Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis nepilnametis A. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, ir parodė, kad jį išprovokavo N.. Seniau buvę draugai, mokęsi toje pačioje mokykloje P. S. g., jis tada buvęs 10-oje klasėje, N. 7-oje ar 8-oje klasėje, tiksliai nepamenantis. Gyvenantys tame pačiame kaime. Bendraudavę prieš įvykį, draugai buvę, kalbėdavę mokykloje ir važiuodami namo bendraudavę. Prieš įvykį geri santykiai buvo, nežinantis dėl ko viskas prasidėjo. Kai viskas įvyko, galėjo būti 2019 m. gegužės 17 d., buvę mokykloje, bet mokykloje nieko nebuvo. Konfliktas prasidėjo apie 15 val. važiuojant namo iš (duomenys neskelbtini). Mokinių buvo pusė mokyklinio autobuso. Prasidėjo konfliktas autobuse, kai jis įlipęs į autobusą, N. provokavo kitus, kad jį sumuštų išlipus iš autobuso. Sakė 5-6 žmonėms, jie suprato kaip juoką, niekas nereagavo. Važiuojant jis sėdėjo per 4-5 sėdynes už jo, jis vienas sėdėjęs, jis su draugais sėdėjo. Jis atėjęs iš galo pradėjo jam kepšioti per galvą, skaudėjo, įspėjęs, sakęs nelysti prie manęs, jis dar antrą kartą jam trenkė. Kai jis trečią kartą priėjo, trenkė per galvą, jis jam trenkęs atgal. Trečią kartą pats atėjo trenkė jam per galvą, jam skaudėjo, tada nuėjęs ir jam trenkęs į kaktą, į kairę pusę, nežinantis ar jam skaudėjo, jis pradėjo spardytis gulėdamas ant kėdės, nežinantis, gal muštis norėjo. Jis atsigulė ant kėdės ir iš karto pradėjo spardyti iš dešinės kojos, jis nuėjęs atgal. Matė konfliktą kiti vaikai, jie juokėsi. Jis nesimušantis dažnai, jį išprovokavo. Kai sustojo autobusas, jis išlipęs, jis pasiūlė muštis. Kelionė trunka 8-10 min, kelionės viduryje jis pradėjo kabinėtis. Jis buvo supykęs, kai išlipę sako mušamės, jis nusiėmė kuprinę ir padavė vienam vaikui. Toje stotelėje išlipo 7-6 vaikai, liudytojos irgi buvo, kiti vaikai matė. Gerai matė D., A., kitų vardų neprisimenanti. Autobusas išvažiavo, viskas vyko prie stotelės, pašalinių nebuvo. Konfliktas prasidėjo jau išvažiavus autobusui, jis nusiėmė kuprinę padavė kitam vaikui, tarsi ruoštųsi muštis. Jis bandė jį pargriauti kojų judesiais, bet jam neišėjo, pats pargriuvo, tada jam sudavęs. Bandydamas pargriauti, jis jam į dešinį smilkinį 5 kartus sudavė. Jis buvo pargriuvęs, jis gulinčiam į veidą 3 ar 4 kartus sudavęs, bet ne 7 kartus, neskaičiavęs, bet daug smūgių nesudavęs. Nieko nesimatė, jis atsistojęs dar norėjo muštis, bet jis išėjęs namo. Ant jo nesimatė nieko, tik raudonas buvo, nežinantis gal iš pykčio, kraujo nesimatė. Buvęs išprovokuotas, jis grasino sumušti, prisipažįstantis, kad sudavęs gulinčiam. Jo ūgis tuo metu buvo 182 cm., svoris 68 kg, nesportuojantis. Nukentėjęs mažesnis, jis stambus. Anksčiau netekę muštis. Prisipažįstantis, kad jam sudavęs. Jam tada buvo 16, jam 14 metų. Buvęs išprovokuotas, gailisi, taip daugiau nebus. Mokintis sekasi gerai, šeimoje santykiai geri. Su civiliniu ieškiniu susipažinęs. Pajamos - gaunantis iš mokyklos stipendiją 28 eurus, išlaidos tik maistui, į mokyklą važiuojantis autobusu, kelionė į mokyklą pirmyn ir atgal kainuoja 60 centų. Manantis jis patyrė žalą. Po įvykio su juo nebendraujantis, jo elgesys nelabai pasikeitė. Jis jo neatsiprašęs, nes jis išprovokavo. Iš dalies pripažįstantis, kad iš pykčio sudavęs. Konfliktas įvyko tipo dėl to, kad jis jį kažkokiu žodžiu pavadinęs, bet jo nevadinęs. Dėl patirtų smūgių pas medikus nesikreipęs. Pripažįstantis, kad iš pykčio sudavęs nukentėjusiam 3-4 smūgius, buvo provokacija. Nebendraujantys po įvykio. Susipykę, kad jį kažkaip išvadinęs, aišku gaila jo, bet jis pats pradėjo. Jis galėjo sumušti, jis po muštynių vijosi, dar kartą norėjo muštis, jis pats išėjęs. Suprantantis, kad 3 metai didelis skirtumas, jam gėda, jis jaunesnis. Jam galėjo kilti grėsmė, nes jis stambaus sudėjimo, jei panaudojo įvairius kojų judesius, vadinasi mušęsis anksčiau. Prieš jį jis nebuvo anksčiau mušęsis. Jo žodyne yra žodis dūchas, bet jis neturėjęs priežasties jį pavartoti. Buvę draugai, santykiai nebuvo konfliktiški. Jis jam trenkė, kad jam kažkas gal pasakė, kad jį dūchu išvadinęs. Dėl smūgių kiekio nepripažįstantis, jis daug smūgių jam netrenkęs. Šalia stotelės yra pastatas, ten kultūrnamis. Dėl sumos nežinantis, turintis kreiptis į mamą. Suma galėtų būti 200 eurų, iš karto atlygintų. Kitiems vaikams mokykloje jis labai gyrėsi, kad jį sumušė. N. pasigyrė mano klasiokui, kad jį sumušė stotelėje. Jis norėjo pameluoti, kad jį sumušęs už nieką. Vaikai juokėsi autobuse, jis ramus žmogus, jam tas neturėjo įtakos. Jis pargriuvęs bandė per veidą suduoti 2 kartus, bet jam nepavyko. Man mokykloje labai gerai sekasi, su tėvais konfliktų neturintis ir nemanantis, kad turėsiąs. Kiti vaikai filmavo, dabar tas įrašas ištrintas. Kiti vaikai kurstė konfliktą, juokėsi, jo niekas negynė. Smūgių kiekis užrašytas žinutėse, kiek jis jam trenkė.

Kaltinamajam nepilnamečiui A. K. pripažinus savo kaltę, bei sutinkant, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinimą, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, buvo nutrauktas, byloje taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), o baudžiamojoje byloje esantys įrodymai ištirti BPK 291 straipsnio 2 dalies numatyta tvarka, išvardijant byloje esančius rašytinius dokumentus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir jo parodymų kaltinimas jam grindžiamas žemiau nurodytais byloje esančiais rašytiniais bylos dokumentais:

Nepilnamečio nukentėjusiojo N. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2019-06-13 protokolu, kuriame užfiksuota, kad jis apklausiamas parodė, kad dienos nepamenantis, tačiau penktadienį apie 15.00 val. grįžtant namo mokykliniu autobusu už tai, jog dešimtokas A. jį pravardžiavo „Duchu“, išlipdamas iš autobuso jam ranka kepštelėjęs. Po to, jam išlipant iš autobuso, šis pasakė, jog dabar jam tai bus. I. R. autobusų sustojime, tas asmuo sudavė jam 3-4 kartus į veidą, dėl ko jis parkritęs ant nugaros. Parkritus dar sudavė ranka 3-4 kartus į veidą, dėl ko jam skaudėjo, bėgo kraujas ir buvo „mėlynės“, o galvoje guzai. Buvę prie stotelės. Iš pradžių stovėjęs, paskui parkritęs po 3 smūgių, ant nugaros. Matė A. T., D. V.. Sakė, kad kažkas filmavo, apie tai pasakė mamai kaimynė, įrašo nematęs (1 t., b. l. 17-19);

Liudytojos A. Š. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-18 parodė, kad 2019-05-17 apie 15:15 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini) sugrįžo jos sūnus N. K. su iš nosies bėgančiu krauju, paraudimais ausyse bei ašarotomis akyse. Ji pamatavusi kraujo spaudimą, kuris buvo aukštas, paguldžiusi į lovą. Tik apie 20.00 val. ji pradėjo pastarojo klausinėti kas nutiko ir šis papasakojo, jog jį apie savaitę laiko tos pačios mokyklos (duomenys neskelbtini) mokinys A. K. nuolatos pravardžiuoja „dūchu“, bei kad tą pačią dieną sūnui važiuojant namo mokykliniu autobusu pastarasis už tai kepštelėjo A. K. per pakaušį. Tuomet jiems išlipus iš autobuso, autobusų stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ties namu pažymėtu Nr. 19 A. K. sudavė jos sūnui ne mažiau kaip 7 kartus ranka į galvos sritį. Jos sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 67-68);

Nepilnametės liudytojos D. V. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019-10-17 parodė, kad 2019 m. gegužės mėnesį, dienos tiksliai nepamenanti, (duomenys neskelbtini) , esančioje kompiuterių klasėje, bežaisdami kompiuteriu žodžiais susipyko N. ir A., kurių pavardžių ji nežinanti. Apie 15.00 val. jiems važiuojant namo mokykliniu autobusu, A. sėdint viduryje autobuso, o N. gale, pastarasis priėjęs prie A. šiam delnu sudavęs per viršugalvį ir nubėgęs atsisėdo į autobuso galą. T. A. nuėjęs į autobuso galą, sudavė N., tačiau kur pataikė nemačiusi. A. sugrįžus į savo vietą, N. pribėgęs prie A. vėl delnu sudavė per viršugalvį, todėl pastarasis vėl priėjo prie N. ir šie susigrūmė, tačiau ar sudavė vienas kitam smūgius ji nemačiusi. S. R. k. prie stotelės jų mokykliniam autobusui ir jiems išlipus iš autobuso, N. liepė A. muštis. T. A. priėjo prie N. ir pastarieji pradėjo stumdytis. Kai ji vienu metu atsisukusi pažiūrėti kas vyksta, tai N. gulėjo ant žemės, o A. jau ėjo namo. Ji ant šių jokių sužalojimų nemačiusi. Tuo metu atsikėlęs N. pasivijo A. ir smūgiavo, tačiau nepataikė. Tik tuomet pamačiusi, kad N. bėga kraujas, todėl pamaniusi, jog A. bus pataikęs pastarajam į nosį. Konfliktą matė visi vaikai, kurie buvo tą dieną mokykloje, tai E. P., D. V., I. T. bei A. brolis. Ji dėl to nebuvo išsigandusi, nes vaikai mokykloje dažnai mušasi (1 t., b. l. 70-71);

Nepilnametės liudytojos A. T. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės mėnesį, dienos nepamenanti, P. S. g. esančioje kompiuterių klasėje N. K. susipyko su A. K.. Po to, mokykliniu autobusu važiuojant namo, tai galėjo būti apie 14.00-15.00 val., A. K. sėdint maždaug per vidurį autobuso priėjęs N. K. delnu sudavė A. K. per viršugalvį. Tuomet A. K. nuėjus į autobuso galą, pastarieji susigrūmė bei A. K. ten sudavė N. K. į pilvo sritį. Po kiek tai laiko vėl N. K. buvo priėjęs prie A. K., tuomet A. K. pasakė N. K. „nu tu man išlipsi“. Iš ko ji suprato, kad pastarieji išlipę iš autobuso susimuš. Išlipus A. K. pirmas puolė N. K. bei pakišdamas koją parvertęs pastarąjį ant žemės, kur laikydamas viena ranka sudavė N. K. apie 3-4 smūgius į skruostą. Ji nepadėjo N. K., nes bijojo. Konfliktą matė ir kiti vaikai, t. y. D. V., I. T., D. V., E. P. bei kiti. Konfliktas baigėsi, kai pats A. K. atsitraukė nuo N. K. ir nuėjo. N. K. atsistojus, iš šio nosies pradėjo bėgti kraujas. Prasidėjus konfliktui D. V. liepė N. K. duoti jai akinius, kuris šiuos padavė. Kai atsikėlė N. K. jam ne tik iš nosies bėgo kraujas, bet buvo paraudęs ir skruostas (b. l. 74-76).

Liudytojos G. B. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-10 parodė, kad 2019 m. gegužės mėnesio viduryje, dienos nepamenanti, bet buvo penktadienis, po pamokų apie 15.30 val. iš (duomenys neskelbtini) į namus sugrįžęs sūnus A. K. papasakojo, jog išprovokuotas N. K. su pastaruoju susimušė. Jai paklausus kaip tai nutiko, pastarasis papasakojo, kad jam važiuojant autobusu N. K. be jokios priežasties sudavė su ranką į galvos sritį, todėl jis priėjęs prie šio sudavė pastarajam ranka į veido sritį. Po to, N. K. dar kartą su ranka sudavė jam į galvos sritį, o jis atsakydamas taip pat sudavė su ranka pastarajam į veidą. Tuomet N. K. jam įspyrė į kojas. Po to, jos sūnus pasakęs N. K., jog „jeigu tau kažkas negerai ir nori muštis, tai mušamės išlipę“. Po to, jiems išlipus iš autobuso ir sūnui dar kartą pasakius N. K. „išsiaiškinam, kad jei tu turi kokių problemų, jei nori muštis tai mušamės“, N. K. įsikabinęs į sūnaus rūbus bandė šį pargriauti, tačiau nepavykus ir pačiam pagriuvus ant žemės, sūnus pastarąjį mušė, tačiau nedetalizavo kiek ir į kur sudavė smūgius. Dar sūnus paminėjo, kad atsistojęs N. K. pasivijęs dar bandė muštis. Jos sūnus yra geras, draugiškas, atviras, teisingas ir atsakingas, bei nėra turėjusi problemų dėl jo elgesio (1 t., b. l. 78-79);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra autobusų stovėjimo aikštelė, esanti prie (duomenys neskelbtini)., esančio namo (b. l. 11-16);

Specialisto išvada Nr. 309/2019(09), kurioje užfiksuota, kad N. K. konstatuotas galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, nosies ir kairės užausio srities sumušimas, smegenų sukrėtimas, su kraujosruvomis kairės akies srityje, nubrozdinimas ir kraujosruva už kairės ausies kaušelio, kurie galimai padaryti 2 poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 29);

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas bus ir tuo atveju, jeigu veiksmai buvo atlikti neviešoje vietoje, tačiau jų padariniai atsirado viešoje vietoje. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams - žmogaus sveikatai arba turtui.

Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Negalima sutapatinti viešosios tvarkos ir viešosios vietos. Viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje, kurioje nėra pašalinių asmenų. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką. Įvykis įvyko šviesiu paros metu autobusų stovėjimo aikštelėje, kur visą laiką yra žmonių judėjimas, todėl pripažintina, kad kaltinamasis atliko savo veiksmus viešoje vietoje.

BK 284 str. numato atsakomybę už įžūlų elgesį, kuriuo laikytini tokie veiksmai, kurie yra neatitinka visuomenėje galiojančių elgesio normų, prieštarauja visuomenėje nusistovėjusiomis žmonių tarpusavio bendravimo normomis. Prie tokių veiksmų priskirtini smurtiniai veiksmai, susiję su smurto prieš kitą asmenį panaudojimu, pasireiškiančiu fizinio skausmo jam sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis prisipažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam viešoje vietoje prie autobusų stotelės iš pykčio dėl vykusio tarpusavio konflikto. Paties nukentėjusiojo parodymais, kaltinamojo parodymais, liudytojų D. V. ir A. T. parodymais nustatyta, kad fizinį smurtą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dar autobuse provokavo pats nukentėjusysis, pats panaudodamas fizinį smurtą prieš kaltinamąjį. Teismas baudžiamąją bylą nagrinėja kaltinimo ribose, kuriame joks fizinis smurtas autobuse kaltinamajam nėra inkriminuotas. Protokolas pareiškimas parašytas policijai ir ikiteisminis tyrimas pradėtas tik dėl smurto autobusų stotelėje, bei pats nukentėjusysis nurodė, kad jis buvo sumuštas autobusų stotelėje. Nors yra duomenų, kad autobuse kaltinamasis galėjo pavartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau nėra jokių duomenų apie jos sužalojimus ir galimai patirtą fizinį skausmą autobuse, todėl teismo vertinimo nėra pagrindo inkriminuoti kaltinamajam ir šiuos veiksmus, kurie būtų tęstinio nusikaltimo veiksmai., atskirai nekvalifikuojami. Nukentėjusiojo, kaltinamojo parodymais, liudytojos A. T. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis sudavęs nukentėjusiajam smūgius ir jam gulint, kas akivaizdu įvertinant jų kaip vaikų amžiaus skirtumą, 2,5 metų, kuris tokiame amžiuje yra reikšmingas, įvykio aplinkybes, buvo dienos metas, aplinkui buvo kiti vaikai, negalima laikyti savigyna. Kaltinamasis teigia, kad sudavęs smūgius išprovokuotas nukentėjusiojo. Tačiau šie jo veiksmai nėra pateisinami iš moralės pusės, jiems nebuvo jokios būtinybės, be jokios abejonės laikytini įžūliu elgesiu. Iš kaltinamojo veiksmų akivaizdžiai matyti, kad jis nepaisė visuomenėje nusistovėjusių moralės normų, kad konfliktai sprendžiami taikiai, turėjo galimybę išvengti smurtinių veiksmų, tačiau to sąmoningai nepadarė. Nepaisant to, kad kaltinamasis veikė pykčio motyvais, tačiau jis tam pasirinko netinkamą būdą ir vietą, jo reakcija buvo neadekvati, savo veiksmus atliko stebint kitiems nepilnamečiams vaikams, darydamas žalą jų normaliam psichiniam vystymuisi, viešoje vietoje, kas teismų praktikoje pripažįstamas viešosios tvarkos sutrikdymu, o ne fizinio skausmo sukėlimu, kvalifikuojamu pagal BK 140 str.. Kadangi, kaip aukščiau paminėta, kaltinamasis įžūliai elgėsi viešoje vietoje prie autobusų stotelės, kur buvo kiti pašaliniai asmenys – moksleiviai, jų buvimo kaltinamasis nepaisė, todėl konstatuotina, kad jis savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Specialisto išvada (1 t., b. l. 29) nustatyta, kad nukentėjusiajam N. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykį matė pašaliniai asmenys - nepilnamečiai, darytina išvada, kad buvo realiai sutrikdyta vieša tvarka ir rimtis, kas yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padariniai.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi įtakos kiek kaltinamasis sudavė konkrečiai smūgių nukentėjusiajam, be to logiška, kad jų niekas iš tikrųjų neskaičiuoja, ypač kai asmuo būna susijaudinęs suduodamas smūgius, ir ypač tada, kai jų skaičius yra daugiau negu keli, daug svarbiau yra kokie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti. Objektyviais duomenimis specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti galvos srityje galimai 2 poveikiais. Nukentėjusiojo parodymuose dėl suduotų smūgių skaičiaus taip pat yra prieštaravimai, jis nurodo, kad jam sudavė stovinčiam 3-4 kartus, jis pargriuvęs po trijų smūgių, po to gulinčiam sudavė dar 3-4 kartus, kas rodo, jog jis taip pat nežino tikslaus smūgių skaičiaus, be to nėra aišku, ar visi smūgiai sukėlė fizinį skausmą, ar padarė sužalojimus, kadangi nebūtinai kiekvienas sudavimas tą turi sukelti. Liudytoja A. T. nurodė, kad kaltinamasis parvertęs nukentėjusįjį, viena ranka sudavė apie 3-4 smūgius į skruostą. Teismo vertinimu šiuo liudytojos parodymai labiausiai sutampa su specialisto išvada, kadangi sužalojimai lokalizuoti nukentėjusiojo kairėje galvos pusėje. Teismo posėdyje kaltinamasis nurodė sudavęs 3-4 smūgius, kas atitinka liudytojos A. T. parodymus. Teismas laikydamasis in dubio pro reo principo, kad visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, patikslina kaltinime nurodytą smūgių skaičių, ir konstatuoja, kad įrodyta, jog kaltinamasis sudavė tris smūgius nukentėjusiajam į gavos sritį.

A. Š. nepilnamečio nukentėjusiojo N. K. vardu byloje pareiškė ieškinį atsakovams – nepilnamečiui kaltinamajam A. K., jo motinai G. B. dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019-05-17 apie 15 val. autobuso stotelės ribose – (duomenys neskelbtini). A. K., matant kitiems vaikams, suduodamas smūgius kumščiais sumušė jos sūnų N. K.. Kuomet jis jį mušė, kiti vaikai stebėjo muštynes ir juokėsi. Sūnus N. K. į namus grįžo išsigandęs ir kruvinu veidu. Be to iš aplinkinių sužinojusi, kad kuomet jis buvo mušamas, buvo juokiamasi ir šaipomasi, bet ir kažkas iš vaikų filmavo telefonu, bet jau sekančią dieną po muštynių įrašą ištrynė. Dėl sumušimo sūnus N. K. jautė baimę eiti į mokyklą, kad nebūtų mušamas. Sumušimas jam sukėlė daug streso. Dėl blogos savijautos ir gydytojų rekomendacijos būti ramybės būsenoje buvo sugadintos jų atostogos, kurios buvo suplanuotos iš anksto, nes atostogų metu turėjo daugiau laiką leisti pasyviau, daugiau gulėti, negalėjo aktyviai atostogauti. Po viso šito įvykio ir dalyvavimo teismo apklausose jį labai žalojo psichologiškai, jis sakydavo, kada šis košmaras baigsis. Net ir dabar jis nenori, kad prisimintų šį įvykį, nors praėjo nemažai laiko, tai jam kelia skausmą. A. K. mama ir jos sūnus A. K. iki šio laiko net neatėjo pasikalbėti apie šį įvykį ir atsiprašyti. Reikalaujanti, kad už A. K. kaip nepilnametį asmenį atsakinga mama G. B. atlygintų 1000 Eur moralinę žalą. (1 t., b. l. 61)