Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovo ieškinyje nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. tarp ADB „Gjensidige“ (toliau - Ieškovas) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Krovinių draudimo sutartis, kuria buvo apdrausti: mėsa ir jos gaminiai, ledai, vanduo ir vaisvandeniai, pieno produkcija, žemes ūkio produkcija, maisto pramonės gaminiai, žaliavinis pienas, įvairi šaldyta produkcija ir kiti krovi­niai (ne maisto prekės, tara, gamybinės medžiagos, popierius, kartonas, plastikiniai buteliai ir kt.), už ku­riuos pagal prekybinius santykius arba tiekimo sąlygas atsako draudėjas ir papildomi apdraustieji: ABF “ (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Draudimo sutartis galiojo nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d., 18 val. 00 min. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d., 24 val. 00 min. Iki draudimo sutarties įsigaliojimo, t. y. 2020 m. rugpjūčio 3 d., tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Apdraustasis) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Atsakovas) buvo sudaryta Krovinio pervežimo užsakymas/sutartis Nr. 20200803/42, kuria atsakovas įsipareigojo 2020 m. rugpjūčio 7 d., 8 val. 00 min. iš pakrovimo vietos ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) paimti Apdraustajam priklausančius (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčui 10 d. nugabenti juos į Suomiją įmonei AB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Vantaa. Vežimo sutartimi Atsakovas įsipareigojo viso vežimo metu užtikrinti nepertraukiamą -20 / -24°C tempera­tūrą bei transporto priemonėje turėti šaldytuvo temperatūros savirašį registracijos prietaisą (galiojančią metrologinę pažymą), registruojantį temperatūrą transportavimo metu. 2020 m. rugpjūčio 10 d. į sutartą vietą pristačius krovinį (8436 (duomenys neskelbtini) kartonines dėžutes ant 64 palečių) buvo nustatyta, kad krovinio temperatūra siekia -13,1°C. CMR važtaraštyje taip pat nurodyta, kad specialiosios sąlygos -24°C. Atsižvelgiant į tai, iš Atsakovo buvo atsisakyta priimti krovinį. Krovinys pakartotinai iškrovimui buvo atvež­tas 2020 m. rugpjūčio 12 d. Tuomet buvo atliktas kiekvienos paletės, esančios transporto priemonėje, temperatūros matavimas. Atlikti visų palečių temperatūros matavimai parodė, kad temperatūra svyravo tarp -5°C ir - 25°C. 2020 m. rugsėjo 3 d. pranešimu „Apie nepriimtą siuntos dalį „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje“ Suomijos Vantaa miesto Aplinkos apsaugos centro Aplinkos apsaugos ir sveikatos pareigūnė H. S. Atsakovą informavo, jog po atlikto tyrimo buvo prieita išvados nepriimti į sandėlį 23 palečių su (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo nurodyta, kad šie produktai turi būti sunaikinti - jų negalima priimti į Suomijos rinką. Likusias 41 paletę buvo nusp­ręsta į sandėlius priimti ir produktus leista parduoti Suomijos rinkoje. 2020 m. rugsėjo 24 d. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ Oy išdavė pažymėjimą, kuriuo patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), kurių bendra masė buvo 5209,2 kg buvo nugabenti į biokompostavimo paslaugų įmonę „(duomenys neskelbtini)“ Oy utilizavimui ir su­naikinti. Apdraustasis apmokėjo už (duomenys neskelbtini) utilizavimą pagal sąskaitą. Dėl netinkamo Vežimo sutarties vykdymo (sugadintų (duomenys neskelbtini)) Apdraustasis patyrė 36 615,57 Eur dydžio nuos­tolius (34 191,40 Eur nuostoliai pagal (duomenys neskelbtini) pardavimo kainas pirkėjui bei 2 424,17 Eur už 23 palečių (duomenys neskelbtini) utilizavimą), taip pat 507,45 Eur krovinio vežimo nuos­tolius (CMR 23 straipsnio 4 dalis), kurie yra proporcingi krovinio žalos ir jo vertės santykiui (vežimo paslaugų kaina 1 370 Eur, sugadintų (duomenys neskelbtini) kaina 34 191,40 Eur (viso krovinio vertė 92 314,32 - nesugadinto krovinio vertė 58 122,92) arba 37,04 proc. viso krovinio vertės, todėl 1 370 x 37,04 proc. = 507,45 Eur). 2021 m. balandžio 15 d. Ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir atsižvelgdamas į draudimo sutartyje nustatytą 1 000 Eur iškaitą bei į tai, jog Apdraustasis informavo, kad dalis žalos (14 091,31 Eur) atlyginta jam atlikus tarpusavio prievolių įskaitymą su Atsakovu, išmokėjo Apdraustajam 22 031,70 Eur dydžio draudimo išmoką (34 191,40 + 2 424,17 + 507,45 – 1 000 – 14 091,32). Atsakovas nesutiko su Apdraustojo atliktu 14 091,31 Eur įskaitymu, todėl kreipėsi į Klaipėdos miesto apy­linkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti įskaitymą nepagrįstu. Buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-489-965/2022, kurioje atsakovu buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ (Apdraustasis). Apdraustasis kreipėsi į Ieškovą, kad šis išmokėtų papildomą draudimo išmoką. Ieškovas 2021 m. gruodžio 21 d. iš­mokėjo 14 091,31 Eur dydžio draudimo išmoką Apdraustajam. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjama byla buvo nutraukta Apdraustajam ir Atsakovui sudarius taikos sutartį. Taikos sutartyje nu­rodyta, kad ši sutartis niekaip neįtakoja - nevaržo, neapriboja ir nepanaikina - AB „(duomenys neskelbtini)“ draudiko subrogacijos ir/ar bet kokių kitų teisių. Ieškovas Atsakovui išsiuntė pretenzijas atlyginti žalą, tačiau Atsakovas žalos neatlygino, prievolės nevykdymo priežasčių nenurodė. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovas daro išvadą, kad Ieškovas, išmokėjęs 36 123,01 Eur išmoką Apdraustajam, šioje apimtyje perėmė pastarojo asmens, kaip kreditoriaus, teises žalos atlyginimo prievolėje, todėl turi teisę į žalos atlyginimą iš už jos padarymą atsakingo asmens. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties vykdy­mas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.256 straipsnio 3 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją į­vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas (CK 6.257 straipsnis). Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 9 straipsnyje nurodyta, kad važtaraštis yra ve­žimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadi­nimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis). Taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (CMR konvencijos 3 straipsnis). Atsakovo dispozicijoje būdama dalis krovinio buvo sugadinta dėl netinkamos (per aukštos) temperatūros vežimo metu, nors Vežimo sutartyje nurodyta, kad Atsakovas įsipareigojo viso vežimo metu užtikrinti ne­pertraukiamą -20 / -24°C temperatūrą bei transporto priemonėje turėti šaldytuvo temperatūros savirašį registracijos prietaisą (galiojančią metrologinę pažymą), registruojantį temperatūrą transportavimo metu (Vežimo sutarties 15 punktas). Kaip minėta, krovinį pristačius 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo nustatyta, kad krovinio tempe­ratūra siekia -13,1°C. O 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo atliktas kiekvienos paletės, esančios transporto priemonėje, temperatūros matavimas. Atlikti visų palečių temperatūros matavimai parodė, kad temperatūra svyravo tarp -5°C ir -25°C. Taigi, Atsakovas nesugebėjo užtikrinti tinkamos temperatūros, todėl krovinys sugedo. Vežimo sutarties 6 p. nurodyta, kad Vežėjas privalo turėti krovinio tvirtinimo diržus ir/ar kitas krovinio tvirtinimo priemones, stebėti krovinio pakrovimo procesą ir užtikrinti krovinių ir įrašų atitiktį. Vežėjas prisi­ima visišką atsakomybę už priimto vežti krovinio praradimą, trūkumą ar sugadinimą. Vežėjas taip pat atsako už krovinio apgadinimą, sąlygoją jo nederamo išdėstymo ar pritvirtinimo, taip pat už nuostolius, sąlygotus nederamo jo elgesio ir/ar aplaidumo. Krovinys laikomas visiškai sugadintu (angl. Totai Loss), jei buvo nesilaikoma temperatūrinio režimo, kuris nurodytas Specialiosios dalies 15 punkte: jei tempera­tūra buvo pakilusis aukščiau nei -20°C ir tokia laikėsi ilgiau kaip 1 valandą. Visiško krovinio sugadinimo Vežėjas negali vadovautis CMR konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsar­gumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas - neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Atsakovas neįrodė, kad atliko visus įmanomus veiksmus, kad išvengtų krovinio dalies sugadinimo, todėl privalo atlyginti visą patirtą žalą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 36 123,02 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.