Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. K., A. K. ir antstolei Marijai Gaivenei dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, jog antstolė Marija Gaivenė vykdo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-438-753/2010 dėl 225,83 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės G. K. išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Vykdymo proceso metu antstolė nustatė, kad skolininkės sutuoktinis A. K. dirba (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė, atsižvelgdama į tai, jog skolininkei priklausanti dalis, esanti skolininkės ir jos sutuoktiniui A. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame turte, nėra nustatyta, išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, nustatymo.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“ atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 15). Neatvykimo priežastys nežinomos.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoti asmenys G. K. ir antstolė Marija Gaivenė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai (b. l. 15, 18). Neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsnyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (Lietuvos Respublikos CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 1-2 dalis preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Vykdomąja byla Nr. 0007/10/01157 nustatyta, kad antstolės Marijos Gaivenės kontoroje vykdomas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. išduotas teismo įsakymas Nr. L2-438-753/2010 dėl 225,83 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės G. B. (dabar – K.) išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Antstolė, vykdydama teismo įsakymą, nustatė, kad skolininkės vardu transporto priemonių ir nekilnojamojo turto registruota nėra, piniginių lėšų bankų sąskaitose nėra, VSDFV duomenimis – skolininkė nedirba. Nesant galimybės išieškoti iš skolininkės, antstolė nustatė, kad skolininkė 2010 m. birželio 22 d. sudarė santuoką su A. K. 2017 m. balandžio 28 d. Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkė nėra sudariusi vedybų sutarties. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad bylų dėl santuokos tarp skolininkės G. K. ir A. K. nutraukimo užvesta nėra.

Kadangi G. K. ir A. K. nėra sudarę vedybinės sutarties, laikoma, kad jų turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsnį vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Dar viena įstatyminė prezumpcija yra nustatyta Lietuvos Respublikos CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, kur nurodoma, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nors abi šios prezumpcijos yra nuneigiamos, jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 4 punktas), o asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys teismui nepateikė tokių įrodymų. Kadangi pareiškėjos reikalavimas pagrįstas įstatymu, skolininkė nenurodė antstoliui kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsnis), bei atsižvelgiant į principą, kad sutuoktinių dalys lygios (Lietuvos Respublikos CK 3.117 straipsnio 1 dalis), teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatytina, jog skolininkei G. K. priklauso ½ dalis turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė su A. K.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ visų jo sutuoktinio A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias jis gauna ar gaus ateityje.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Marijai Gaivenei pateiktą vykdomąją bylą Nr. 0007/10/01157.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.