- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2-15157-1052/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08484-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Bundonė
- Ieškovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- V. K., valstybinei įmonei Turto bankas
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui L. J., trečiajam asmeniui V. K., valstybinei įmonei Turto bankas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sutuoktinių nuosavybės pripažinimo ir juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1992 m. kovo 27 d. E B. K. ir L. K. gyvenant santuokoje ir yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2019 m. sausio 5 d., priėmė palikimą po savo sutuoktinės E B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1995 m. kovo 11 d., mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Ieškinyje nurodė, kad 1995 m. kovo 11 d. mirė ieškovo V. K. mama, E B. K.. E B. K. buvo santuokoje su L. K.. E B. K. ir L. K. turėjo dar vieną sūnų V. K.. E B. K. gyveno santuokoje su L. K., santuokoje 1982 m. vasario 24 d. L. K. buvo išduotas orderis Nr. 104 į 5 kambarių butą, 66,62 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini). Šiame bute apsigyveno jo 4 asmenų šeima. 1990- 1992 m. L. K. ir E B. K. gyvenant santuokoje butas buvo išpirktas, t. y. su Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvu „Ringaudai“, visiškai atsiskaityta už butą 1992 m. kovo 27 d. Tai patvirtina 1990 m. lapkričio 14 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Ringaudai“ išduotas kvitas ir 1992 m. kovo 27 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Ringaudai“ išduotas kvitas. Kad butas buvo įgytas šalių santuokos metu ir už jį visiškai atsiskaityta patvirtina ir 2019 m. kovo 19 d. išduota DNSB „Ringaudai“ pažyma, kad už butą visiškai atsiskaityta 1992 m. kovo 27 d. Šis butas įregistruotas VĮ Registrų centro duomenų bazėje tik 2004 m. vasario 02 d. remiantis 2004 m. sausio 13 d. išrašyta Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Ringaudai“ pažyma Nr. 68, kurioje patvirtinama, kad butas pilnai išmokėtas, tik nepatikslinta kada tai atlikta. Dėl Akademijos miestelio įkūrimu LŽŪA gyvenvietėje keitėsi adresai (buvęs adresas (duomenys neskelbtini).) suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Todėl yra pagrindas nustatyti, jog butas (duomenys neskelbtini) yra įgytas 1992 m. kovo 27 d. E B. K. ir L. K. gyvenant santuokoje. 2004 m. vasario 2 d. kuomet buto savininkas L. K. buvo išviešintas VĮ Registrų centro duomenų bazėje, kaip ginčo buto savininkas, E B. K. jau buvo mirusi, o L. K. sudaręs kitą santuoką su kita moterimi O. K. (mirusia 2019 m. vasario 14 d., įpėdinis jos sūnus L. J.), todėl notaro nuomone, yra L. K. ir jo antrosios sutuoktinės O. K. turtas. Tai yra neteisinga ir nesąžininga L. K. įpėdinių atžvilgiu ir neatitinka realios padėties. Teismui pripažinus, kad butas įgytas pirmosios L. K. santuokos metu, o ne antrosios, bus teisingai paskirstytas turtas tarp mirusio L. K. įpėdinių. Antroji sutuoktinė O. K. nei teoriškai, nei praktiškai nėra prisidėjusi prie šio buto įsigijimo, net nėra jame gyvenusi.
2019 m. gruodžio 10 d. rašytiniu prašymu ieškovas atsisakė ieškinio reikavimo dėl juridinio fakto nustatymo, kad L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2019-01-05, priėmė palikimą po savo sutuoktinės E B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1995-03-11, mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti, prašė nagrinėti ieškinio reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo įgytu 1992 m. kovo 27 d. E B. K. ir L. K. gyvenant santuokoje ir pripažinimo jų bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Teismo posėdyje ieškovas V. K. ieškinį palaikė, prašė pripažinti, jog butas Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno visa šeimas, buvo įgytas jo tėvams esant santuokoje. Butas buvo įgytas 1992 metais, tuo metu jo mama buvo koopreatyvo narė, tačiau dėl blogos sveikatos šio fakto neįregistravo registrų centre. Butas buvo įregistruotas mirus motinai, jau tėvo L. K. vardu, o buto įregistravimo metu, tėvas jau buvo sudaręs antrą santuoką. Kadangi butas viešame registre registruotas jau L. K. esant kitoje santuokoje, notaras šį butą laiko jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė pateikė rašytinę baigiamąją kalbą, prašė ją prijungti prie bylos ir ja remtis priimant sprendimą. Baigiamojoje kalboje nurodė, kad ieškovas neturi galimybės šiai dienai pateikti tiesioginių rašytinių įrodymų (pvz.: buto pirkimo - pardavimo sutarties, kuri patvirtintų, kad butas buvo gytas tėvų santuokos metu), tačiau į bylą pateikti dokumentai, orderis, kad butas buvo suteiktas 1982 m., kad jame apsigyveno visa šeima (išrašas iš knygos apie bute gyvenančius asmenis), kad butas buvo kooperatinis ir, kad už butą buvo atsiskaitinėjama dalimis. Taip pat pateikti dokumentai kad paskutinė įmoka už butą įmokėta 1992 m. kovo 27 d., t.y. tuomet kai ieškovo tėvai buvo santuokoje. Iš DNSB „Ringaudai“ pateikta pažyma, kad už butą visiškai atsiskaityta 1992 m. kovo 27 d. 1995 m. kovo 11 d. mirė ieškovo V. K. mama, E B. K.. Butas buvo įgytas E. B. K. ir L. K. santuokos metu, kaip santuokinis turtas, nes tai buvo šios šeimos turtas, o ne vėlesnes šeimos, sukurtos L. K. su kita moterimi. Ieškovo tėvų santuoka nutraukta 1993 m. kovo 4 d. Net po santuokos nutraukimo tėvai dar kurį laiką gyveno kartu, savo išpirktame bute. 2004 m vasario 2 d. kuomet buto savininkas L. K. buvo išviešintas VĮ Registrų centro duomenų bazėje, kaip ginčo buto savininkas, E B. K. jau buvo mirusi, o L. K. sudaręs kitą santuoką su kita moterimi O. K. (mirusia 2019 m. vasario 14 d. įpėdinis jos sūnus L. J.). Susituokęs su kita moterimi, O. K., L. K. kurė kitą turtą, jie pasistatė namą ((duomenys neskelbtini)). Tik teismas, pagal pridedamus rašytinius įrodymus, ieškovo bei atsakovų paaiškinimus gali pripažinti, kad ginčo butas buvo įgytas pirmosios L. K. santuokos metu. Ir tik teismo sprendimo pagrindu butas bus laikomas įgytas pirmosios L. K. santuokos metu, o ne antrosios. Antroji sutuoktinė O. K. nei teoriškai, nei praktiškai nėra prisidėjusi prie ginčo buto įsigijimo, net nėra jame gyvenusi. Šis pripažinimas reikalingas, kad butas būtų įregistruotas VĮ Registrų centre, kaip L. K. ir E B. K. santuokinis turtas, įgytas 1992 m. dėl paveldėjimo teisinių santykių. Atsiliepimu L. J. (L. K. antros žmonos sūnus ir paveldėtojas po O. K. mirties) patvirtina, kad į ginčo butą nepretenduoja ir sutinka, jog ieškinys butų patenkintas.
Trečiasis asmuo V. K. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog su ieškiniu sutinka ir patvirtino visas V. K. nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas L. J. į teismo posėdžius neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepime nurodė, kad jo manymu ieškinys pagrįstas ir gali būti tenkinamas.
Trečiojo asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdžius neatvyko apie posėdžių laiką ir vietą informuotas tinkamai, atsiliepime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, teismo nuožiūra.
Dėl ieškinio dalies atsisakymo ir bylos šioje dalyje nutraukimo bei ieškinio nagrinėjimo ribų
Ieškovas teismo posėdžio metu pateikė rašytinį prašymą, kuriuo atsisakė ieškinio reikalavimo ir prašė nagrinėti bylą iš esmės pagal ieškinio reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo įgytu 1992 m. kovo 27 d. E B. K. ir L. K. gyvenant santuokoje ir pripažinimo jų bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako dalies ieškinio reikalavimo (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei teisėtų interesų, todėl jis priimtinas (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Ieškovui atsisakius ieškinio ir atsisakymą teismui priėmus civilinės bylos dalis dėl nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2019 m. sausio 5 d, priėmė palikimą po savo sutuoktinės E B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1995 m. kovo 11 d., mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas), o civilinė byla spręstina pagal ieškinio reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo įgytu 1992 m. kovo 27 d. E B. K. ir L. K. gyvenant santuokoje ir pripažinimo jų bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Dėl buto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių E B. K. ir L. K. nuosavybe
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek buto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Iš ieškovo paaiškinimų, trečiojo asmens parodymų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog
ieškovo ir trečiojo asmens tėvai L. K. ir E B. A. (po santuokos Katkevičienė) susituokė 1962 m. rugpjūčio 25 d. (el. b. l.10, 11, 12). Iš Gyventojų registro duomenų matyti, jog L. K. ir E B. K. išsituokė 1993 m. kovo 4 d. (el. b. l. 121, 122). E B. K. mirė 1995 m. kovo 11 d. (el. b. l. 9). Santuokos liudijimas patvirtina, jog L. K. ir O. J. 2001 m. vasario 23 d. sudarė santuoką (el. b. l. 92). L. K. mirė 2019 m. sausio 5 d. (el. b. l. 13). Iš 2019 m. vasario 8 d. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro Liudijimo matyti, kad V. K. ir V. K. yra L. K. įpėdiniai (el. b. l. 26). L. K. vardu yra registruotas butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas nekilnojamojo turto registre padarytas 2004 m. vasario 2 d. pagal 2004 m. sausio 13 d. Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymą Nr. 68 (el. b. l. 14). 1982 m. vasario 24 d. Orderis Nr. 104, išduotas L. K., patvirtina, jog šeimai buvo suteikta teisė apsigyventi bute (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 18). Iš DNSB „Ringaudai” pažymos Nr. 68, matyti, kad K. L. buvo tikrasis DNSB „Ringaudai”, esančios (duomenys neskelbtini) narys, butas Nr. 44, butas pilnai išmokėtas (el. b. l. 19). Pateikti mokėjimo nurodymai (el. b. l. 20-22), patvirtina, jog mokėjimai buvo atlikti 1990 m. lapkričio 14 d. - 1007,21 Rub, ir du mokėjimai 1992 m. kovo 27 d., kurių sumos 1704,49 ir 1704,49 Rub. Iš 2019 m. kovo 19 d. DNSB „ Ringaudai “ pažymos matyti, jog už butą adresu (duomenys neskelbtini). buvo visiškai išmokėta 1992 m. kovo 27 d., tuo metu kooperatyvo „Ringaudai” nare buvo E B. K. (el. b. l. 23). VĮ Registrų centras atsakyme nurodyta, jog atsisakoma buto registracijos datą pakeisti iš 2004 m. vasario 2 d. į 1992 m. kovo 27 d., nes duomenų banke žodžiai „įrašas galioja“ reiškia datą, kada nuosavybė buvo paviešinta registre, o ne datą, kada nuosavybė atsirado (el. b. l. 25-26). Atsakovas neprieštarauja, kad būtų tenkintas ieškinys.
Įvertinęs ištirtus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), buvo suteiktas L. K. ir E B. K. šeimai, buvo išpirktas laikotarpiu, kuomet L. K. ir E B. K. buvo santuokoje, t. y. 1992 m. kovo 27 d., todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas šį turtą pripažinti, jog butas įgytas santuokoje ir yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (SŠK 21 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju ieškovas priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo neprašė, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį. Ieškovas atsisakė reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl yra teisinis pagrindas jam grąžinti 28,50 Eur (38*0,75) žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo ieškinio dalies atsisakymą priimti ir civilinės bylos dalį pagal ieškovo V. K. ieškinio reikalavimą atsakovui L. J., trečiajam asmeniui V. K., valstybinei įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.
Kitą ieškinio dalį tenkinti.
Pripažinti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1992 m. kovo 27 d. E B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenant santuokoje ir yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
G. V. Katkevičiui, a k. (duomenys neskelbtini) 28,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto V. K. 2019 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 670 į VMI atsiskaitomąją sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.