Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-02-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-25-360/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-18
Bylos Nr.
eAN2-25-360/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00390-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Pažeidėjas
D. J.
Advokatai
Vidmantas Žylė
Kategorijos
  • 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-25-360/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00390-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-12-17 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas 2024-09-11 surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad D. J. 2024-09-11, 23.16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-10-25 nutarimu D. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 300 Eur dydžio bauda, kurios mokėjimas, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstytas iki 2025-04-25, ir skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. atstovas advokatas ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-12-17 nutartimi D. J. atstovo advokato skundas netenkintas, 2024-10-25 nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. atstovas advokatas V. Žylė apeliaciniu skundu prašo nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. J. nutraukti.

4.1. Nurodo, kad pagal surinktus administracinio nusižengimo bylos faktinius duomenis, sukūrusius teisinius santykius atitinkančią situaciją, D. J. negalėjo būti nubaustas, nes jis 2024-09-11, 23.16 val., teisėtai (turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę su automatine pavarų dėže), vairavo transporto priemonę - lengvąjį keleivinį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Keliamas klausimas, kokiais argumentais remiantis vairuotojo pažymėjimas pareiškėjui buvo išduotas, kai jam tokia teisė buvo atimta, tai yra, nepasikeitus aplinkybėms, kurios buvo tariamo pažeidimo padarymo dieną, pripažįstama, kad D. J. tokią teisę turi nuo 2024-10-01. Atitinkamai, kokiais įrodymais remiantis galima atimti teises iš asmens, kurių jis tariamo pažeidimo metu policijos atstovų subjektyviu aiškinimu neturėjo, kai nepasikeitus faktinei padėčiai, tai yra, atėmus tas teises, jos tiesiog oficialiai išduodamos, pripažįstant, kad D. J. teisę vairuoti transporto priemones turi. Šį akivaizdų prieštaravimą turėjo ir išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas. Todėl nepaneigtas prieštaravimas vadovaujantis nusistovėjusia baudžiamosios teisenos praktika, turi būti vertinamas ir aiškinamas asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn naudai. Pažeidimo metu asmuo tokią teisę turėjo, nors ir vairuotojo pažymėjimo nebuvo išsiėmęs, buvo išlaikęs teorijos ir praktikos egzaminus, turėjo medicininę pažymą.

4.2. Teigia, jog nėra administracinio nusižengimo subjekto, nes administracinio nusižengimo teisena pasibaigė dar nepriėmus skundžiamo nutarimo, tai yra 2024-10-01 dieną, tai yra D. J. išdavus vairuotojo pažymėjimą, patvirtinantį, kad šia specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) D. J. disponavo ir tariamo pažeidimo momentu. Išlaikius egzaminus, D. J. duomenys jau turėjo būti įregistruoti duomenų bazėje, kaip asmens, siekiančio gauti pradedančio vairuotojo pažymėjimą, todėl neatsitiktinai vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas su galiojimu iki 2026-06-01, pripažinus D. J. pilnateisiu eismo keliuose dalyviu (vairuotoju) nuo praktinio egzamino išlaikymo dienos (t. y. 2024-06-12). Nesivadovauta Kelių transporto priemonių vairuotojų registro nuostatų 13 punktu, reglamentuojančiu teritorinių registratorių kompetenciją, bei Vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. IV-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, reglamentuojančiomis vairuotojo pažymėjimo išdavimo tvarką.

Atsiliepimas

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti paliekant apylinkės teismo nutartį be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

7. Nagrinėjamu atveju D. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Apeliaciniame skunde nesutinkama su D. J. nubaudimu. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

8. Byloje nėra ginčo, jog D. J. nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę. Apeliaciniame skunde pažymima, jog įvykio metu D. J. buvo išlaikęs vairavimo teorinį bei praktinį egzaminus, turėjo medicininę pažymą, vairuotojo pažymėjimas išduotas 2024-10-01, o teismas nesilaikė Kelių transporto priemonių vairuotojų registro nuostatų bei Vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. IV-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatų. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Teisės vairuoti įgijimo klausimas išsamiai, remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu, nagrinėtas skundžiamoje nutartyje bei padaryta motyvuota išvada, jog byloje užfiksuoto vairavimo metu D. J. teisės vairuoti transporto priemones dar neturėjo. Apygardos teismas nemato pagrindo nesutikti su išsamiais apylinkės teismo argumentais.

9. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, jog teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas, išskyrus šio straipsnio 1¹ dalyje nustatytą atvejį, suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Taigi įstatymas numato tam tikrus reikalavimus bei procedūras teisei vairuoti įgyti. D. J. ne visus minėtus reikalavimus buvo įgyvendinęs, t. y. neturėjo išduoto vairuotojo pažymėjimo. Kaip teisingai atkreiptas dėmesys skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalis numato, jog asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar akcinės bendrovės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Iš byloje esančio vairuotojų registro išrašo matyti, kad vairuotojo pažymėjimas D. J. išduotas 2024-10-01, t. y. jau po užfiksuoto įvykio. Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už vairavimą motorinės transporto priemonės neturint teisės vairuoti, reikšminga būtent tai, ar asmuo turi teisę vairuoti motorinę transporto priemonę veikos padarymo metu. Nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo metu D. J. nebuvo įgijęs teisės vairuoti, kaip to reikalauja įstatymas, neturėjo išduoto vairuotojo pažymėjimo, patvirtinančio jo teisę vairuoti motorines transporto priemones, nebuvo registruotas vairuotojų registre, todėl negalėjo vairuoti transporto priemonės, kurią bylos duomenimis vis dėlto vairavo, o taip pasielgęs, pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

10. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kodėl vairuotojo pažymėjimas pareiškėjui buvo išduotas, kai jam tokia teisė buvo atimta, dėl ko esą nebelieka ir administracinio nusižengimo subjekto. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pagal bylos duomenis D. J. automobilį vairavo 2024-09-11. Vairuotojo pažymėjimas D. J. išduotas 2024-10-01. Nutarimas, kuriuo D. J. pripažintas padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, skirta bauda bei 6 mėnesiams administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, priimtas 2024-10-25. Taigi vairuotojo pažymėjimo išdavimo metu D. J. dar nebuvo nubaustas. Be to, aplinkybė, jog po nusižengimo padarymo D. J. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (dar nesant priimto nutarimo dėl padaryto nusižengimo) niekaip negali paneigti jo padaryto pažeidimo, neįteisina jo ankstesnių neteisėtų veiksmų.

11. Apeliaciniame skunde įžvelgiami prieštaravimai dėl to, jog asmeniui teisė vairuoti atimta, nors policijos aiškinimu, tariamo pažeidimo metu asmuo tokios teisės neturėjo, todėl atėmus teisę vairuoti, jos tiesiog oficialiai išduodamos, pripažįstant, kad D. J. teisę vairuoti transporto priemones turi. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, jokių prieštaravimų byloje nėra. Teismų praktikoje yra suformuota pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti). Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Remiantis sisteminiu ANK ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų aiškinimu, praktikoje patikslinamai išaiškinta, kad šio įstatymo 22 straipsnio nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-27-697/2018, 2K-12-719/2018).

12. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad D. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tai, jog apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidaujama apeliaciniame skunde, nereiškia, jog teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-12-17 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o D. J. yra nubaustas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-12-17 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas