Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, skiriant A. S. galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei per vienerius metus atlyginti dalį nusikaltimu padarytos žalos, t. y. po 700 (septynis šimtus) eurų nukentėjusiajai V. Z. ir nukentėjusiajam P. Z..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį buvo pripažintas ir M. D., tačiau apeliaciniai skundai dėl jo Kauno apygardos teisme nebuvo gauti.

Nukentėjusiųjų V. Z. ir P. Z. civiliniai ieškiniai patenkinti, solidariai iš M. D. ir A. S. nukentėjusiajam P. Z. priteisiant 2300 (du tūkstančius tris šimtus) eurų turtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajai V. Z. – 3501 (tris tūkstančius penkis šimtus vieną) eurą turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. (toliau – A. S.) 2017 m. spalio 29 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) esančio buto koridoriuje, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą papurškė pipirinių dujų balionėliu dujų A. L. S. į veidą, tuo sukeldama nukentėjusiajam A. L. S. fizinį skausmą.

2. Be to, A. S., veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. D., asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas, bei nenustatytu asmeniu, M. D. atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 25 d. 15.01 val. - 17 val., laikotarpiu, M. D. panaudojant svetimą, V. Z. ir P. Z. banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – PIN kodus, identifikavimo kodus, slaptažodžius, elektroninės bankininkystės sistemoje neteisėtai V. Z. ir P. Z. vardu atlikus finansines operacijas-mokėjimo nurodymus, internetiniame AB „S.“ bei AB „L.“ banko tinklalapiuose šios sistemos naudotojo identifikavimo langelyje įvedant V. Z. ir P. Z. banko išduotus naudotojų kodus ir kodų kortelės kodus, taip neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos-elektroninės bankininkystės sistemos ir taip suklaidinus banko informacinę sistemą dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į pervedamas lėšas ir dėl asmens, galinčio atlikti jų mokėjimo nurodymus, V. Z. ir P. Z. sąskaitose elektroniniu būdu suformulavus nurodymus pervesti V. Z. ir P. Z. lėšas į M. D. nurodytas gavėjų sąskaitas bei apgaule įgijus V. Z. ir P. Z. turtą:

· prisijungiant prie V. Z. AB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 25 d. 17.59 val. neteisėtai pervedus 1150 eurų į D. R. AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

· prisijungiant prie V. Z. AB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 26 d. 9.47 val. neteisėtai pervedus 1150 eurų į J. V. AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

· prisijungiant prie P. Z. AB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 25 d. 20.27 val. neteisėtai pervedus 1150 eurų į J. V. AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

· prisijungiant prie P. Z. AB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 26 d. 13.35 val. neteisėtai pervedus 1150 eurų į J. V. AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

· prisijungiant prie V. Z. AB „L.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 25 d. 18.56 val. neteisėtai pervedus 600 eurų į jos, t. y. A. S. AB „L.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

· prisijungiant prie V. Z. AB „L.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 26 d. 10.03 val. neteisėtai pervedus 601 eurų į jos, t. y. A. S. AB „L.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

· po ko M. D., nurodžius jai, t. y. A. S. į jos sąskaitą gautus pinigus išgryninti, po ko ji, t. y. A. S., vykdydama M. D. nurodymus, (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 27 d., 10.45 val., 11.23 val. bei 14.00 val., 14.01 val. išgrynino dalimis po 95 eurus, 600 eurų, 100 eurų bei du kartus po 200 eurų bei 100 eurų;

· po ko asmuo, kuriam tyrimas atskirtas, davė nurodymus D. R., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, gautus pinigus bankiniais pavedimai pervesti jo nurodytiems asmenims, o D. R. 2018 m. kovo 25 d. 18.18 val. - 18.22 val. laikotarpiu 1000 eurų tretiems asmenims pervedė;

· po ko nenustatytam asmeniui davus nurodymus J. V., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, išgryninti pinigus, 2018 m. kovo 25 d. 21.00 val. -2018 m. kovo 26 d. 9.59 val. laikotarpiu J. V. juos išgryninus ir perdavus nenustatytiems asmenims, taip A. S. savo, asmens, kuriam tyrimas atskirtas, M. D. bei nenustatyto asmens naudai apgaule įgijo svetimą turtą – V. Z. priklausančius 3501 eurus bei P. Z. priklausančius 2300 eurus, viso 5801 eurus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

6. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl A. S. kaltės padarius jai inkriminuotus nusikaltimus. Nuteistosios kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant A. S. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

8. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. S. neginčija savo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nesutikdama tik su savo veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Nuteistosios teigimu, šios nusikalstamos veikos ji nepadarė, o skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra jokių objektyvių jos kaltę patvirtinančių įrodymų. Sutikti su šiais apeliantės teiginiais ir jų pagrindu keisti/naikinti apylinkės teismo nuosprendį, pagrindo nėra. Abejonių dėl A. S. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegijai nekyla.

9. Bylos duomenimis, 2018 m. kovo 25 d. į A. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš V. Z. banko sąskaitos buvo pervesta 600 eurų. 2018 m. kovo 26 d. iš V. Z. banko sąskaitos A. S. buvo pervesta dar 601 euras. Šiuos pinigus A. S. išgrynino 2018 m. kovo 26 d. dalimis, t. y. po 200 eurų, 100 eurų, 600 eurų. Remiantis nukentėjusiosios V. Z. parodymais, minėtų pavedimų iš savo banko sąskaitų A. S. ji neatliko. Tai galimai padarė jai skambinę asmenys, prisistatę ekonominių nusikaltimų tyrėjais. Vieną iš jai skambinusių asmenų teisiamojo posėdžio metu V. Z. atpažino, nurodydama, jog tai buvo M. D., kuris skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, be kita ko, ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, konstatuojant, jog šią nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkaudamas su A. S. ir kitais nenustatytais asmenimis. Abejonių šiomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, teisėjų kolegijai nekyla.

10. A. S., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, jog iš V. Z. į savo banko sąskaitą buvo gavusi 1201 eurą, nurodydama, jog apie šiuos pinigus ją informavo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atliekantis jos vyras M. D.. Pasak A. S., jo nurodymu, į savo banko sąskaitą gautus pinigus ji išgrynino ir juos perdavė pas ją atvykusiam asmeniui, kuriam perduoti pinigus nurodė vėlgi M. D.. Nežinojo, iš kokio asmens pinigai buvo gauti, negalėjo pasižiūrėti pinigų siuntėjo. Ir nors A. S. neigia žinojusi, jog minėti pinigai buvo gauti neteisėtu būdu, tačiau šie nuteistosios parodymai viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, juos paneigia ir kiti nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys.

11. Kaip nustatyta A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visuma (2019 m. sausio 24 d. apklausos protokolas), ji suprato, jog pinigai, pervesti į jos banko sąskaitą, gauti neteisėtu būdu, kadangi ji jau prieš tai buvo įkliuvusi už sukčiavimus. Labai mylėjo M. D., todėl sutiko su jo nurodymais. Tikėjosi, jog gautais pinigais M. D. su ja pasidalins. Žinojo, kad pinigai buvo ne M. D., o gauti neteisėtais būdais iš žmogaus. Be to, A. S. patvirtino mačiusi, jog į jos banko sąskaitą pervesti pinigai buvo gauti iš V. Z., kurios ji nepažinojo (1 t., b. l. 42-43). Nors šiuos savo parodymus A. S. keitė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tvirtindama, jog tokius jos parodymus lėmė bylą tyrusios tyrėjos ir prokurorės spaudimas, tačiau šį faktą patvirtinančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Atmetant šiuos nuteistosios motyvus pažymėtina ir tai, kad apklausiama teisiamojo posėdžio metu ji teigė, jog spaudimą dėl savo kaltės pripažinimo jai darė tyrėja G. Ž., tačiau, kaip matyti iš 2019 m. sausio 24 d. A. S. apklausos protokolo, jos apklausą atliko kita tyrėja – V. V., apklausos protokolas patvirtintas A. S. parašu ir žodžiais „protokolas perskaitytas, surašytas teisingai“. Šioje apklausoje G. Ž. nedalyvavo. Būtent šios apklausos metu apeliantė pripažino savo kaltę dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Tuo tarpu pirminės apklausos metu, kai A. S. buvo apklausiama tyrėjos G. Ž., savo kaltę dėl sukčiavimo ji nuosekliai neigė. Jokių kitų motyvų, kurie paaiškintų aukščiau aptartų A. S. parodymų pakeitimą, nuteistoji nenurodė. Tuo tarpu nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jos teiginius dėl neva jai daryto spaudimo, A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tuo pačiu ir jos kaltės prisipažinimu, teisėjų kolegija neabejoja. Juo labiau, jog būtent šiuos A. S. parodymus patvirtina ir kita nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga.

12. Liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog A. S. žinojo, kad į jos sąskaitą pervesti pinigai gauti neteisėtu būdu. A. S. jai sakiusi, jog M. D. gautus pinigus turėjo pasidalinti su ja, teigė, jog M. D. yra sukčius, patvirtino, jog į jos sąskaitą pervesti pinigai buvo gauti iš moters, kurios pavardė „Z.“. Analogiškus parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad A. S. jai sakė, jog žino, kad pinigai gauti neteisėtai, kad M. D. juos „išmušė“ iš žmogaus ir žadėjo gautais pinigais su ja pasidalinti (2 t., b. l. 40-42). D. B. parodymus dėl komentuojamo įvykio iš esmės patvirtino ir įvykio metu kartu su ja buvusi K. V.. Ji patvirtino kartu su D. B. važiavusi pas A. S. paimti į jos sąskaitą M. D. ar kito asmens pervestų pinigų, tačiau, A. S., nurodžiusi, kad pinigus gavo, paaiškino jų nebeturinti, juos išleidusi savo asmeninėms reikmėms. Nors K. V., sprendžiant iš jos parodymų visumos, nepatvirtino fakto, kad A. S. žinojo, jog į jos sąskaitą pervesti pinigai buvo gauti neteisėtu būdu, tačiau ji pabrėžė, jog viso A. S. pokalbio su D. B. ji negirdėjo, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog tam tikrų komentuojamo įvykio detalių ji galėjo ir nežinoti. Ir vis tik, K. V. parodymams iš esmės sutampant su D. B. išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, juos atmesti kaip neturinčius reikšmės, ar jais nesivadovauti, pagrindo nėra.

13. Abejonių šių liudytojų parodymais, priešingai nei teigia apeliantė, teisėjų kolegijai nekyla. Abi liudytojos tiek apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamos parodymus pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, buvo įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jų parodymai skirtingose proceso stadijose buvo nuoseklūs ir detalūs, sutapo tarpusavyje ir atitiko kitus baudžiamosios bylos duomenis. Nors A. S. tvirtina, jog tarp jos ir D. B. buvo įvykęs konfliktas, dėl ko ši galėjo apkalbėti nuteistąją, tačiau vien tik šis faktas D. B. parodymų patikimumo nemenkina. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu A. S. patvirtino, kad M. D. nurodymu pas ją buvo atvykusios D. B. ir K. V., tačiau apie jokį jos ir D. B. konfliktą neužsiminė. Jo neminėjo ir D. B.. Tuo tarpu K. V. patvirtino, jog D. B. pokalbio su A. S. metu ši paleido stiklinę į D. B., tačiau vėliau jos atsiprašė, jokių pretenzijų viena kitai neturėjo. Šių duomenų visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad jokių pasekmių minėtas D. B. ir A. S. konfliktas nesukėlė ir pagrindo D. B. apkalbėti A. S. nesudarė. Esant šių duomenų visumai netikėti minėtų liudytojų parodymais, pagrindo nėra.

14. Apeliaciniame skunde abejojama ir liudytojos I. D. parodymais, teigiant, jog A. S. kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jie nepatvirtina. Nesutikti su šiais apeliantės teiginiais, pagrindo nėra. Nors I. D. patvirtino, jog jai A. S. M. D. nurodymu buvo perdavusi pinigus, kuriuos ši įsidėjo į savo banko sąskaitą ir pervedė M. D. nurodytiems asmenims, tačiau šio įvykio laiko nurodyti negalėjo, todėl susieti I. D. parodymus su A. S. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu, nėra galimybės. Tačiau, vien tik šis faktas A. S. kaltės nepaneigia. Aukščiau aptartų duomenų visumos A. S. kaltei pagrįsti pakanka.

15. Neabejojant A. S. veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį įvertintina ir tai, kad A. S. jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu žinojo, jog M. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę už sukčiavimą. Dėl M. D. kaltės, sprendžiant iš A. S. parodymų visumos, apeliantė jau buvo ne kartą nukentėjusi prieš tai – dėl M. D. galimai neteisėtų veiksmų, išviliojant pinigus iš skirtingų asmenų, A. S. ne kartą buvo apklausta policijos pareigūnų kitose baudžiamosiose bylose, todėl pagrindo abejoti, jog A. S. suprato, kokius pinigus gavo į savo banko sąskaitą ir žinojo, kad juos išgrynindama bei perduodama M. D. nurodytiems asmenims ji veikia nusikalstamai, nėra.

16. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su A. S. paskirta bausme pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, teigiant, jog ji yra per griežta, prašant sumažinti laisvės apribojimo bausmės trukmę. Šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Pagrindo mažinti A. S. skirtą bausmę už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nėra. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį A. S. buvo nuteista 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Toks laisvės apribojimo bausmės terminas, priešingai nei teigiama nuteistosios apeliaciniame skunde, yra mažesnis nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Mažinti šį terminą dar labiau, nesant tam jokių nuteistosios elgesį išimtinai teigiamai charakterizuojančių duomenų, pagrindo nėra. Nors praeityje A. S. teista nebuvo, tačiau ne kartą bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už nusižengimus savo mažamečių vaikų atžvilgiu (4 t., b. l. 5-9), todėl vien tik faktas, jog apeliantė augina du mažamečius vaikus ir prisideda prie trečiojo savo mažamečio vaiko išlaikymo, pagrindo jai skirtos bausmės švelninimui nesudaro. Juo labiau, jog paskyrus A. S. laisvės apribojimo bausmę 6 (šešių) mėnesių terminui, galimybė jai auginti savo mažamečius vaikus bei juos išlaikyti, nėra apribota.

17. Nesutinkant su apeliantės motyvais paminėtina ir tai, kad ji buvo gydoma dėl sutrikimo vartojant alkoholį, už kurio vartojimą ji ne kartą buvo bausta ir administracine tvarka. Be to, sprendžiant iš bylos duomenų, ji bendrauja su neigiamą įtaką jos elgesiui darančiais asmenims, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Toks apeliantės elgesys pasireiškė ir iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, dėl ko, A. S. teigimu, ji jau buvo pateikusi į ikiteisminio tyrimo įstaigų akiratį. Tačiau savo elgesio tinkama linkme ji nekoreguoja. Šių aplinkybių visuma neigiamai charakterizuoja A. S. ir nesudaro pagrindo jai skirtos bausmės švelninimui.

18. Ir vis tik, nesutikti su A. S. teiginiais, jog skirdamas bausmę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pagrindo nėra. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu A. S. patvirtino tyčia be jokios priežasties papurškusi A. L. S. dujų į akis, nurodė, jog tokį savo poelgį ji vertina blogai, gailisi nusikaltusi. Tokiu būdu, faktas, jog A. S. prisipažino sukėlusi fizinį skausmą A. L. S. ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, pripažintinas apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas A. S. charakterizuojančias aplinkybes bei jai skirtos laisvės apribojimo bausmės trukmę, sprendimas dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo nesudaro pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistajai paskirtą bausmę. Juo labiau, jog bendrinant A. S. skundžiamu nuosprendžiu skirtas bausmes, buvo parinktas nuteistajai palankesnis dalinis bausmių bendrinimo būdas, prie bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pridedant vos 4 (keturių) mėnesių dalį bausmės, paskirtos už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

19. Dėl aptartų aplinkybių teisėjų kolegija nemato pagrindo keisti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją ar švelninti A. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistosios A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistosios A. S. atsakomybę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.