Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-06-03 · Civilinė byla Nr. e2S-410-440/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-03
Bylos Nr.
e2S-410-440/2019
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00171-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Atsakovas
I. K.
Ieškovas
L. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-410-440/2019Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00171-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10.; (S) 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1491-971/2019 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei I. K. dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2014-01-07 paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 23000 Eur išieškojimo iš ieškovės vekselio turėtojai atsakovei, priteisti iš atsakovės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, o nesustabdžius piniginių lėšų išieškojimo pagal ginčijamą vekselį, ieškovei galimai palankaus sprendimo priėmimo atveju susigrąžinti išieškotas sumas gali tapti nebeįmanoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje.

3. Teismas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo atveju galėtų kilti papildomos neigiamos pasekmės, susijusios su išieškotų ir antstolio jau paskirstytų lėšų susigrąžinimu. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju svarbu užtikrinti padėties stabilumą, užkirsti kelią naujiems teisiniams ginčams tarp šalių atsirasti, todėl esant paminėtoms aplinkybėms, padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovė I. K. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo – taikymo bei priteisti iš ieškovės L. J. atsakovės I. K. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, todėl turi būti panaikinta, nes teismas tinkamai neįvykdė įpareigojimo įvertinti ieškinio tikėtiną pagrįstumą bei ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo ar pasidarymo neįmanomu. Ieškovei iki nurodyto termino neįvykdžius savo prievolės pagal 2014-01-07 vekselį, atsakovė kreipėsi į Telšių 4-ojo notarų biuro notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo dėl ko antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla. Nors ieškovė savo ieškiniu ginčija aukščiau minėtą vekselį, nurodydama, kad vekselis iš ieškovės yra išgautas apgaulės būdu, jokios pinigų sumos ji nėra gavusi, tačiau šie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti jokiais tai pagrindžiančiais faktais, aplinkybėmis ir įrodymais.

4.2. Ieškovės pagrindinis reikalavimas yra dėl pripažinimo, o tokio ieškinio patenkinimo atveju ši teismo sprendimo dalis realizuotųsi savaime, klausimas dėl restitucijos laikymo būtų įgyvendintas išieškant iš atsakovės konkrečią pinigų sumą. Ieškovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus jai palankų teismo sprendimą, atsakovė jo nevykdys (sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas) ar nebus pajėgi grąžinti ieškovei išieškotas sumas.

4.3. Sustabdžius išieškojimą vykdomojoje byloje, ieškovės įsiskolinimas atsakovei didės, atmetus ieškinį ieškovė privalėtų grąžinti atsakovei didesnę susidariusią skolą, palūkanas ir delspinigius. Tai reiškia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lemtų tai, kad ieškovė, atmetus ieškinį, atsidurtų sunkioje finansinėje padėtyje, nes jai reikėtų sumokėti per visą bylinėjimosi procesą susidariusią papildomą skolą atsakovei. Ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad jau dabar jos turtinė padėtis nėra gera ir prašo teismo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

5. Atsiliepimas į atsakovės I. K. atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad ieškovės prievolė, kylanti iš 2014-01-07 paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriuo ji pasiskolino 23 000 Eur sumą iš atsakovės I. K. yra negaliojanti ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Nurodė, kad antstolis V. D. vykdo išieškojimą pagal minėtą vekselį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog šiuo atveju egzistuoja abi būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, skundžiama nutartimi ieškovės prašymą patenkino. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

10. Kaip minėta, viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra reikalavimas, jog ieškovas tikėtinai pagrįstų ieškinį (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Iš skundžiamos nutarties turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad tikėtiną ieškinio pagrįstumą įrodo aplinkybės, jog ieškovė iš esmės 2014 m. sausio 7 d. paprastojo neprotestuotino vekselio neteisėtumą sieja su vekselio turėtojos nesąžiningumu įgyjant vekselį. Taip pat ieškovė teismui pateikė duomenis – antstolio V. D. raštą dėl dokumentų perdavimo ir vykdomosios bylos užvedimo, įrodantį, kad antstoliui yra perduotas Telšių 4-ojo notarų biuro notarės 2019 m. sausio 16 d. vykdomasis įrašas dėl 23 000 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo atsakovės I. K. naudai. Atsižvelgiant į tai, jog toks ieškovės reikalavimas, koks yra pareikštas šioje byloje, materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė ieškinio faktines aplinkybes tikėtinai pagrindė ir ieškinys preliminariai yra pagrįstas.

11. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą - grėsmę būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui - pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016). Kaip pažymėta teismų praktikoje, ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, ar trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma todėl, kad ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovė nebeturėtų pareigos savo turtu atsakyti prieš atsakovę.

12. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos aplinkybių, antstolis V. D. užvedė vykdomąją bylą ne teismo sprendimo, kurio vykdymą, taikant laikinąją apsaugos priemonę teismai gali stabdyti išimtinais atvejais, o notaro išduoto vykdomojo įrašo pagrindu ir šis vykdomasis įrašas, išduotas remiantis ieškovės ginčijimu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog nesustabdžius vykdomojoje byloje atliekamų vykdymo veiksmų ir teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, ji turės galimybę grąžinti galimai be teisinio pagrindo iš ieškovės išieškotas pinigų sumas, nepateikė jokių įrodymų apie savo finansinę padėtį, nurodydamas, jog tokius įrodymus turėjo pateikti ieškovė. Tačiau visgi ieškovė yra fizinis asmuo, jai yra apsunkintos galimybės gauti duomenis apie kito fizinio asmens turtinę padėtį, todėl tokius duomenis, kvestionuodamas apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui teikti turėjo atsakovė.

13. Nors nagrinėjamu atveju ir sutiktina su apeliante (atsakove) I. K., kad konkrečių aplinkybių, įrodančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, ieškovė ieškinyje nenurodė, tačiau antstoliui vykdant ginčijamą išieškojimą iš ieškovės turto, susidaro grėsmė ieškovės galimam nemokumui kilti, kas šiuo atveju sudaro pagrindą stabdyti aptariamą vykdomąją bylą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visumą aplinkybių sprendžia, kad nesustabdžius pradėtų priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki šio ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimo veiksmai gali būti iš dalies įvykdyti arba pabaigti įvykdžius vykdomąjį dokumentą (CPK 587 straipsnio 8 punktas, 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl sutiktina su ieškove, kad ieškovei galimai palankaus sprendimo priėmimo atveju susigrąžinti išieškotas sumas gali tapti nebeįmanoma. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju svarbu užtikrinti padėties stabilumą, užkirsti kelią naujiems teisiniams ginčams tarp šalių atsirasti. Todėl spręstina, kad nėra teisinio pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nepagrįstai ir neteisėtai.

Dėl bylos procesinės baigties

14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, atsižvelgė į byloje esančias faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes sprendžia, kad jie konkrečiu atveju neturi esminės įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą nutartį naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Atmetus atskirąjį skundą, atsakovės I. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis už atskirojo skundo padavimą nepriteistinos. Kitų duomenų apie byloje apie patirtas išlaidas nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė