- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-959-112/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07435-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- A. S., N. S.
- Ieškovas
- UAB „Paslaugos būstui“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant atsakovui A. S., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų A. S. ir N. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovams N. S., A. S. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 473,67 Lt skolos, 4,16 Lt delspinigių, 5 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, kurie iki šiol nėra atsiskaitę už 2006 m. atliktus buitinių vandens nuotekų vamzdžių keitimo darbus bei 2009 m. atliktus šalto, karšto vandens, cirkuliacinės linijos ir kanalizacijos vamzdynų stovų keitimo darbus. Atliktų darbų išlaidos padalytos butų patalpų savininkams, atsakovai už minėtus darbus turi sumokėti 473,67 Lt. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies ieškinio, t.y. 4,16 Lt delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-01 sprendimu ieškinį tenkino. Nurodė, kad pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) namo 3, 6, 9, 12, 15 butų gyventojų prašymu, nustačius defektus, buvo atlikti karšto, šalto, kanalizacijos bei cirkuliacinės linijos vamzdyno remonto darbai. Teismas konstatavo, kad visi inžineriniai tinklai yra bendro naudojimo objektas, todėl atsakovai, kaip daugiabučio namo bendraturčiai, nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą šalto, karšto vandens cirkuliacinės linijos ir kanalizacijos vamzdynų stovą, kuris susijęs su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu bei yra bendra namo inžinerinė konstrukcija.
Šalies argumentai
Atsakovai A. S. ir N. S. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-01 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad vamzdynų stovai buvo pakeisti (duomenys neskelbtini) namo 3, 6, 9, 12, 15 butų gyventojų prašymu ir jie įsipareigojo sumokėti visas su vamzdžių keitimu susijusias išlaidas. Teigia, kad ieškovė, ignoruodama gyventojų prašymą, išlaidas už atliktus darbus padalijo visiems gyventojams. Atsakovų nuomone, jie jokių paslaugų negavo, sutikimo dėl vamzdynų keitimo nedavė, todėl neprivalo mokėti už atliktus darbus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Paslaugos būstui“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad kanalizacijos ir vandentiekio stovai priskiriami prie namo bendrosios inžinerinės įrangos objektų. Mano, kad administratorius, įgyvendindamas bendro naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir atlikdamas vamzdynų remonto darbus, nepažeidė įstatymų nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ištyrus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų namo šalto, karšto vandens, cirkuliacinės linijos ir kanalizacijos vamzdynų stovų keitimo remonto darbų. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovų įsiskolinimas ieškovei susidarė už 2006 m. atliktus buitinių vandens nuotekų vamzdžių keitimo darbus bei 2009 m. atliktus šalto, karšto vandens, cirkuliacinės linijos ir kanalizacijos vamzdynų stovų keitimo darbus. Atsakovai atliktų darbų fakto bei priskaičiuotos remonto darbų sumos neginčija, ginčas kilo tik dėl to, kas turėtų ieškovei sumokėti 2009 m. atliktų remonto darbų išlaidas.
Ieškovė UAB „Paslaugos būstui“ yra įsteigta ir 1991-08-16 įregistruota Registrų centre (b. l. 27). Bendrovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra paskirta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore (b. l. 38).
2008-05-20 (duomenys neskelbtini) namo 3, 6, 9, 12, 15 butų gyventojų prašymu defektų nustatymo aktu minėtuose butuose nustatyti karšto, šalto, kanalizacijos bei cirkuliacinės linijos vamzdyno defektai, būtinas jų keitimas naujais (b. l. 36). Remiantis byloje esančia ieškovės pateikta sąskaita, atsakovai už atliktus bendrojo naudojimo objektų remonto darbus nėra sumokėję (b. l. 4, 28).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė savo veikloje vadovaujasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintais Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (toliau – Nuostatai), kurie atitinka DNSBĮ ir LR CK nuostatas.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis bei minėti Nuostatai, pagal kuriuos bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Taigi, vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, visi karšto, šalto, kanalizacijos bei cirkuliacinės linijos vamzdynai, net jeigu jie įrengti atskiriems butų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, priklauso visiems butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir nurodė, kad daugiabučio namo buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civ. b. 3K-7-515/2009).
Atmestinas apeliantų argumentas, kad atlikus remonto darbus, jie jokių paslaugų negavo, todėl išlaidas padengti turi butų, kuriuose buvo keisti vamzdynai, savininkai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civ. b. 3k-7-515/2009 ir 2003 m. sausio 9 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-7-1/2003). Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, jog apeliantai nesinaudoja pirmoje laiptinėje pakeistu šalto, karšto vandens cirkuliacinės linijos ir kanalizacijos vamzdynų stovu, kuris susijęs su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir yra bendra namo inžinerinė konstrukcija.
Taip pat atmestinas apeliantų argumentas, jog dėl atliktų remonto darbų jie nėra davę sutikimo, todėl neturi pareigos padengti dėl to atsiradusias išlaidas. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys, pagal kurias butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, galimos tik tuomet, kai tokios išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams). Pagal minėto Reglamento nuostatas privalomų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė pakeisdama (duomenys neskelbtini) namo 3, 6, 9, 12, 15 butų šalto, karšto vandens cirkuliacinės linijos ir kanalizacijos vamzdynų stovą, kuris susijęs su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir yra bendra namo inžinerinė konstrukcija, įgyvendino LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu, todėl šiems remonto darbams atlikti butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas nebuvo reikalingas (CK 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 4 d).
Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, nes objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Iš atsakovų A. S. ir N. S. ieškovei UAB „Paslaugos būstui“ priteistina 200 Lt išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš A. S. ir N. S. UAB „Paslaugos būstui“ naudai priteisti 200 Lt atstovavimo išlaidų.