- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- e2-2722-713/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22314-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- V. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. P. ieškiniu prašo: 1) atidalinti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 47,16 kv.m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, tokiu būdu:
priteisti ieškovei L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3/16 dalis atsakovui V. K., gim. (duomenys neskelbtini) priklausančio buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendro 47,16 kv.m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, priteisiant atsakovui V. K., gim. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 393,75 Eur kompensaciją; 2) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-4).
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 13/16 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas (toliau - butas). Atsakovui V. K. nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys buto. Bute gyvena ir visu butu naudojasi atsakovas su savo žmona. Dėl susidariusios situacijos ieškovės teisė naudoti, valdyti jai priklausančią dalį buto bei ja disponuoti yra akivaizdžiai suvaržyta. Kadangi butas suprojektuotas vienos šeimos gyvenimui, nėra jokių objektyvių galimybių buto padalinti į du atskirus turtinius vienetus, kuriuos būtų galima naudoti pagal nekilnojamojo turto paskirtį, todėl buto atidalijimas natūra nėra galimas. Ieškovė prašo jai priteisti atsakovo turimas 3/16 dalis buto, priteisiant atsakovui iš ieškovės kompensaciją 3 393,75 Eur sumoje.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir prašė ieškinį patenkinti jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovo sutuoktinė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jos vyras turi fizinę bei psichinę negalią, ji tvarko dokumentus dėl vyro pripažinimo neveiksniu. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovas su sutuoktine gyvena ginčo bute, moka visus mokesčius, parduoti savo dalies buto negali, kadangi kito būsto neturi. Piniginių lėšų įsigyti kitą būstą ar ieškovei priklausančios buto dalies atsakovas taip pat neturi (e. b. l. 25-26).
Kasacinis teismas nurodė, kad turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys tinkamai asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-11 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-328/2007), tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog atsakovas V. K. įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų pripažintas neveiksniu visose ar tam tikrose srityse, todėl, nesant neveiksnumą pagrindžiančių dokumentų, atsakovas laikytinas tinkama šalimi byloje.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atstovavimu procese nepasirūpino. Atsakovui teismo šaukimas apie posėdžio vietą ir laiką įteiktas įstatymo nustatyta tvarka šeimos narei, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai. Nustatyta, kad ginčo butas yra 47,16 kv.m., su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ieškovės daiktinės teisės į 13/16 dalių ginčo buto įregistruotos 2005-09-23 paveldėjimo teisės liudijimo ir 2017-07-27 dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys ginčo buto 2005-09-23 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (e. b. l. 7).
Dėl atidalijimo būdo.
Vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturčiai gali susitarti dėl bendrosios nuosavybės nutraukimo išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, vieno ar kelių bendraturčių sutikimu išmokant kompensaciją už jiems tenkančią dalį ir kt. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Šalims nepavykus susitarti atsiranda įstatyminis pagrindas galimai pažeistas civilines teises ginti teismine tvarka, CK 4.80 straipsnio 2 dalies pagrindu reikalaujant daiktą padalinti natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o nesant tokios galimybės, vienam ar keliems iš atidalijamų bendraturčių išmokant kompensaciją pinigais.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo asmeninės nuosavybės teise jai priteisti atsakovui priklausančias 3/16 dalis buto su rūsiu, išmokant atsakovui 3 393,75 Eur kompensaciją, kadangi atidalinti butą natūra neįmanoma.
Kaip matyti iš buto plano, butas yra vieno aukšto su rūsiu (e. b. l. 13). Jo gyvenamas plotas sudaro 32.84 kv.m. Pagal buto techninės apskaitos bylos eksplikaciją matyti, jog butas suprojektuotas iš dviejų atskirų kambarių, kurių 45-5 kambario plotas 17,07 kv. m., o 45-4 kambario – 15,77 kv. m. (e. b. l. 13). Padalijus butą natūra, naudojimasis šiuo butu pagal paskirtį būtų įmanomas tik šalims bendrai naudojantis buto bendro naudojimosi patalpomis, tačiau pagal atsakovo nuosavybės teise valdomą 3/16 dalį buto, jam priklauso tik 6,16 kv. m. gyvenamojo ploto, kas nesudaro nė pusės vieno ar kito kambario. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti maksimaliai šalių interesus atitinkančio, jų teises užtikrinančio turto – gyvenamojo buto su rūsiu – atidalijimo būdo natūra.
Iš to, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės reiškiamas bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo būdas, atsižvelgiant į proporcingumo ir protingumo, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, yra priimtiniausias, nepažeidžiantis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nedarantis neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl kompensacijos dydžio.
Pažymėtina, jog atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę. Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).
Atsiliepimas
Nekilnojamo turto registro duomenimis nustatyta, kad buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, vertė yra 18 100,00 Eur (e. b. l. 8, 10). Šio turto vertei nustatyti nebuvo atlikta ekspertizė, atsiliepimu į ieškinį taip pat nebuvo ginčijama buto rinkos vertė (e. b. l. 25-26), todėl kompensacija, atitinkanti atidalinamo turto rinkos vertę, nustatytina pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis.
Kaip minėta, ginčo turto rinkos vertė yra 18 100,00 Eur, todėl atsakovui priklausančių 3/16 dalių ginčo turto rinkos vertė yra lygi 3 393,75 Eur (18 100x3/16). Atsižvelgiant į tai, byloje nustatytina būtent tokio dydžio kompensacija už atsakovo turto dalį.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad turi galimybes sumokėti atsakovui kompensaciją už jam priklausančio turto dalies perleidimą ieškovei atidalijimo būdu. Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės galimybes išmokėti atsakovui nurodytą kompensaciją. Paminėtina, kad atsakovas kitų galimų atidalijimo būdų nenurodė. Teigė, jog neturi piniginių lėšų sumokėti ieškovei už jos buto dalį, o taip pat įsigyti kitą turtą už siūlomą kompensaciją negali. Savo teiginių nepagrindė. Priešpriešinių reikalavimų atsakovas nereiškė.
Byloje ieškovės pateikti duomenys bei įrodymai patvirtina, kad ieškovės reikalavimas atidalinti turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei natūra priteisti atsakovo dalį buto, atsakovui priteisiant 3 393,75 Eur kompensaciją, atsižvelgiant į proporcingumo ir protingumo, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, yra priimtiniausias. Kadangi šis būdas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateikto prašymo dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pastebėtina, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijoje įtvirtinto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.19 punktai). Tačiau pažymėtina, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad civilinė byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, nebuvo reikalingos specialios žinios, o atsakovas nereiškė priešpriešinių reikalavimų, ieškovės prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą teisme mažintinos iki 600,00 Eur (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatos).
Iš atsakovo valstybei priteistinos pašto išlaidos, kadangi yra didesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2014 m. rugsėjo 23 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Atidalinti L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 47,16 kv.m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, tokiu būdu:
priteisti ieškovei L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3/16 dalis atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendro 47,16 kv.m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, priteisiant atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 393,75 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 75 ct) kompensaciją.
Priteisti ieškovei L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį bei 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) išlaidas už advokato pagalbą.
Priteisti Valstybei iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 4,00 Eur (keturių eurų) pašto išlaidas (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.