- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- eI1-1533-402/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01854-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir atsakovės atstovas, kalėjimas), 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Skunde pareiškėjas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2023-03-10 iki dabar Pravieniškių 1-ame kalėjime, būrio kamerose yra įrengti stebėjimo langai. Duryse įrengtos stebėjimo akutės. Stebėjimo langai sienose iš pareiškėjo atėmė privatumą, nes koridoriumi nuolat vyksta judėjimas, praeina daug žmonių, kurie galėjo stebėti kaip jis vaikšto pusnuogis/nuogas, tenkina savo lytinę aistrą. Dėl tokių neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas teigė patyręs neigiamus išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, t. y. jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad Pravieniškių 1-mo kalėjimo kamerinio tipo patalpų duryse esantys langeliai ir akutės yra įrengti teisėtai ir nepažeidžiant jokių teisės aktų nuostatų. Stebėjimo langelis skirtas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, taip pat skirti ir dėl pačių pataisos pareigūnų saugumo, t. y. prieš užeinant į kamerinio tipo patalpą, kurioje yra nuteistieji, pareigūnai įsitikina ar yra saugu įeiti. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvada, jog stebėjimo ir kontrolės langelis gali būti su tam tikromis apsaugomis, t. y. temdytas ir iš išorės turėti uždengimo funkciją, tačiau langeliui tam tikrų savybių užtikrinimas nėra būtinas (o tik galimas). Langelio įrengimas be stiklo tamsinimo ir uždengimo iš išorės įrenginio iš esmės atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 punkto nuostatas. Atsakovė atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis pataisos įstaigoje patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl mano, jog pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas ko nstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu patirtą Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime dėl neužtikrintų tinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2023-03-10 iki 2023-07-10 (skundo padavimo teismui data) (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar LAVL, jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti (kokios teisės normos buvo pažeistos), taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).
Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, dėl kurios būtų būtina priteisti neturtinę žalą.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo gyvenamosiose patalpose, esant sienoje įrengtiems stebėjimo langams, dėl ko kiti asmenys galėjo stebėti kaip pareiškėjas patalpoje vaikšto pusnuogis/nuogas, tenkina savo lytinę aistrą. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjas ginčija ne tiek techninius įrengimo parametrus, tačiau patį langelio įrengimo faktą ir privatumo neužtikrinimą.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai.
Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 11.1 punkte numatytas vienas iš asmenų, laikomų pataisos įstaigose priežiūrą sudarančių elementų – asmenų, laikomų pataisos įstaigose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 punkte reglamentuota nuostata, jog kamerų durys įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: viršutinėje išorinių durų dalyje, ne mažesniame kaip 150 cm aukštyje nuo grindų, įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė ir užskleidžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Stiklinis stebėjimo langelis apklijuojamas apsaugine plėvele ir gali būti užtemdytas. Išorinėje durų pusėje gali būti numatytas stebėjimo langelio uždengimas plieniniu lakštu, kuris uždarytoje ir atidarytoje padėtyse neturi išsikišti iš durų plokštumos. Užskleidžiamo langelio maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir turi būti rakinamos. Langelių konstrukcijos turi būti tokios, kad jų negalima būtų išmontuoti iš vidinės kameros pusės.
Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pataisos pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas privalo užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą.
Iš Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 punkto nuostatos matyti, kad tikslu atlikti nuteistųjų kontrolę ir stebėjimą, kameros duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Taigi, langelio, kaip priemonės stebėjimui ir kontrolei vykdyti įrengimas, iš esmės yra galimas ir nepažeidžiantis teisės aktų reikalavimų.
Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad nuteistiesiems, esantiems kameros viduje, stebėjimui ir kontrolei vykdyti kameros duryse yra įmontuota akutė. Kameros duryse esančios akutės lygmenyje kameros sienoje yra įmontuotas langelis. Taigi, šis langelis įmontuotas ne kameros duryse, o kameros sienoje. Be to, šis langelis įmontuotas ne kaip alternatyvi stebėjimo priemonė (arba langelis, arba akutė), o kaip dar viena kontrolės vykdymui skirta priemonė. Tačiau, teismo vertinimu, vien tik langelio įrengimas ne duryse, o sienoje, negali būti laikomas iš esmės neteisėtu atsakovės veiksmu, savaime darančiu žalą nuteistiesiems. Nors šis langelis įrengtas kaip dar viena nuteistųjų stebėjimo ir kontrolės priemonė ir atrodytų yra perteklinis, teismo vertinimu, vien tik ši aplinkybė neturi būti vertinama kaip institucijos neteisėtas veiksmas. Priešingai, dviejų stebėjimo priemonių įrengimas gali užtikrinti didesnę nuteistųjų kontrolę, o taip pat nuteistųjų bei pačių Pravieniškių 1-mo kalėjimo darbuotojų saugumą.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 punkte aiškiai yra numatyti stiklinio stebėjimo langelio įrengimo kriterijai. Numatyta, kad stiklinis stebėjimo langelis apklijuojamas apsaugine plėvele ir gali būti užtemdytas, kas reiškia, kad jo temdyti Pravieniškių 1-mo kalėjimui pareiga nekyla. Išorinėje durų pusėje gali būti numatytas stebėjimo langelio uždengimas plieniniu lakštu <...> kas taip pat reiškia, kad langelio uždarymo iš išorės įrengimas yra institucijos teisė, o ne pareiga. <...> Langelių konstrukcijos turi būti tokios, kad jų negalima būtų išmontuoti iš vidinės kameros pusės.
Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad stebėjimo ir kontrolės langelis gali būti su tam tikromis apsaugomis, t. y. temdytas ir iš išorės turėti uždengimo funkciją, tačiau langeliui tam tikrų savybių užtikrinimas nėra būtinas (o tik galimas). Langelio įrengimas be stiklo tamsinimo ir uždengimo iš išorės įrenginio iš esmės atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 punkto nuostatas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu atsakovės atstovas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias kameros stebėjimo ir kontrolės įrengimą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusieji skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą ( LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.