Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenmąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 145 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, bausmę atlikęs;

3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos;

5. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1102/2019 (06) nurodyta, jog K. R. poodinė kraujosruva kairės blauzdos srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikiu galimai specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 53).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 11SD-3252 ir 2019 m. gruodžio 12 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje Nr. 11GL-2583 nurodyta, jog A. R. ir M. R. šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos bei kitos pagalbos šeimai priemonės. 2019 m. gruodžio 12 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad M. R. galimai smurtavo prieš savo dukrą K. R. Reaguojant į galimą vaiko teisių pažeidimą, buvo bendrauta su mažamete K. R., jos motina, įvertintas grėsmės vaikui lygis ir buvo pakartotinai nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis (t. 1, b. l. 77, 78 – 96).

Iš išrašo apie asmens duomenis matyti, jog kaltinamasis M. R. yra nukentėjusiosios K. R. tėvas (t. 2, b. l. 31 – 33).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Mažamečio asmens sąvoka yra nusistovėjusi tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pateiktuose išaiškinimuose, kuriais turima vadovautis sprendžiant analogiškas bylas, ir BK 140 straipsnio prasme mažamečiu asmeniu yra laikomas nukentėjęs asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Pažymėtina, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Tokiais kaltinamojo paaiškinimais teismas netiki ir vertina juos kaip pasirinktą gynybinę taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusioji K. R., kuri buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvaujant psichologui, nurodė, kad įvykio dieną jos tėvas M. R. iš viso buvo tris kartus sugriebęs jai už kaklo ir šį spaudė. Be to, tėvas ją nustūmė nuo lovos ant grindų ir dėl to jai buvo sužalota koja. Dėl visų tokių kaltinamojo M. R. veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 40 – 41). Kaip matyti iš byloje esančio policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo, nukentėjusioji K. R. iš esmės analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes nurodė dar to paties įvykio dieną, bendraudama su policijos pareigūnais (t. 1, b. l. 20). Liudytoja A. R. taip pat patvirtino nukentėjusiosios K. R. parodymus patvirtindama, kad įvykio dieną kaltinamasis kelis kartus buvo sugriebęs savo dukrai už kaklo ir jį spaudė bei nustūmė ją nuo lovos. Liudytoja J. B. patvirtino, kad K. R. iš karto po įvykio minėjo jai apie tai, kad jos tėvas M. R. buvo suėmęs jai už kaklo. Liudytojas K. B., vykdydamas policijos pareigūno funkcijas, patvirtino, jog nuvykus į įvykio vietą, nustatė, kad kaltinamasis M. R. smurtavo prieš savo mažametę dukrą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada patvirtina, jog K. R. poodinė kraujosruva kairės blauzdos srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikiu galimai specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 53).

Netikėti nukentėjusiosios K. R. parodymais teismas neturi teisinio pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs, išsamūs ir juos visiškai patvirtina liudytojų A. R., J. B., K. B. parodymai. Visi šie parodymai esminėse detalėse sutampa tarpusavyje, yra nuoseklūs, logiški, patvirtinti rašytiniais bylos duomenimis bei visiškai atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog K. R. poodinė kraujosruva kairės blauzdos srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikiu galimai M. R. pareikštame kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, šis sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Taigi tarp kaltinamojo M. R. neteisėtų veiksmų – tyčinio fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios K. R. sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas buvo mažamečiui šeimos nariui.

Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis M. R. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). M. R. teisiamas jau šeštą kartą, šį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą (t. 2, b. l. 34 – 43, 44 – 48, 49 – 51, 52 – 56, 57 – 59; BK 97 straipsnis), todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). M. R. yra ne kartą baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (t. 2, b. l. 65 – 74, 75). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, tačiau jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, paskutinė darbovietė jį charakterizavo teigiamai (t. 2, b. l. 31 – 33, 60, 61, 64). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis M. R. turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su priklausomybių ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (t. 2, b. l. 78, 84). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės – tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad dabartinę nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas; t. 1, b. l. 18, t. 2, b. l. 34 – 43, 44 – 48, 49 – 51, 52 – 56, 57 – 59).

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus visas bylos aplinkybes bei nedrausmingą kaltinamojo M. R. asmenybę (linkęs daryti teisės pažeidimus), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi tik ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Bausmės dydis kaltinamajam nustatomas, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad sunkių padarinių nėra.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis M. R. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 11 d. 20 val. 40 min. iki 2019 m. gruodžio 13 d. 13 val. 40 min. (t. 1, b. l. 120 – 121, 135 – 136). Šis laikas įskaitomas į M. R. paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Vertinant visas pirmiau aptartas kaltinamąjį M. R. charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad kaltinamasis turi sveikatos sutrikimų, susijusių su priklausomybių ligomis, kurias jis bando spręsti savarankiškai, šiuo metu vykdo darbo paieškas, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Kaltinamajam M. R. terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metų laikotarpiui, paskiriant jam pareigas pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Neturtinės žalos apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamojo M. R. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai mažametei K. R. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, jog dėl tokio kaltinamojo elgesio mažametė patyrė fizinį skausmą, psichologinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, prarado saugumo jausmą, nes nusikaltimas buvo padarytas artimoje aplinkoje. Visi šie destruktyvūs išgyvenimai kompensuojami pinigine išraiška. Vertinant prašomą priteisti neturtinės žalos dydį (100 Eur), teismas sprendžia, jog šis dydis visiškai atitinka kilusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Dėl kardomosios priemonės panaikinimo

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 137 – 139). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė M. R. panaikinama (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, 312 – 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti M. R. į paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 11 d. 20 val. 40 min. iki 2019 m. gruodžio 13 d. 13 val. 40 min. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, M. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigoti nuteistąjį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės atidėjimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Civilinio ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti iš nuteistojo M. R. nukentėjusiosios mažametės K. R. naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.