui, nepaisant pritaikyto turto arešto, faktas, o tai, kad atlikus tokį mokėjimą, kreditoriaus, kurio reikalavimu taikytas turto areštas, reikalavimas lieka nepatenkintas. Konkrečiu atveju iš pačios Valstybinės mokesčių inspekcijos pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų (2 t. 87 b. l.) aišku, kad 2009 m. sausio 31 d. duomenimis (t. y. prieš pat ginčijamų mokėjimo pavedimų atlikimą) ieškovo įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai sudarė tik 3195 Lt (2009 m. vasario 28 d., t. y. po ginčijamų mokėjimo pavedimų atlikimo, - 39 669,03 Lt), todėl teigti, kad ginčijamais pavedimais buvo pažeista Valstybinės mokesčių inspekcijos teisė gauti 98 875,10 Lt įsiskolinimą, nėra pagrindo. Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai (Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimai (2 t. 145, 146 b. l.) tik dar kartą patvirtina, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimai buvo tenkinami tiek iki ginčijamų pavedimų, tiek ir po jų atlikimo, todėl darytina išvada, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotas aplinkybes (CPK 314 str.).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu (konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip teisingai pažymi apeliantas, sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimo rezoliucinėje dalyje kažkodėl apskritai neišsprendė) sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.). Atitinkamai, kadangi kreditorių teises bankroto procese gina bankroto administratorius, siekiant ieškinį actio Pauliana pagrindu tenkinti pilna apimtimi, būtina nustatyti, kad kreditorių teisių į reikalavimų patenkinimus suma ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo ne mažesnė kaip pačių ginčijamų sandorių pagrindu perleista turto (konkrečiu atveju – pinigų) vertė. Tačiau nagrinėjamu atveju pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas neteikė teismui įrodymų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti, ar teismo patvirtintų kreditorių reikalavimai (BUAB „FRG“ bankroto byloje) yra atsiradę anksčiau nei ginčijamas sandoris. Kita vertus, duomenų, kad pats teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus sprendžiant bankrutuojančios įmonės reikalavimų pagrįstumo klausimą, būtų prašęs ieškovą pateikti duomenis apie jo kreditorius ginčijamų pavedimų atlikimo metu (2009 m. vasario 3 d. ir 2009 m. vasario 12 d.), nėra. Be to, nors, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jau Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartyje, kuria UAB „FRG“ iškelta bankroto byla, konstatuota, kad 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „FRG“ balanso duomenimis galimai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau minėtų įsipareigojimų sudėtis ir jos santykis su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi patvirtintais patikslintais BUAB „FRG“ kreditorių reikalavimais (2 t. 106 b. l.) neatskleista.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas, naikintina ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai išsprendė klausimą dėl ieškovo įtraukimo į BUAB „FRG publishing“ kreditorių sąrašą, tačiau pažymėtina, kad kreditorių reikalavimai bankrutuojančiam atsakovui išsprendžiami būtent tokiu būdu (Įmonių bankroto įstatymo 26 str.), o šį klausimą nagrinėjamu atveju išsprendė būtent BUAB „FRG publishing“ bankroto byla nagrinėjantis teismas (2 t. 82 b. l.). Iš kitos pusės, naikinat pirmosios instancijos teismo sprendimą apskųstoje dalyje ir šioje dalyje bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl aukščiau išdėstytų motyvų, tinkama reikalavimo tenkinimo forma konkrečiu atveju neturi reikšmės apeliacinės instancijos teismo sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Konstantinas GurinasDonatas ŠernasMarytė Mitkuvienė