Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-11-28 · Civilinė byla Nr. 2S-991-440/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-28
Bylos Nr.
2S-991-440/2014
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00654-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
S. D.
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, valstybės įmonė Registrų centras Šiaulių filialas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Radviliškio
Kategorijos
  • 93.2.22pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-991-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00654-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 93.2.22; 106.3; 106.4; 121.14; 122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo S. D. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-898-952/2014 pagal pareiškėjo S. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, valstybės įmonė Registrų centras Šiaulių filialas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Radviliškio poskyris, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. D. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. D. pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo garažą boksas Nr. 7 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tikslu atlikti teisinę registraciją.

2014-04-22 nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismas nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nurodytus procesinio dokumento trūkumus.

2014-04-30 pareiškėjo žmona R. D. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas S. D. yra išvykęs į užsienį, todėl ji jo vardu teikia prašymą ir trūkumus šalinančius dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-05-09 nutartimi nutarė pareiškėjo S. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį laikyti nepaduotu, jį su priedais grąžinti pareiškėjui. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) nuostatas prašymą dėl trūkumų šalinimo galėjo pareiškėjo vardu pateikti advokatas ar advokato padėjėjas, taip pat ir savo artimiems giminaičiams atstovaujantys asmenys, pateikę teismui aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą pagrindžiančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad pareiškėjo S. žmona nepateikė teismui aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą pagrindžiančių dokumentų, taip pat byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad ji yra pareiškėjo žmona. Teismas įvertinęs aplinkybes, kad prašymas pateiktas neįgalioto vesti bylą asmens, padarė išvadą, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nutartyje nurodytų trūkumų tinkamai nepašalino, todėl pareiškėjo S. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį laikė nepaduotu ir grąžintinu jį padavusiam asmeniui (LR CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjas S. D. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-05-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad 2012 metais visi pareiškėjo garažo kaimynai kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas. Radviliškio rajono apylinkės teismas pareiškėjo garažo kaimynų prašymus tenkino. Atsižvelgiant į tai, kad baigiant sutvarkyti garažo dokumentus teismui pareiškėjas gavo darbo užsienyje, pareiškimo teismui pasirašyti negalėjo, todėl prašymo kartu su kitais asmenimis teismui nepateikė. 2014-04-11 kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, kad jo pareiškimas tuo pačiu pagrindu kaip ir jo garažų kaimynų būtų patenkintas, kad prie jo bylos būtų prijungta pareiškėjo garažų kaimynų išnagrinėta byla. Prašė užskaityti prašomojoje prijungti byloje esamus įrodymus, tačiau Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-04-22 nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino, liepė iš naujo surinkti įrodymus. Pareiškėjas tuo metu buvo vėl užsienyje, todėl reikalus tvarkė pareiškėjo žmona, kuri nebuvo šalis toje byloje, bet teismui duomenys buvo pateikti. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2014-05-09 nutartimi pareiškėjo pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Toks teisėjos veiksmas visiškai nesuprantamas pareiškėjui. Tiek teismai, tiek visos valstybės institucijos turi dirbti žmogui. Tai konstitucinė norma. Visi įrodymai turi vienodą galią. Be to teismas tokiose bylose turi parodyti aktyvumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis priimta skubotai ir neteisėtai, todėl ji naikintina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nepašalinus teismo nurodytų trūkumų laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis), o šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (LR CPK 137 straipsnio 1 dalies). Pagal LR CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turi­niui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (LR CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (LR CPK 115 straipsnio 3 dalis). Paminėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinis reguliavimas nenumato galimybės teismui laikyti ieškinį nepaduotu dėl ieškinio trūkumo, kurio jis nebuvo nurodęs pašalinti. Kitaip tariant, trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1; Teismų praktika 36, p. 347-393).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-04-11 pareiškėjas S. D. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, prašydamas su tikslu atlikti teisinę registraciją nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. D. pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo garažą boksas Nr. 7 su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (1-2 b.l.). 2014-04-22 nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismas nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nurodytus procesinio dokumento trūkumus, t.y. pateikti įrodymus, kad valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad prarastas projektas ir leidimas vykdyti statybas, nurodyti kas nuosavybės (patikėjimo) teise valdo žemės sklypą ant kurio stovi garažas, pateikti pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, suinteresuotais asmenimis įtraukti VĮ Valstybės turto fondą, žemės sklypo savininką, sumokėti trūkstamo žyminio mokesčio dalį (14 b.l.). 2014-04-30 R. D. pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad yra pareiškėjo sutuoktinė, pareiškėjas S. D. yra išvykęs į užsienį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai turi teisę valdyti ir tvarkyti šeimos bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl pareiškėjo žmona surinko visus teismo nutartyje nurodytus duomenis (17 b.l.). Kartu su prašymu teismui R. D. pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad sumokėjo 2,00 Lt trūkstamą žyminio mokesčio dalį (18 b.l.), Radviliškio rajono savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų skyriaus gavo raštą apie tai, kad archyve dokumentų apie (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio garažo boksų dalies pardavimą S. D. nėra (20 b.l.), Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą dėl statybos leidimo kopijos išdavimo (21 b.l.). Taip pat R. D. nurodė, kad aplinkybę, jog pareiškėjo S. D. valdymas nuosavybės teise visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas įrodo kartu su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pateikta Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Aukštelkų seniūnijos pažyma (11 b.l.). R. D. paaiškino teismui, kad negali šiuo metu pateikti paties pareiškėjo asmens tapatybės kortelės, bet kol grįš suinteresuotų asmenų atsiliepimai, pats pareiškėjas grįš iš užsienio ir pateiks, bei pažymėjo, kad jos nuomone, suinteresuotu asmeniu nereikia patraukti valstybės įmonės Valstybės turto fondo, kadangi suinteresuotu asmeniu yra patraukta Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri turi tinkamai atstovauti valstybę. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad prašymas pateiktas neįgalioto asmens, todėl pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tinkamai nepašalinus teismo nurodytų trūkumų laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui (22-23 b.l.). Iš teismo nutarties turinio matyti, kad tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad R. D. yra pareiškėjo žmona, kad ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą bei yra įgaliota vesti bylą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad R. D. pateikė tik dalį trūkumus šalinančių duomenų. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų įpareigojęs pareiškėją arba jo vardu prašymą pateikusią R. D. pašalinti prašymo trūkumus, susijusius su tinkamu pareiškėjo atstovavimu, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes pažymi, kad nors pateikti tinkamą atstovavimą patvirtinančius duomenis yra pareiškėjo bei jo atstovo pareiga (LR CPK 111 straipsnio 5 dalis), tačiau šie trūkumai pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl trūkumų šalinimo nebuvo nustatyti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo pagrindu laikė pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Kaip jau minėta, teismas negali laikyti nepašalintais trūkumų, kurių savo nutartimi nėra konstatavęs. Tokiu atveju, kai iš procesinio dokumento turinio neaišku ar pareiškimą (prašymą) pareiškėjo vardu padavęs asmuo yra įgaliotas vesti bylą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas), tai teismas turėtų nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigoti tokį asmenį pateikti teismui dokumentą, patvirtinantį asmens, paduodančio procesinį dokumentą įgalinimus, duomenis apie tinkamą atstovavimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas formaliai taikydamas LR CPK nuostatas, nesivadovaudamas teisingumo ir protingumo principais, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl nutartis naikintina, o klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės prašymo dėl trūkumų šalinimo ir kartu su juo pateiktų duomenų nevertino, konstatavęs, kad jis paduotas neįgalioto bylą vesti asmens, apeliacinės instancijos teismas dėl tinkamo 2014-04-22 nutarties įvykdymo plačiau nepasisako, tik atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (LR CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36, p. 347-393). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (LR CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (LR CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

Remdamasis aukščiau išdėstytu, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei siekdamas užtikrinti teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principo tinkamą realizavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-04-22 nutartis naikintina ir klausimas dėl 2014-04-29 prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, LR CPK 338 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį ir 2014 m. balandžio 29 d. R. D. prašymo dėl trūkumų šalinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui.

Teisėja Vilija Valantienė