- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-58-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07882-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Turtuvos grupė“
- Atsakovas
- K. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turtuvos grupė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turtuvos grupė“ ieškinį atsakovui K. R. dėl skolos priteisimo ir atsakovo K. R. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Turtuvos grupė“ dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir pinigų išmokėjimo kvito pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Turtuvos grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo K. R. 8 688,60 Eur skolą, 4 025,81 Eur palūkanas už naudojimąsi kreditu, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. liepos 14 d. tarp ieškovės ir B. L. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria B. L. iš ieškovės pasiskolino 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) ir už naudojimąsi paskola įsipareigojo mokėti 2,5 proc. dydžio mėnesines palūkanas nuo paskolos sumos. B. L. (duomenys neskelbtini) mirė, mirties dienai jis turėjo likusią neįvykdytą 12 714,41 Eur dydžio turtinę prievolę, kurią sudaro 8 688,60 Eur negrąžinta paskolos sumos ir 4 025,81 Eur nesumokėtų palūkanų už naudojimąsi kreditu, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2016 m. kovo 1 d., atėmus 2014 m. birželio 7 d. skolininko sumokėtą palūkanų dalį – 217,22 Eur. Skolininko palikimą priėmė atsakovas K. R. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi teismas patenkino ieškovės prašymą ir patvirtino 12 714,41 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą mirusio skolininko B. L. įpėdiniui – atsakovui.
2. Atsakovas K. R. pareiškė priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė: pripažinti nesudaryta 2014 m. liepos 14 d. paskolos sutartį Nr. Z-002/14 tarp ieškovės ir B. L.; pripažinti negaliojančiu 2014 m. liepos 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą (serija PIK Nr. 0341520) bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad senelis B. L., būdamas 90 metų amžiaus, 2014 metais negalėjo laisva valia sudaryti ir nesudarė paskolos sutarties, kadangi jis neturėjo nei tikslo, nei poreikio skolintis tokio dydžio pinigų sumos. Be to, B. L. nuo 2010 m. balandžio 1 d. pradėtos teikti socialinės paslaugos į namus ir teiktos iki pat mirties. Ieškovė su ieškiniu teismui pateikė 2014 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1503972, kuris neva įrodo, kad B. L. jai pervedė 750 litų, kaip palūkanas už 2014 m. liepos mėnesį pagal paskolos sutartį, tačiau iš mokėjimo nurodymo matyti, jog įmokos mokėtojas yra AB Lietuvos paštas, o ne B. L., mokėjimas atliktas ne iš B. L. sąskaitos, o iš AB Lietuvos pašto sąskaitos. Jokių kitų įrodymų, leidžiančių įsitikinti, kad pinigai buvo perduoti, ieškovė nepateikė, todėl pagrįsta manyti, jog B. L. parašai ant paskolos sutarties ir pinigų išmokėjimo kvito yra išgauti apgaule, B. L. nesuvokiant ant ko yra pasirašoma ir kokios tokio pasirašymo pasekmės. Paskolos sutartis, taip pat ir Pinigų išmokėjimo kvitas, surašyti ieškovės, o B. L. tik pasirašytas, todėl taikytina contra proferentem taisyklė ir abejonės dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo aiškintinos B. L. naudai. Atsakovo manymu, paskolos sutartis nebuvo sudaryta, kadangi nei viena iš šalių nesiekė sukurti paskolos teisinių santykių ir jų nesukūrė, paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir pinigai pagal pinigų išmokėjimo kvitą nebuvo perduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį patenkino: pripažino nesudaryta 2014 m. liepos 14 d. Paskolos sutartį Nr. Z-02/14 tarp UAB ,,Turtuvos grupė“ ir B. L.; pripažino negaliojančiu 2014 m. liepos 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą (Serija PIK Nr. 0341520); paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovo negrąžintą paskolos sumą bei su ja susijusias sumas, pateikė į bylą UAB ,,Turtuvos grupė“ ir B. L. sudarytą paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad kreditorius – ieškovė, perduoda paskolos gavėjui B. L. nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja sutartyje nustatytais terminais ją grąžinti. Paskolos sutartyje nurodyta, jog pinigus paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui grynaisiais pasirašant pinigų išmokėjimo kvite. Grynųjų pinigų išmokėjimo kvite, išrašytame sutarties sudarymo dieną, eilutėje pinigus gavau ranka parašyta ,,B. L. (duomenys neskelbtini) ir parašas“. Ieškovė pateikė mokėjimo nurodymą, kuriame mokėtoju nurodytas B. L. perveda palūkanas pagal paskolos sutartį.
5. Teismas nesutiko su ieškovės atstovo pozicija, kad 2014 m. liepos 14 d. pinigų išmokėjimo kvitas, kuriame yra informacija apie išmokamų pinigų paskirtį, sumą ir šalių patvirtinimas parašais apie gautus ir perduotus pinigus, yra pakankamas pinigų perdavimui ir paskolos teisinių santykių susiformavimui konstatuoti. Teismas vertino, jog sprendžiant dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo turi būti vertinamas ne vien lingvistinis sutarties tekstas, bet ir ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų kontekste taip pat būtina aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, valią, sutarties sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis).
6. Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, B. L. į ieškovę kreipėsi dėl teisinių paslaugų, bet vėliau paprašė suteikti paskolą, todėl įmonėje tuo metu buvus laisvų pinigų, buvo nuspręsta suteikti paskolą B. L. Ieškovės atstovo paaiškinimu, pinigai B. L. buvo reikalingi bylinėjimuisi, t. y. B. L. aktyviai dalyvavo įvairiuose teisminiuose procesuose ir lėšas jis galėjo skolintis galimai šiems procesams finansuoti bei naujų teisminių ginčų inicijavimui. Šiems argumentams pagrįsti ieškovė pateikė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-43-620/2007, kuriuo atmestas ieškovo B. L. ieškinys dėl skolos priteisimo; Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimą administracinėje byloje Nr.A2.2-574-762/2011, kuriuo B. L. paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-901-126/2014, kuria ieškovo B. L. ieškinys dėl išlaikymo priteisimo paliktas nenagrinėtu. Teismas vertino, jog šie vykę teisminiai procesai nepatvirtina ieškovės argumentų nei dėl B. L. aktyvaus dalyvavimo teisminiuose procesuose, nei dėl šių procesų buvusios B. L. būtinybės skolintis 30 000 Lt sumą iš ieškovės.
7. Teismas, vertindamas ieškovės teiginius, jog tai, kad B. L., būdamas 90 metų, 2014 m. rugsėjo 2 d. prisiteisė iš V. Š. 28 270,40 Lt skolą, patvirtina faktą, kad B. L. vedė aktyvų gyvenimo būdą, dalyvavo verslo santykiuose, nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismas išdavė kreditoriui B. L. įsakymą dėl 28 270,40 Lt skolos iš skolininko V. Š. išieškojimo. Reikalavimo perleidimo sutartimi B. L. perleido UAB ,,Turtuvos grupė“ reikalavimo teisę į V. Š. skolą pagal šį teismo įsakymą. Teismas nurodė, kad iš Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2018 m. gegužės 14 d. surašyto Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-56227-16 metu buvo nustatyta, kad B. L. neturėjo absoliučiai jokių prekybos, paskolos ar bet kokių kitų teisinių santykių su V. Š., taip pat nustatyta, kad siuntą į teismą išsiuntė A. R. (UAB ,,Turtuvos grupė“ generalinė direktorė – teismo pastaba), ji ir atsiėmė teismo įsakymą, kuriuo B. L. priteista tariama skola iš V. Š. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2506 (17) ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-56227-16 konstatuota, kad pašto voką, kuriuo į Kauno apylinkės teismą buvo išsiųstas tariamai B. L. prašymas išduoti įsakymą dėl skolos iš V. Š. priteisimo, užpildė A. R. sutuoktinis A. R., atgalinį adresą sąmoningai nurodydamas ne B. L. gyvenamąją vietą, bet adresą (duomenys neskelbtini).
8. Spręsdamas dėl tikslo ir būtinybės B. L. skolintis 30 000 Lt sumą, teismas įvertino tai, jog paskolos sutarties sudarymo metu B. L. buvo 90 metų amžiaus, kuris, atsakovo teisme duotais paaiškinimais gyveno vienas, buvo itin taupus, jo pajamas sudarė gaunama senatvės pensija, o poreikiai buvo ypač kuklūs, minimalūs. B. L. turėjo santaupų banko sąskaitose, turėjo nekilnojamojo turto – butą, garažą. Teismas nustatė, jog B. L. nuo 2010 m. balandžio 1 d. pradėtos teikti socialinės paslaugos į namus. Rokiškio socialinės paramos centro vyriausioji socialinė darbuotoja atliko B. L. savarankiškumo įvertinimą ir nustatė, kad 90 metų sulaukęs B. L., pagal jo gebėjimą veikti, jo socialinius ryšius, komunikabilumą, psichinę būklę, vertintinas kaip iš dalies savarankiškas (e. b. l. I t. b. l. 54). Teismas vertino, jog šios aplinkybės nepagrindžia ieškovės argumentų dėl skolinimosi tikslo ir būtinybės, priešingai, leidžia daryti išvadą, jog iš dalies savarankiškam ir 90 metų amžiaus B. L., turinčiam pakankamai lėšų pragyvenimui ir nekilnojamojo turto, nebuvo jokio poreikio skolintis 30 000 Lt sumą. Teismas įvertino ir tai, jog pagal paskolos sutarties 4 punktą paskola 90 metų amžiaus asmeniui suteikta neterminuotai, mokėtinų mėnesinių palūkanų dydis - 2,5 proc. nuo paskolos sumos, kas sudarė 750 Lt į mėnesį ir lygus B. L. kas mėnesį gautoms pajamoms. Be to, ieškovė byloje duomenų, patvirtinančių, kad po šešių mėnesių nuo sutarties sudarymo buvo kreiptasi į B. L. dėl paskolos ir palūkanų grąžinimo, kaip numatyta sutarties 6-9 punktuose, nepateikė.
9. Teismas, spręsdamas dėl paskolos teisinių santykių (ne)susikūrimo, nustatė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-72-397/2019, kurioje uždarosios akcinės bendrovės ,,Turtuvos grupė“ direktorei A. R. pareikšti kaltinimai dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnyje (dėl apgaule savo ar kitų naudai įgyto didelės vertės svetimo turto). Kaltinamajame akte nurodyta, jog A. R., piktnaudžiaudama pasitikėjimu < ... > apgaule, nuslepiant savo tikruosius ketinimus, siekė įgyti svetimą turtą, t. y. 2014 m. rugpjūčio 6 d. B. L. sudarius teisinių paslaugų sutartį Nr. D-023/14 dėl išlaikymo <...> iš anksto žinant, kad bendrovė prisiimtų įsipareigojimų vykdyti neketina, vykdydama A. R. nurodymus, UAB „Turtuvos grupė“ vardu pagal 2014 m. liepos 14 d. paskolos sutartį Nr. Z-002/14 neva suteikė neterminuotą 30 000 Lt (8 688,60 eurų) dydžio paskolą B. L.. <...> Tokiu būdu, ji (A. R.), vykdydama iš A. R. gaunamus nurodymus, pasinaudojusi iš dalies savarankišku B. L., dėl savo amžiaus ir psichinės būklės negalinčiu savarankiškai ir laisva valia priimti sprendimo sudaryti paskolos sutartį ir prisiimti finansinių įsipareigojimų, kurių realiai vykdyti neturės galimybės, nuslėpusi dokumento turinį ir pasekmes, davė pasirašyti B. L. 2014 m. liepos 14 d. paskolos sutartį Nr. Z-002/14 ir pinigų išmokėjimo kvitą Serija PIK Nr. 0341520, neva patvirtinantį, jog paskolos sutarties dalykas – 30 000 Lt (8 688,60 eurų) buvo perduotas B. L., nors realiai pinigų neperdavė. Vėliau ji (A. R.), vykdydama iš A. R. gaunamus nurodymus, 2014 m. rugpjūčio 7 d. pašto skyriuje, (duomenys neskelbtini), pasirašiusi ant pinigų perlaidos Nr. PP158657 skiltyje „SIUNTĖJAS/S1UNTĖJO ATSTOVAS“ esančius vardą ir pavardę „B. L.“ bei B. L. vardu pasirašytą parašą, tyčia į UAB „Turtuvos grupė” AB „Swedbank“ esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 750 Lt (217,21 eurą) sudarydama klaidingą įspūdį, neva B. L. pripažino turtinius įsipareigojimus dėl paskolos, neva pervesdamas mėnesines palūkanas. Teismo vertinimu, nors šios aplinkybės dar ir nėra įvertintos teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, įsiteisėjusiu nuosprendžiu, tačiau visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste tik patvirtina atsakovo argumentus dėl paskolos teisinių santykių tarp ieškovės ir B. L. nebuvimo.
10. Teismas taip pat rėmėsi Kauno apskrities VPK Kriminalinių tyrimų valdybos specialisto 2017 m. kovo 17 d. išvada, kurioje nurodyta, jog 2014 m. rugpjūčio 7 d. pinigų perlaidoje Nr. PP158657, skiltyje ,,SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS“ esančius vardą ir pavardę ,,B. L.“ bei B. L. vardu pasirašytą parašą tikriausiai pasirašė ir pasirašė ne B. L., o kitas asmuo <...>. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. pinigų perlaidoje Nr. PP158657 kairės pusės skiltyje „Siuntėjas/siuntėjo atstovas“ esančius vardą ir pavardę „B. L.“ bei B. L. vardu pasirašė A. R. Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje ieškovės argumentus, jog B. L. pats asmeniškai mokėjo palūkanas, kas, ieškovės teigimu, įrodo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ir vykdoma, vertinti pagrįstais ir konstatuoti paskolos teisinių santykių buvimą. Be to, ieškovės pateiktą AB Lietuvos paštas 2019 m. gegužės 30 d. raštą (e. b. II t., b. l. 102), ieškovės teigimu, patvirtinantį, jog 750 Lt sumokėjo B. L., teismas vertino kaip nepaneigiantį ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir specialistų patvirtintos išvados, jog už B. L. pasirašė ieškovės direktorė A. R. Teismas įvertino ir tai, jog teisinių paslaugų 2014 m. rugpjūčio 6 d. sutarties 2.5 punktu paslaugos davėjas (ieškovė) įsipareigojo atstovauti B. L. visuose akcinės bendrovės Lietuvos paštas skyriuose, už jį pasirašyti ir priimti visas registruotąsias pašto siuntas iš teismų ir visų kitų įstaigų.
11. Ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus bei konstatuotos aplinkybės įvertinęs visų šioje byloje nustatytų ir ištirtų įrodymų kontekste, teismas padarė išvadą, jog byloje iš esmės nėra pateikta jokių patikimų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, jog paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui – atsakovo seneliui B. L. Kadangi pagal CK 6.875 straipsnio 3 dalį, jeigu neįrodoma, kad paskolos dalykas iš tikrųjų buvo perduotas paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Turtuvos grupė“ prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino paskolos sutarties ir pinigų išmokėjimo kvito gramatinės išraiškos formą, suklydo dėl paskolos sutarties ir pinigų išmokėjimo kvito lingvistinio aiškinimo ir jame panaudotos terminologijos. Byloje nėra ginčo, kad tiek 2014 m. liepos 14 d. Paskolos sutartį Nr.2-002/14, tiek 2014 m. liepos 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą PIK Nr.0341520 pasirašė asmeniškai pats B. L.. Pinigų išmokėjimo kvite ties grafa „pinigus gavau“ B. L. savo ranka atliko įrašus, įrašydamas savo vardą, pavardę, asmens kodą ir padėdamas savo parašą. Byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinęs pinigų išmokėjimo reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas („<...> paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui pinigus <...>“, „<...> pinigus gavau <...>“), teismas turėjo konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą.
12.2. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, kad nuo pat paskolos sutarties sudarymo ir pinigų išmokėjimo dienos (2014-07-14) iki (duomenys neskelbtini) (savo mirties) paskolos gavėjas B. L. niekada neginčijo paskolos sutarties sudarymo fakto, kad jis pinigų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Taigi, byloje liko nepaneigta įstatymo prezumpcija apie paskolos sudarymo ir pinigų perdavimo faktą.
12.3. Nors teismas rėmėsi atsakovo parodymais, jog paskolos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir B. L. nesusikūrė, sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ignoravo faktinę aplinkybę, kad atsakovas kartu su B. L. niekada negyveno, niekada nevedė bendro ūkio, o tik pasiskambindavo kas kelis mėnesius ir matydavosi dar rečiau. Apie B. L. teisminius ginčus su savo giminaičiais, atsakovas taip pat sužinodavo ne iš pačio velionio, o iš kitų giminaičių. Tad atsakovas objektyviai negalėjo žinoti, kam ir kokiu tikslu B. L. paėmė paskolą iš ieškovės.
12.4. Teismo išvada, jog B. L. nebuvo aktyvus teisminiuose procesuose ir jam nebuvo būtinybės skolintis pinigų, nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad B. L. vedė aktyvų gyvenimo būdą, dalyvavo verslo santykiuose ir teisminiuose ginčuose: Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-43-620/2007, kuriuo atmestas ieškovo B. L. ieškinys dėl skolos priteisimo (e. b. I t. b. l. 109-111); Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimas administracinėje byloje Nr.A2.2-574-762/2011, kuriuo B. L. paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą (e. b. I t. b. l. 106-108), Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-901-126/2014, kuria ieškovo B. L. ieškinys dėl išlaikymo priteisimo paliktas nenagrinėtu (e. b. I t. b. l. 101-103). Aplinkybę, kad nežiūrint savo solidaus amžiaus B. L. priiminėjo komercinius sprendimus, patvirtina ir tai, kad jis savo iniciatyva susirado ieškovę (kaip teisinių paslaugų įmonę) ir pats kreipėsi į ieškovę dėl teisinių paslaugų suteikimo. 2014 m. rugpjūčio 6 d. B. L. ir UAB ,,Turtuvos grupė“ pasirašius teisinių paslaugų sutartį (1 t., b.l. 95-97), logiška, kad UAB ,,Turtuvos grupė“ savo kliento (B. L.) vardu parengė procesinius dokumentus dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos iš skolininko V. Š. priteisimo. Kaip ir logiška, kad procesinius dokumentus į teismą savo kliento vardu išsiuntė UAB ,,Turtuvos grupė“ vadovė, o kaip korespondencinį adresą nurodė ne kliento gyvenamosios vietos adresą, o UAB ,,Turtuvos grupė“ adresą (duomenys neskelbtini).
12.5. Paskolos sutarties sudarymo faktui pagrįsti ieškovė pateikė 2014 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1503972, kuriuo grindė aplinkybę, jog B. L. ieškovei pervedė 750 Lt, kaip palūkanas už 2014 m. liepos mėnesį pagal paskolos sutartį. Mokėjimo nurodymas atliktas 2014 m. rugpjūčio 7 d. pinigų perlaidos Nr. PP158657 pagrindu. Teismas atmetė šį įrodymą, nurodydamas, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad minėtoje pinigų perlaidoje kairės pusės skiltyje „Siuntėjas/siuntėjo atstovas“ esančius vardą ir pavardę „B. L.“ bei B. L. vardu pasirašė A. R. Tačiau šią specialisto išvadą paneigia AB Lietuvos paštas 2019 m. gegužės 30 d. raštas, kuriame nurodyta, kad prieš priimant pinigų perlaidą, pagal siuntėjo pateiktą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą yra nustatoma siuntėjo tapatybė, o 2014 m. rugpjūčio 7 d. pinigų perlaidos Nr.PP158657 priėmimo blanke yra nurodyta, jog pinigų perlaidą siuntusio fizinio asmens tapatybė buvo nustatyta pagal asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini), t. y. B. L.; kitas asmuo išsiųsti pinigų perlaidą B. L. vardu, pateikiant jo asmens dokumentą, negalėjo. Be to, teismas neįvertino, kad kitų rašysenos specialistų, kaip antai, 2017 m. kovo 17 d. Kauno apskrities VPK kriminalinių tyrimų valdybos specialisto išvadose, nurodyta, kad: tirti pateiktoje 2014-08-07 pinigų perlaidoje Nr. PP158657, skiltyje „SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS“ esančius vardą ir pavardę „B. L.“ bei B. L. vardu pasirašytą parašą tikriausiai pasirašė ir pasirašė ne B. L., o kitas asmuo, pamėgdžiodama B. L. rašyseną ir pavyzdžius. Kategoriškai atsakyti į klausimą nėra galimybės dėl rašysenos variacijos, neįprastų tiriamojo rankraštinio teksto ir pavyzdžių atlikimo sąlygų, dėl B. L. eksperimentinių rašysenos pavyzdžių nebuvimo; tirti pateiktoje 2014-09-15 pinigų perlaidoje Nr. PP182323, skiltyje „SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS“ esančius vardą ir pavardę „B. L.“ bei B. L. vardu pasirašytą parašą pasirašė pats B. L.. Darytina išvada, kad kategoriškai atsakyti į klausimą dėl ar patį parašą 2014-08-07 pinigų perlaidoje Nr. PP158657 padėjo B. L. nėra galimybės, tačiau tuo pačiu patvirtinama, kad ant vėlesnio (2014-09-15 d.) pinigų perlaidų parašus padėjo asmeniškai pats B. L. Teismas nepagrįstai ignoravo tos pačios 2014-08-07 dienos kitą mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad B. L. tą pačią dieną (2014-08-07) atliko ir kitus piniginius pavedimus tame pačiame Lietuvos pašte (pagal įmokos kodą „5660” – tai žyminis mokestis kitose civilinėje byloje) ir dėl šių B. L. parašų autentiškumo abejonių nebuvo. Šie įrodymai patvirtina, kad B. L. dalyvavimo ne viename teisminiame procese, todėl akivaizdu, kad jam buvo būtinos piniginės lėšos tiek bylų vedimui, tiek teisinei pagalbai.
12.6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis faktu, kad kitoje baudžiamojoje byloje pareikštas kaltinimas su UAB „Turtuvos grupe“ susijusiam asmeniui ir šiuo faktu grįsdamas pačios UAB „Turtuvos grupės“ neteisėtus veiksmus B. L. atžvilgiu, grubiai pažeidė nekaltumo prezumpcijos, kaip vieną svarbiausią ir pamatinį teisinės valstybės, principą. Šioje byloje ieškovės statusu yra ne fizinis asmuo A. R., o juridinis asmuo UAB „Turtuvos grupė“. Ieškovės žiniomis, nei Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-397/2019, nei jokiame kitame teisminiame procese UAB „Turtuvos grupei“ nėra pareikšti kaltinimai ar įtarimai.
12.7. Teismas, vertindamas šalių elgesį, nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad atsakovas jo senelio sudarytą paskolos sutartį ir pinigų perdavimo dokumentą ginčijo ne iš karto, kuomet kitoje byloje teismo nutartimi buvo patvirtintas UAB „Turtuvos grupės“ kreditorinis reikalavimas velionio B. L. paveldėjimo byloje, o tik UAB „Turtuvos grupei“ iniciavus šią civilinę bylą dėl šios skolos priteisimo iš atsakovo.
Atsiliepimas
13. Atsakovas K. R. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą pripažinti, kad tarp apeliantės ir B. L. nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, priėmė įvertinęs bylai reikšmingų aplinkybių (įrodymų) visetą, ir neapsiribojo tik ginčijamos paskolos sutarties ir pinigų išmokėjimo kvito vertinimu. Teismas įvertino, kad tariamos paskolos suteikimo metu B. L. buvo 90 metų amžiaus, jis gyveno vienas ir itin taupiai, jo pajamas sudarė gaunama senatvės pensija, kuri visiškai tenkino jo poreikius, kurie buvo labai kuklūs, be to, jis turėjo santaupų banke, taip pat turėjo nekilnojamojo turto. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei faktą, kad tuo metu B. L. jau buvo teikiamos socialinės paslaugos namuose (jį pripažinus iš dalies savarankišku), teisingai konstatavo, kad B. L. neturėjo tikslo ir būtinybės neterminuotai skolintis pakankamai didelę pinigų sumą - 30 000 Lt (86881,60 Eur), už kurios naudojimąsi kas mėnesį jam būtų tekę mokėti 2,5 proc. palūkanas (po 750 Lt), t. y. sumą, beveik viršijančią jo gaunamą senatvės pensiją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad B. L. turėjo poreikį skolintis tokio dydžio pinigų sumą, taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių B. L. charakterizuoti kaip turėjusį įprotį skolintis. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į duomenis, kurie surinkti ir užfiksuoti Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-397/2019. Šioje byloje UAB „Turtuvos grupė“ direktorei A. R. pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo (daugybės epizodų), jai pateikti kaltinimai apima ir epizodą dėl paskolos sutarties su B. L. tariamo sudarymo. Teismas, remdamasis įrodymų tikėtinumo taisykle, pagrįstai sprendė, jog šioje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, tik patvirtina K. R. argumentus dėl paskolos teisinių santykių tarp apeliantės ir B. L. nebuvimo.
13.2. Byloje surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai tvirtinti, kad B. L. parašai ant ginčijamos paskolos sutarties ir pinigų išmokėjimo kvito išgauti apgaule, pats B. L. savo laisva valia jokios paskolos sutarties su apeliante nesiekė sudaryti ir nesudarė, apie tariamą tokios sutarties egzistavimą nežinojo iki pat savo mirties, o tai reiškia, jog jis ir negalėjo ginčyti tai, apie ką jam nebuvo net žinoma.
Šalies argumentai
13.3. Apeliantės teiginiai, kad teismas, spręsdamas dėl paskolos teisinių santykių nebuvimo, nepagrįstai rėmėsi atsakovo K. R. parodymais, yra grindžiami sąmoningai klaidingu apeliantės faktinių aplinkybių interpretavimu. Byloje apklaustas K. R. teismui kaip tik patvirtino, kad, nepaisant senelio B. L. konfliktiško santykio su kitais artimaisiais, jo santykiai su B. L. buvo artimi - B. L. visada rūpinosi K. R. šiam siekiant išsilavinimo aukštojoje mokykloje, finansiškai rėmė jį ir padėjo įsigyti butą (duomenys neskelbtini), iki pat mirties jie reguliariai bendraudavo telefonu, K. R. aplankydavo (duomenys neskelbtini) gyvenantį senelį, jie kalbėdavosi įvairiomis temomis, todėl K. R. gerai žinojo kuo gyvena B. L.. Be to, apie paskolos teisinių santykių tarp B. L. ir apeliantės nebuvimą teismas sprendė ne vien tik iš atsakovo K. R. parodymų, bet įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų.
13.4. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia manyti, kad B. L. iš tiesų pats kreipėsi į UAB „Turtuvos grupė“, kaip teisinių paslaugų įmonę, tačiau tik vienu klausimu - dėl ieškinio dėl išlaikymo priteisimo iš savo sūnaus parengimo. Toliau viskas klostėsi pagal tokį patį galimai nusikalstamą scenarijų, kurio daugybiniai epizodai šiuo metu nagrinėjami baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-397/2019. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad B. L. neturėjo absoliučiai jokių prekybos, paskolos ar bet kokių kitų teisinių santykių su V. Š., o tariamą skolos prisiteisimą iš V. Š., o vėliau - ir B. L. neva įgyto piniginio reikalavimo į V. Š. perleidimą UAB „Turtuvos grupė“, organizavo A. R. su savo sutuoktiniu A. R., dėl ko jiems ir buvo pareikšti įtarimai (pagal LR BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d.), o vėliau ir kaltinimai, kurie šiuo metu nagrinėjami baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-926/2019. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. sausio 29 d. specialisto išvada Nr. 11-2506 (17), kurioje konstatuota, kad pašto voką, kuriuo į Kauno apylinkės teismą buvo išsiųstas tariamai B. L. prašymas išduoti įsakymą (dėl skolos iš V. Š.), užpildė A. R. sutuoktinis A. R., atgalinį adresą sąmoningai nurodydamas ne B. L. gyvenamąją vietą, bet adresą (duomenys neskelbtini), o iš byloje esančio tyrėjos A. P. 2018 m. gegužės 14 d. surašyto Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta, kad siuntą į teismą išsiuntė A. R., ji ir atsiėmė teismo įsakymą kuriuo B. L. priteista tariama skola iš V. Š.. Taigi, ieškovės tvirtinimai, neva B. L. buvo savarankiškai prisiteisęs skolą iš V. Š. ir ją perleido UAB „Turtuvos grupė“, yra akivaizdžiai melagingi.
13.5. Apeliantės teigimu, paskolos sutarties egzistavimą patvirtina aplinkybė, kad B. L. mokėjimo pavedimu pervedė UAB „Turtuvos grupė“ gautos paskolos palūkanas - 750 Lt, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 11¬2506 (17) nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. pinigų perlaidoje Nr. PP158657 kairės pusės skiltyje „Siuntėjas/siuntėjo atstovas“ esančius vardą ir pavardę „B. L.“ bei B. L. vardu pasirašė A. R. Šis faktas neabejotinai paneigia apeliantės melagingus tvirtinimus, neva B. L. pats asmeniškai mokėjo palūkanas, kas, neva, įrodo, kad jis buvo sudaręs su UAB „Turtuvos grupė“ paskolos sutartį ir ją vykdė.
13.6. Apeliantė nepagrįstai Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą bando paneigti AB Lietuvos paštas bendro pobūdžio 2019 m. gegužės 30 d. raštu, kuriuo atsakoma į UAB „Turtuvos grupė“ prašymą paaiškinti, ar perlaidą už B. L. galėjo išsiųsti kitas asmuo. AB Lietuvos paštas teiginius, neva perlaidos už B. L. negalėjo išsiųsti niekas kitas, paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro, kaip ekspertinės įstaigos, 2018 m. sausio 29 d. specialisto išvada Nr. 11-2506 (17), kurioje konstatuota, kad už B. L. pasirašė UAB „Turtuvos grupė“ direktorė A. R. Kita vertus, AB „Lietuvos paštas“ konkrečią situaciją vertina tik per tam tikrų, bendrovės vidaus veiklos organizavimą reglamentuojančių, taisyklių prizmę, t. y. bendrovė netyrė konkrečios situacijos, bet pateikė jos vertinimą atitikties nustatytų vidaus taisyklių požiūriu. Tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, kad tų taisyklių buvo laikomasi ir šiuo konkrečiu atveju.
13.7. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Pirma, teismas vertino visumą byloje surinktų įrodymų ir vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo taisykle. Taigi, teismo išvados nėra pagrįstos tik kitoje baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis. Antra vertus, būtent A. R., kaip vienasmenis UAB „Turtuvos grupė“ valdymo organas (direktorė), tuomet veikė bendrovės vardu ir šiuo metu atstovauja bendrovei, tačiau šioje byloje teismas nesprendė klausimo dėl jos kaltės dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir B. L. atžvilgiu, o sprendė vienintelį klausimą - ar byloje surinktų duomenų pagrindu galima konstatuoti, kad tarp UAB „Turtuvos grupė“ ir B. L. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.
13.8. Apeliantė neteisi tvirtindama, jog jos reikalavimas šioje byloje yra pagrįstas, nes Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. S2-568-504/2016, kuria patvirtino UAB „Turtuvos grupė“ 12 714,41 Eur kreditorinį reikalavimą B. L. įpėdiniui K. R. Minėtoje teismo nutartyje nurodyta, „kad šia tvarka teismui pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas. Tai yra informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą. Jeigu įpėdinis tokio reikalavimo netenkina, nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti ieškinį atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui dėl skolos priteisimo, o įpėdinis - pateikti atsikirtimus.“ Taigi, K. R. nepripažinus tokio reikalavimo, šis ginčas ir buvo sprendžiamas nagrinėjamoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
15. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl paskolos sutarties sąlygų aiškinimo, paskolos sutartį sudariusių asmenų veiksmų vertinimo, teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutartį taikymo.
16. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog byloje yra pateikta 2014 m. liepos 14 d. paskolos davėjos UAB ,,Turtuvos grupė“ ir paskolos gavėjo B. L. sudaryta paskolos sutartis Nr. Z-002/14, kurioje įrašyta, jog paskolos davėjas neterminuotai perduoda 30 000 Lt (8688 Eur) sumą, o paskolos gavėjas įsipareigoja sutartyje numatytais terminais grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ir sumokėti 2,5 procentų dydžio mėnesines palūkanas nuo paskolos sumos (sutarties 1, 2 , 4, 5 punktai, 1 t. b. l. 15-16). Ieškovė į bylą pateikė UAB ,,Turtuvos grupė“ 2014 m. liepos 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą, serija PIK Nr. 0341520, kuriame įrašyta, jog B. L. (duomenys neskelbtini) gavo išmokėtą trisdešimt tūkstančių litų pagal 2014 m. liepos 14 d. paskolos sutartį Nr. Z-002/14. Kvito eilutėje pinigus gavau ranka padarytas įrašas B. L. (duomenys neskelbtini) ir parašas (e. b. I t. b. l. 11). Byloje prie ieškinio pateiktas 2014 m. rugpjūčio 7 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1503972 (1 t. b. l. 14), kuriame nurodomas mokėtojas – AB Lietuvos paštas, gavėjas – UAB ,,Turtuvos grupė“, pervesta 750 Lt suma, nurodyta mokėjimo paskirtis – mokėtojas B. L.; perlaida į banko sąsk.; pranešimas: palūkanos už 2014 m. liepos mėn. pagal 2014 m. liepos 14 d. sutartį Nr.Z-002/14. (e. b. I t. b. l. 14). Byloje pateiktas UAB ,,Turtuvos grupė“ 2014 m. rugpjūčio 8 d. pranešimas Nr. V-039/14, adresuotas B. L., jog 2014 m. rugpjūčio 7 d. UAB ,,Turtuvos grupė“ iš B. L. gavo perlaidą 750 Lt, kaip palūkanas už 2014 m. liepos mėn. pagal 2014 m. liepos 14 d. paskolos sutartį Nr. Z-002/l4, informuojama, kad pagal 2014 m. liepos 14 d. paskolos sutarties Nr. Z-002/l4, 9 punkto nuostatas priskaičiuotos palūkanos turi būti mokamos ne kas mėnesį, o grąžinant paskolą 30 000 Lt (1 t. b. l. 12).
17. Šių pirmiau nurodomų rašytinių įrodymų pagrindu ieškovė byloje grindė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo suteiktą ir negrąžintą paskolą B. L., teigė, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, nes paskolą jos gavėjas pasirašė, pinigai B. L. buvo perduoti pasirašytinai, jis juos priėmė, paskolos negrąžino, palūkanų (apart 750 Lt sumos) nemokėjo. Atsakovas, B. L. testamentinis įpėdinis K. R. byloje įrodinėjo, jog paskolos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir B. L. nesusikūrė, pasirašyta sutartis nebuvo įgyvendinta, nes pinigai B. L. realiai nebuvo perduoti. Atsakovas pareiškė priešieškinį, suformulavo reikalavimą pripažinti nesudaryta 2014 m. liepos 14 d. paskolos sutartį Nr. Z-002/14 tarp ieškovės ir B. L., pripažinti negaliojančiu 2014 m. liepos 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą (serija PIK Nr. 0341520).
18. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį patenkino: pripažino nesudaryta 2014 m. liepos 14 d. Paskolos sutartį Nr. Z-02/14 tarp UAB ,,Turtuvos grupė“ ir B. L.; pripažino negaliojančiu 2014 m. liepos 14 d. pinigų išmokėjimo kvitą (Serija PIK Nr. 0341520); paskirstė bylinėjimosi išlaidas (4 t. b. l. 4 t. b. l. 4-12). Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė, apeliacinis skundas grindžiamas tais esminiais argumentais, jog teismas netinkamai (lingvistine ir gramatine prasme) aiškino paskolos sutarties sąlygas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes pinigų išmokėjimo kvitas, mokėjimo nurodymas įrodo paskolos davėjos pinigų perdavimo ir paskolos gavėjo pinigų priėmimo faktus, dėl ko teismas šalių ginčą išsprendė neteisingai. Teismas be pagrindo grindė sprendimą atmesti ieškinį baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, kurioje pareikštas kaltinimas su UAB „Turtuvos grupe“ susijusiam asmeniui ir tuo grįsdamas paskolos davėjos UAB „Turtuvos grupė“ neteisėtus veiksmais B. L. atžvilgiu.
19. Paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą.
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė paskolinius santykius ir reikalavimą grąžinti paskolą grindė rašytine paskolos sutartimi ir byloje pateiktu pinigų B. L. išmokėjimo kvitu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pateiktų įrodymų apie pinigų perdavimo faktą pagrįstumo ir šių įrodymų patikimumo, pagrįstai aiškinosi į sutarties šalių veiksmus iki sutarties sudarymo, šalių valią, sutarties sudarymo aplinkybes, derybas, buvusią šalių bendravimo praktiką iki ir po sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas sprendimo priėmimui reikšmingomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, jog tariamos paskolos suteikimo metu B. L. buvo 90 metų amžiaus, jis gyveno vienas ir itin taupiai, jo pajamas sudarė gaunama senatvės pensija, kuri visiškai tenkino jo poreikius, kurie buvo labai kuklūs, be to, jis turėjo santaupų banke, taip pat turėjo ir nekilnojamojo turto. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog paskolos sutarties pasirašymo metu B. L. buvo teikiamos socialinės paslaugos namuose (jį pripažinus iš dalies savarankišku), todėl teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai sprendė, kad B. L. neturėjo tikslo ir būtinybės neterminuotai skolintis jo atžvilgiu didelę pinigų sumą - 30 000 Lt (86881,60 Eur), už naudojimąsi šiais pinigais mokant bendrovei kas mėnesį po 750 Lt, t. y. sumą, beveik lygią jo gaunamai senatvės pensijai. Kauno apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog paskolos sutartis buvo sudaryta neterminuota, t. y. nenumačius šalims paskolos grąžinimo termino. Paskolos sutarties 6 punkte (1 t. b. l. 15) buvo įrašyta nuostata, jog paskola turi būti grąžinta per 30 dienų nuo paskolos davėjos pareikalavimo. Bylą nagrinėjant 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, paklaustas kokiam terminui buvo sudaryta paskolos sutartis, nurodė, jog šešių mėnesių laikotarpiui. Tačiau jokių byloje duomenų, patvirtinančių, kad paskola buvo pareikalauta grąžinti per 30 dienų nuo pareikalavimo ar po šešių mėnesių nuo paskolos sudarymo dienos kaip nurodo atstovas byloje nėra.
21. Pirmosios instancijos nustatė, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-72-397/2019, kurioje uždarosios akcinės bendrovės ,,Turtuvos grupė“ direktorei A. R. pareikšti kaltinimai dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnyje (dėl apgaule savo ar kitų naudai įgyto didelės vertės svetimo turto). Iš byloje pateikto kaltinamojo akto turinio matyti, kad UAB „Turtuvos grupė“ vadovė A. R. kaltinama be kita ko ir tuo, jog piktnaudžiaudama pasitikėjimu < ... > apgaule, nuslepiant savo tikruosius ketinimus, siekė įgyti svetimą turtą, t. y. 2014 m. rugpjūčio 6 d. B. L. sudarius teisinių paslaugų sutartį Nr. D-023/14 dėl išlaikymo <...> iš anksto žinant, kad bendrovė prisiimtų įsipareigojimų vykdyti neketina, vykdydama A. R. nurodymus, UAB „Turtuvos grupė“ vardu pagal 2014 m. liepos 14 d. paskolos sutartį Nr. Z-002/14 neva suteikė neterminuotą 30 000 Lt (8 688,60 eurų) dydžio paskolą B. L. <...> Tokiu būdu, ji (A. R.), vykdydama iš A. R. gaunamus nurodymus, pasinaudojusi iš dalies savarankišku B. L., dėl savo amžiaus ir psichinės būklės negalinčiu savarankiškai ir laisva valia priimti sprendimo sudaryti paskolos sutartį ir prisiimti finansinių įsipareigojimų, kurių realiai vykdyti neturės galimybės, nuslėpusi dokumento turinį ir pasekmes, davė pasirašyti B. L. 2014 m. liepos 14 d. paskolos sutartį Nr. Z-002/14 ir pinigų išmokėjimo kvitą Serija PIK Nr. 0341520, neva patvirtinantį, jog paskolos sutarties dalykas – 30 000 Lt (8 688,60 eurų) buvo perduotas B. L., nors realiai pinigų neperdavė (2 t. b. l. 24, 25). Vėliau ji (A. R.), vykdydama iš A. R. gaunamus nurodymus, 2014 m. rugpjūčio 7 d. pašto skyriuje, (duomenys neskelbtini), pasirašiusi ant pinigų perlaidos Nr. PP158657 skiltyje „SIUNTĖJAS/S1UNTĖJO ATSTOVAS“ esančius vardą ir pavardę „B. L.“ bei B. L. vardu pasirašytą parašą, tyčia į UAB „Turtuvos grupė” AB „Swedbank“ esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 750 Lt (217,21 eurą) sudarydama klaidingą įspūdį, neva B. L. pripažino turtinius įsipareigojimus dėl paskolos, neva pervesdamas mėnesines palūkanas. Teismas taip pat nustatė, jog byloje yra pateikta Kauno apskrities VPK Kriminalinių tyrimų valdybos specialisto išvada (2 t. b. l. 74-77); Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada (2 t. b. l. 5-12), kur nurodyta, jog 2014 m. rugpjūčio 7 d. pinigų perlaidoje Nr.PP158657, skiltyje ,,SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS“ esančius vardą ir pavardę ,,B. L.“ bei B. L. vardu pasirašytą parašą tikriausiai pasirašė ir pasirašė ne B. L., o kitas asmuo <...>. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. pinigų perlaidoje Nr. PP158657 kairės pusės skiltyje „Siuntėjas/siuntėjo atstovas“ esančius vardą ir pavardę „B. L.“ bei B. L. vardu pasirašė A. R.
22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 21 pastraipoje nurodomus rašytinius įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog ieškovė, atstovaujama jos direktorės A. R., realiai neįvykdė, nes neperdavė B. L. ginčo paskolos sutartyje nurodomos sumos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo taisykle, pagrįstai sprendė, jog šioje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, papildo civilinėje byloje surinktų įrodymų visumą, liudijančių apie tai, jog pinigai realiai B. L. nebuvo perduoti. Apeliaciniame skunde bendrovė teigia, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis įrodymais, surinktais nebaigtoje nagrinėti baudžiamojoje byloje, o tai padaręs, šalių ginčą išsprendė neteisingai. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Įrodymais galima laikyti tik tokius faktinius duomenis, kurie atitinka visus keturis pažymius: pirma, įrodymas turi būti tam tikri duomenys, informacija, žinios apie faktus, sudarančius įrodinėjimo dalyką; antra, įrodymas turi turėti ryšį su byla, su faktais, sudarančiais įrodinėjimo dalyką (įrodymų sąsajumas); trečia, įrodymas turi būti gautas, pateiktas, surinktas, ištirtas ir įvertintas tik įstatymo nustatyta tvarka; ketvirta, informacija turi būti gauti tik iš įstatyme nustatyto šaltinio ar įrodinėjimo priemonės. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju specialisto išvada ikiteisminio tyrimo eigoje yra vienas iš rašytinių įrodymų, kuris turi būti vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais apie šalių sutarties, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimus ir kuri nėra pripažinta negaliojančia įstatymų nustatyta tvarka, sudarymo aplinkybes (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad netgi prima facie įrodymai, t. y. oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią, turi būti vertinami su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis ir gali būti paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). ??? Kauno apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, savo išvadas dėl įrodymų pakankamumo tinkamai motyvavo. Visos šios nutarties 20 ir 21 punktuose nurodomos aplinkybės ir jų vertinimas sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, jog paskolos sutartis realiai nebuvo sudaryta, nes pinigai B. L. perduoti nebuvo (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
23. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
24. Nustatyta, kad atsakovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti K. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Tutuvos grupė“ 500 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.