Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

dalyvaujant ieškovo pirmininkui K. G., ieškovo atstovui adv.Arūnui Bertuliui, atsakovo atstovei adv.Kristinai Čeredničenkaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „REJSPA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo asociacijos „Vilnijos draugija“ ieškinį atsakovui UAB „REJSPA“ dėl dalykinės reputacijos gynimo, tretysis asmuo T. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo gynimo, turi nustatyti faktą, ar paskleistos žinios yra apie ieškovą. Šį faktą įrodinėja ieškovas, jeigu jis tiesiogiai nebuvo paminėtas ir iš paskleistų žinių turinio neaišku, ar žinios yra apie jį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs esančius byloje dokumentus ir duomenis apie ieškovo vykdomą veiklą konstatavo, jog atsakovo paskelbtame straipsnyje nurodyti teiginiai yra apie ieškovą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis Nr. 3K-3-260/2001; 2002-03-20 nutartis Nr. 3K-3-46/2002; 2007-10-19 nutartis Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 nutartis Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.). Faktui, jog paskleisti duomenys yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, kad pagal nurodytus požymius aplinkiniai atpažintų asmenį, apie kurį yra paskleistos žinios. Ieškovo pateikti atsakovo leidžiamo savaitraščio „Vilniaus krašto savaitraštis“ leidinių išrašai (2006 m. birželio 15-21 d., 2003 m. spalio 30 –lapkričio 5 d.) su straipsniais apie „Vilniją“, kurie yra rašyti to paties autoriaus trečiojo asmens T. A., patvirtina, kad atsakovas ginčo straipsnyje „Vilnijos“ organizacijos apibūdinimą vartojo būtent ieškovui, nes ir šiuose straipsniuose buvo vartojamas apibūdinimas „Vilnijos“ organizacija, ši organizacija buvo siejama su K. G., t.y. ieškovo pirmininku, šiuose straipsniuose minties dėstymas ir pateikimo forma leidžia daryti išvada, kad „Vilnijos“ organizacija tapatinama su ieškovu – asociacija „Vilnijos draugija“. Be to, ieškovo pateikti raštai, susiję su jo veikla, rašyti apie mokyklų padėtį Vilniaus rajone, ir ginčo straipsnio turinys patvirtina, kad straipsnyje „Atitaisyti melagingą vaizdą“ kalbama būtent apie ieškovą. Atsižvelgiant į ankstesnius „Vilniaus krašto savaitraštis“ straipsnius apie „Vilnijos draugiją“ , minėto savaitraščio skaitytojai nedvejodami galėjo susidaryti nuomonę, kad straipsnyje „Atitaisyti melagingą vaizdą“ kalbama būtent apie ieškovą. Tai patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas Š.V. V.. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo paskelbtame straipsnyje nurodyti teiginiai yra skirti apibūdinti būtent ieškovą. Atsakovas nepaneigė šių išvadų pagrįstumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagal byloje esančius įrodymus teismas teisingai nustatė, jog paskleisti duomenys buvo apie ieškovą.

Pagal LR CK 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalis juridinis asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo dalykinę reputaciją, atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Ginant asmens pažeistą dalykinę reputaciją taikoma įstatyme LR CK 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalyse nustatyta teisinė atsakomybė. Asmens garbė ir orumas gali būti ginami paneigiant tikrovės neatitinkančius duomenis; teismo sprendimu pripažįstant juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą; priteisiant turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų gali būti savarankiškas. Pirmos instancijos teismas įpareigojo atsakovą paskelbti paneigimą, jog išspausdintame straipsnyje duomenys buvo žinomai melagingi ir neatitinkantys tikrovėje. Atsakovo argumentas, jog teismo įpareigojimas paskelbti teiginį „žinomai melagingi duomenys“ nepagrįstas, kadangi prieštarauja teisės normoms, atmetamas. Teisėjų kolegija nurodo, jog teiginys „žinomai melagingi duomenys“ sukonkretina LR CK 2.24 reglamentuotą tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimą. Todėl įpareigojimas paskelbti paneigimą, jog buvo išspausdintas straipsnis, kuriame paskleisti duomenys yra žinomai melagingi ir neatitinka tikrovės, yra teisinės atsakomybės bei teisinės gynybos būdas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismas gali įpareigoti asmenis, paskleidusius tikrovės neatitinkančius duomenis, paskelbti sukonkretintą paneigimą. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad teismas, įpareigodamas atsakovą paskelbti paneigimą nurodant, jog jame buvo paskleisti žinomai melagingi duomenys, pažeidė LR CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, kiekvienu atveju turi spręsti, ar paskleistos žinios, ar tik pareikšta nuomonė. Atriboti žinią nuo nuomonės yra būtina, nes asmens teisės pagal LR CK 2.24 str. ir LR visuomenės informavimo įstatymo (toliau –VIĮ) 44 str. ginamos paskelbus žinias. Atribojant žinią (faktą ir duomenis) nuo nuomonės, teismas turi vadovautis šiomis sampratomis. Faktas - tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas. Duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia - tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis (VIĮ 2 str. 69 d.). Nuomonė - asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais (VIĮ 2 str. 33 d.). Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti LR CPK 177 str. numatytais įrodymais. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais. Nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Teismas, atribodamas žinią nuo nuomonės, turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt. Išvada, ar paskelbta nuomonė ar informacija apie tam tikrą faktą, gali būti padaryta tik ištyrus ir įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes (LR CPK 185 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir laiko, kad cituojamas sakinys „Sufabrikuotus faktus apie tai, jog lietuviškos mokyklos Vilniaus krašte yra diskriminuojamos ir persekiojamos (netgi masiškai uždaromos), tarp Lietuvos politikų bei šalies žiniasklaidoje skleidžia šovinistinė „Vilnijos" organizacija, kurios sukūrimą, kaip matyti iš daugybės faktų bei atskirų jos veikėjų biografijų, praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pradžioje inicijavo sovietų KGB. „Vilnija" garsėja tuo, jog Lietuvos visuomenėje kursto antilenkiškas nuotaikas“ objektyviai vertintinas kaip atsakovo konstatuotas faktas, kuris gali būti patikrintas. Vertinant straipsnio kontekstą, galima išvada, kad cituojama frazė išreiškia atsakovo neigiamą požiūrį ir į ieškovą, daranti žalą ieškovo interesams. Ginčo straipsnyje pateikta informacija neatitinka tikrovės, tai vertintina kaip faktas, kurio pagrindu atsakovas reiškė vertinimus, t. y. skleidė žinias apie ieškovą. Apeliantas, nesutikdamas su tokia išvada, iš esmės nurodo tik vieną argumentą: kad išimant iš konteksto pirmąją sakinio dalį, kiti paskleisti teiginiai nebetenka prasmės. Tačiau, kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, buvo vertinamas ginčijamo straipsnio kontekstas, pasisakymo aplinkybės ir išvada apie konstatuoto fakto buvimą padaryta ištyrus ir įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes (LR CPK 185 str.). Buvo įrodyta, jog ieškovo organizacijos veikla neatitiko atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje laikomas pagrįstu, teismo išvados atitiko nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Paskleisti teiginiai yra vertinami kaip žinia tada, kai informacija yra apie faktus ar jų duomenis, t.y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo ir įrodymo priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neigia esąs „šovinistinė organizacija“, „kurios sukūrimą /.../ inicijavo KGB, „pagrindinis jos (organizacijos) darbo metodas – skleisti melą bei šmeižtą“, o atsakovas nepateikė įrodymų apie tokio fakto egzistavimą. Nors atsakovas teigia, jog jis išreiškė nuomonę, tačiau ji turi konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys, pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimui yra svarbu nustatyti, kad žinia neatitinka tikrovės ir yra žeminančio pobūdžio. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Šioje byloje atsakovas nepateikė įrodymų ir byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių ginčo straipsnyje esančių aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas užsiiminėjo atsakovo minima veikla, todėl preziumuojama, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Kaip jau minėta aukščiau, nuomonė - asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais (VIĮ 2 str. 33 d.). Nuomonė gali būti suprantama kaip tam tikra asmens išvada iš jau esančių kitų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-26 nutartis Nr.3K-3-211/2001). Ginčo straipsnio „Atitaisyti melagingą vaizdą“ sakinys „Pagrindinis jos (ieškovo) darbo metodas - skleisti melą bei šmeižtą tiek apie Vilniaus krašto lenkų istoriją, tiek apie nūdienos įvykius“, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į minties dėstymą ir kontekstą, yra atsakovo išreikšta nuomonė apie ieškovą. Tiek straipsnyje minima Vilniaus krašto lenkų istorija, tiek nūdienos įvykiai yra faktai, jau įvykę ar vykstantys šiuo metu, kuriuos kiekvienas asmuo gali vertinti pagal savo vidinį įsitikimą šiek tiek ar visiškai kitaip nei kiti. Tokiu istorinių faktų vertinimas pripažintinas asmens nuomone apie juos. Pirmosios instancijos teismas dėl nurodytų motyvų neteisingai įvertino bylos įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, kad žodžiai „pagrindinis jos [„Vilnijos“] darbo metodas – skleisti melą bei šmeižtą“ yra žinia, todėl nepagrįstai įpareigojo atsakovo paneigti savo nuomonę, todėl teismo sprendimas keistinas, šioje dalyje jį panaikinant ir ieškinį atmetant (LR CPK 185 str., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas likusioje dalyje tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl kitoje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apelianto apeliacinis skundas atitinkamai šioje dalyje atmestinas.

Atsižvelgiant į patenkintą ir atmestą apeliacinio skundo dalis, į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į advokato darbo ir laiko sąnaudas bei bylos sudėtingumą, atsakovui iš ieškovo priteistina 200 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 60 Lt žyminio mokesčio už apeliacinė skundą, o ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (LR CPK 93 str., 98 str.). Atlikus užskaitą, priteisti ieškovui iš atsakovo 240 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti. Teismo sprendimą dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovo asociacijos „Vilnijos draugija“ ieškinio reikalavimas pripažinti, kad nurodyti duomenys „pagrindinis jos [„Vilnijos“] darbo metodas – skleisti melą bei šmeižtą“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinė reputaciją bei įpareigoti atsakovą UAB „Rejspa“ paskelbti šių duomenų paneigimą, panaikinti ir šioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Likusioje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui asociacijai „Vilnijos draugija“ iš atsakovo UAB „Rejspa“ 240 (du šimtus keturiasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų.