Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-492-615/2011

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-06-30
Bylos Nr.: 2-492-615/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-21594-2009-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mindaugas Plučas
Ieškovas: R. K.
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybės, V. I., Č. V. V.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Advokatai: Kristina Mikolaitė

Kategorijos

116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-492-615/2011Proceso Nr. 2-05-3-21594-2009-2Procesinio sprendimo kategorija 116.1. (S)

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant J. K., Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovui R. K., jo atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei L. P., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims V. I., Č. V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretiesiems asmenims V. I., Č. V. V., Kauno miesto savivaldybei, dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Kauno miesto apylinkės teisme pareikštu patikslintu ieškiniu (I t., b.l. 154-158) prašo:

1. Pripažinti neteisėtais ir panaikinti:

1.1. Kauno miesto Lenino rajono registracinės komisijos 1949-11-25 išvadą dalyje dėl nuosavybės teisių pripažinimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), mirusioms E. ir I. (R.) P.;

Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1949-12-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl nuosavybės teisių į namų valdą (duomenys neskelbtini), pripažinimo E. ir I. (R.) P.;Kauno valstybinės notarinės kontoros paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 1965-07-19 dėl P. E., J., mirusios 1941-05-05, turto pripažinimo išmariniu ir paveldėjimo (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini));Kauno valstybinės notarinės kontoros paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 1965-07-19 dėl P. R., J., mirusios 1948-02-25, turto pripažinimo išmariniu ir paveldėjimo (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini));DŽDT vykdomojo komiteto Finansų skyriaus 1965-07-30 raštus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 1/2 dalies pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), paėmimo į Vietos Tarybos fondą;

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P.-Š. po motinos J. P. mirties (mirusios 1945-11-27) palikimą priėmė pradėjusi faktiškai valdyti visą turtą; Priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo ir valstybės naudai.

Šalies argumentai

Nurodė, kad 2004-08-31 mirė ieškovo mama E. K.. Po mamos mirties likusį turtą paveldėjo ieškovas. Gavęs Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2005-01-28, ieškovas sužinojo, kad nuosavybės teisės į 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotos Lietuvos Respublikos vardu, o patikėjimo teise Kauno miesto savivaldybės Tarybos vardu. Iš mamos pasakojimo ieškovas žinojo, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), su visais joje esančiais pastatais, priklausė mamos seneliui A. P.. Ši namų valda buvo perduodama giminėje iš kartos į kartą, visą laiką šioje valdoje gyveno, ją valdė ir naudojosi giminaičiai: mamos motina, jos broliai ir seserys, jų vaikai, todėl ieškovas buvo labai nustebintas, pamatęs, kad 1/2 dalis pastatų priklauso Lietuvos Respublikai. Todėl pradėjo ieškoti giminės dokumentų, kurie patvirtintų iš mamos girdėtus pasakojimus, bei patvirtintų turto registracijos Lietuvos Respublikos vardu teisėtumą. A. P. (ieškovo prosenelis) 1935-12-03 pas notarą surašė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą po savo mirties paliko žmonai J. P., o jai mirus, teisę į pusę turto paliko dukrai M. P. Š., o teisę į kitą pusę turto paliko mirusio sūnaus J. P. dukterims E. ir I. (R.) P.. 1936-02-16 mirė A. P.. Jo įpėdinė - žmona J. P., kreipėsi į teismą dėl testamento patvirtinimo. 1937-04-12 Kauno apylinkės teismas A. P. testamentą patvirtino ir išdavė J. P.. Testamento surašymo metu ir palikimo atsiradimo metu Lietuvoje (Kaune) civilinius teisinius santykius (tarp jų ir paveldėjimą) reguliavo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis. Remiantis Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1011 straipsniu, kuriame nustatyta, kad „užrašyti įsigytinį turtą galima arba visiška nuosavybe, arba gi laikinai turėti ir naudoti“, išaiškinimuose nurodoma, jog Substitucija (įpėdinio paskyrimas įpėdiniui) yra toks testamentinis surikiavimas, kuris turi būti pripažintas niekingu net ir tuo atveju, kai suinteresuoti asmens visiškai neiškėlė ieškinio dėl jo panaikinimo per terminą kuris įstatymo nustatytas ginčams prieš testamentus pareikšti“. „Substitucija tikra, kai pirmas įpėdinis mirė anksčiau už palikėją“. Civ. Įst. 1011 str. pastaba leidžia įgytinio turto savininkui užrašyti tą turtą, kam jis panorės, bet įpėdiniui priėmus paliktajam turtą, jis (turtas) virsta paveldėtiniu, ir tolimesnis šio turto paveldėjimas nepriklauso pirmo savininko (testatoriaus) valios. Atsižvelgiant į A. P. testamente išreikštą valią bei remiantis galiojusiais įstatymais, A. P. visą turtą po jo mirties paveldėjo žmona J. P.. Kitos A. P. testamente įvardintos įpėdinės, būtų turėjusios teisę paveldėti, jeigu J. P. būtų mirusi anksčiau už testatorių A. P.. Kad J. P. A. P. palikimą priėmė, patvirtina Kauno apylinkės teismo išduotas patvirtintas testamentas. Kad paliktą turtą J. P. valdė, naudojosi, tvarkė, patvirtina J. P. 1942-02-24 išduotas įgaliojimas dukrai M. Š.- P., kuriuo J. P. įgaliojo dukrą valdyti ir tvarkyti savo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), imti nuomą, išnuomoti butus, sudarinėti sutartis ir kt. 1941-05-05 mirė A. P. mirusio sūnaus J. P. dukra E. P.. 1945-11-28 mirė J. P.. 1948-02-25 mirė A. P. mirusio sūnaus J. P. dukra R. (I.) P.. M. P.-Š. (A. P. ir J. P. dukra) faktiškai pradėjo visą turtą valdyti ir tvarkyti nuo 1942-02-24, kai mama J. P. išdavė įgaliojimą valdyti ir tvarkyti jos nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Po motinos J. P. mirties 1945-11-27, M. P.-Š. ir toliau faktiškai valdė visą tėvų nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina keli išlikę kvitai (1947-10-10 ir 1948-05-04) Kauno savanorių ugniagesių draugijos, Vandentiekio— Kanalizacijos įmonės išduota knygelė 1948 m. M. Š. vardu. Po J. P. mirties jos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą priėmė dukra M. P.- Š.. Mirus M. P.-Š., visas turtas liko jos vaikams- E. K., Z. V. ir S. Š.. Šiuo metu faktiškai visas pastatas yra valdomas M. P.-Š. anūkų: R. K., Č. V. V. ir V. I.. Nors, remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, dalies turto savininkė yra Lietuvos Respublika, tačiau ji kaip turto savininkė niekada faktiškai pastato nevaldė ir nenaudojo nei kaip nuomininkė, nei kaip panaudos gavėja, nei kaip savininkė. Pastatas visada buvo valdomas ir naudojamas M. P.- Š., o po jos mirties- M. P.-Š. vaikų, šiems mirus- jų vaikų. Nekilnojamojo turto registro išraše, juridinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į ½ dalį pastatų, nurodytas DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas, 1965-07-30, Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities archyve DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo 1965-07-30 Nr. (duomenys neskelbtini) nerasta. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007-11-28 rašte Nr. 60-6-108 buvo patikslintas nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas ir nurodyti du 1965-07-30 Kauno m. DŽDT vykdomojo komiteto Finansų skyriaus raštai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomojo komiteto Finansų skyriaus 1965-07-30 raštai Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. E. P., J., remiantis A. P. palikimo atsiradimo metu galiojusiais įstatymais, reglamentavusiais paveldėjimo teisinius santykius, nepaveldėjo ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į A. P. paliktus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kadangi A. P. Testamentu, surašytu 1935-12-03, patvirtintu Kauno I Notaro A. Ž., paliko visą savo turtą, tame tarpe ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), žmonai J. P.. Testamento surašymą ir galiojimą patvirtina Išrašas iš aktų knygos Kauno 1 Notaro A. Ž. 1935 metams, Akto Nr. (duomenys neskelbtini)., surašytas 1936-05-29, Kauno apylinkės teisėjo. E. P. turto nepaveldėjo, kadangi E. P. mirė 1941 m. gegužės 5 d., kada dar buvo gyva jos močiutė J. P., po kurios mirties jau jos nuosavybe esantį turtą paveldėjo kiti įpėdiniai. J. P. mirė 1945m. lapkričio mėn. 27 d., todėl Vykdomojo komiteto Finansų skyriaus 1965-07-30 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) neturi teisinio pagrindo, kadangi E. P. mirė neturėdama savo nuosavybėje turto, kuriam Kauno Valstybinė Notarinė kontora 1965-07-19 išdavė išmarystės liudijimą. Vykdomojo komiteto Finansų skyriaus 1965-07-30 raštuose nurodyta, kad „sutinkamai su Kauno Valstybinės Notarinės kontoros išmarystės liudijimu, išduotu 1965-07-19, pil. P. E., J., vardu, mirusios 1941-05-05 visas jai priklausęs turtas pripažintas išmariniu“. Išduodant išmarystės liudijimą buvo žinomas sekantis turtas: 1/4 medinio vieno aukšto su 4 priestatais namo, medinio vieno aukšto su 2 priestatais gyvenamo namo, medinio ūkio pastato bei kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė). Vadovaujantis tokiu raštu paminėta valda buvo perimta į Vietos Tarybų fondą. Šiuo atveju išmarystės liudijimas buvo išduotas be teisinio pagrindo, nes E. P. po savo mirties, turto, išvardinto išmarystės liudijime, nepaliko. R. (I.) P., J., remiantis A. P. palikimo atsiradimo metu galiojusiais įstatymais, reglamentavusiais paveldėjimo teisinius santykius, nepaveldėjo ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į A. P., paliktus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kadangi A. P. Testamentu, surašytu 1935-12-03, patvirtintu Kauno I Notaro A. Ž., paliko visą savo turtą, tame tarpe ir Pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), žmonai J. P.. J. P. mirė 1945 m. lapkričio 27 d., R. P. mirė 1948 m. vasario 25 d. Tačiau po J. P. mirties visą jos turtą paveldėjo dukra - M. P.-Š., nes ji gyveno (duomenys neskelbtini), ir po motinos J. P. mirties toliau faktiškai valdė visą mamos nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis RTFSR civiliniu kodeksu, galiojusiu J. P. mirties metu, „jei įpėdinis, esąs palaikų atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nuo palaikų atsiradimo nepareiškęs atitinkamai notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palaikų, tai jis laikomas palaikus priėmusiu“ (RTFSR CK 429 str.). Nurodyti įrodymai patvirtina, kad po J. P. mirties visą jos turtą paveldėjo dukra M. Š., todėl R. P. po savo mirties turto, į kurį buvo išduotas išmarystės liudijimas, nepaliko. LTSR-KŪM Kauno tarpmiestinio technikinės inventorizacijos biuro 1965 m. balandžio 5 d. išduotame Pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) užregistruota savininkų Š. M. 1/2, P. E. kartu su P. I. 1/2, namų valdos registracija E. ir R. P. vardu atlikta be jokio teisėto pagrindo. Todėl remiantis aukščiau nurodytu paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimu, yra neteisėti ir turi būti pripažinti iš dalies negaliojančiais Kauno miesto Lenino rajono registracinės komisijos 1949-11-25 išvada dalyje dėl nuosavybės teisių į namų valdą (duomenys neskelbtini), pripažinimo mirusių E. ir I. (R.) P. vardu, bei Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1949-12-13 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl nuosavybės teisių pripažinimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), E. ir I. (R.) P.. 1949-11-25 išvadoje ir jos pagrindu priimtame 1949-12-13 sprendime nebuvo atsižvelgta į paveldėjimą reglamentavusias teisės normas palikimo atsiradimo metu, t.y. 1936-02-16, galiojusį Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1011 straipsnį, dėl ko buvo padarytos esminės klaidos paskirstant turtą, paliktą testamentu, tarp įpėdinių.

Dėl senaties terminų skaičiavimo nurodė, kad ieškinio senaties terminas- terminas per kurį asmuo turi teisę ginčyti savo pažeistą teisę. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą dienos. Apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo 2005-01-28, gavęs Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Ginti pažeistas nuosavybės teises CK numatytas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuosavybės teises į ginčo pastatų dalį įgijo tuomet, kai po savo motinos E. K. mirties paveldėjo jos likusį turtą ir jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o apie teisių pažeidimą sužinojo tik gavęs Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, todėl ieškinio senaties termino ginti pažeistas nuosavybės teises nėra praleidęs. Ieškovo motina, E. K., buvo neraštinga, ir nežinojo, kad dalis pastatų priklauso valstybei, todėl nežinojo, kad jos teisės yra pažeistos. Ieškovas iki 2005 m. sausio 28 d. negalėjo kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių gynimo, nes nežinojo, kad Lietuvos Respublika turi teises į 1/2 dalį Pastatų.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimu į patikslintą ieškinį (II t., b.l. 17-18) su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovas patikslintu ieškiniu, vienu iš prašymų, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P. – Š. po motinos J. P. mirties (mirusios 1945-11-27) palikimą priėmė pradėjusi faktiškai valdyti visą turtą. LR CPK 444 str. 1 d. numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasibaigimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo, tačiau LR CK 445 str. numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. LR CPK 447 str. numatyta, kad pareiškime turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Ieškovas patikslintame ieškinyje nėra nurodęs kuriam tikslui reikia nustatyti minėtą faktą. Taip pat ieškovas nėra pateikęs ir kitų dokumentų, patvirtinančių, kad M. P. – Š. faktiškai pradėjo valdyti visą turtą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas po savo motinos E. K. mirties paveldėjo pastarajai, o ne M. P.- Š. nuosavybės teise priklausiusį turtą, todėl vien tokio fakto nustatymas, kurį prašo nustatyti ieškovas, jam nesukels jokių teisinių pasekmių. Vadovaujantis LR CPK 444 str. tokio pobūdžio prašymas negali būti pagrindu teismui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. LR CK 86str., 1.124 str. nustatyta, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo to momento, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas patikslintą ieškinį Lietuvos Respublikai pareiškė 2011-03-30 (pirminis ieškinys pareikštas 2009-11-11), t.y. nuo ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo praėjus atitinkamai 46 ir 44 metams. LR CK 1.125 str. 1 d. nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Aptariamu atveju, taikytinas LR CK 5.8 str., kuriuo nustatyta, kad asmuo pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nors ieškovas nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2005-01-28, tačiau tai nėra tinkamas pagrindas atskaitos datai senaties termino skaičiavimui, kadangi duomenys, esantys viešame registre yra vieši ir ieškovas visada turėjo galimybę sužinoti apie, kaip nurodo ieškovas, pažeistas teises ir organizuoti jų gynimą. Ieškovas nesiekė ginti savo tariamai pažeistų teisių per nustatytą ieškinio senaties terminą, todėl laikytina, kad pateikto ieškinio senaties terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Kaip matyti iš ieškovo pateikto į bylą 2005-01-28 pažymėjimo apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, 1/2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurią patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybė. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas nurodytas 1965-07-30 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). LR CK (1964 m. redakcija) numatė, kad jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kadangi ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės normomis, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie dokumentai būtų neatitikę teisės aktuose numatytų sąlygų ar pagrįstų motyvų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo neteisėtumą bei kitus prašomus panaikinti sprendimus, pripažinti juos neteisėtais bei panaikinti nėra pagrindo.

Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė rašytiniu atsiliepimu į patikslintą ieškinį (I t., b.l. 98-101) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad kaip matyti iš pateikto 2005-01-28 pažymėjimo apie Nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kad 1/2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurią patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybė. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas nurodytas DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas 1965-07-30, Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš prie ieškinio pateiktų dokumentų, kad A. P. 1935-12-03 testamentu visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą po savo mirties paliko žmonai J. P., o jai mirus, teisę į pusę turto paliko dukrai M. P. Š., o teisę į kitą pusę turto paliko mirusio sūnaus J. P. dukterims E. ir I. P.. 1936-02-16 A. P. mirė. Ieškovas nurodo, kad 1937-04-12 Kauno apylinkės teismas A. P. testamentą patvirtino ir išdavė J. P.. 1941-05-05 mirė E. P.. 1945-11-28 mirė J. P.. 1948-02-25 mirė R. P.. 1965 m. liepos 19 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad Kauno valstybinės notarinės kontoros notaras J. S. tvirtina, kad pil. P. R., J. (kituose dokumentuose P. I., J.), mirusios 1948 m. vasario mėn. 25 d. visas turtas, sutinkamai su Lietuvos TSR CK 567 str. yra išmarinis ir priklauso valstybei. Paveldėjimo teisės liudijime buvo nurodyta, kad išduodant paveldėjimo teisės liudijimą notarui buvo žinoma sekantis turtas: 1/4 dalis medinio vieno aukšto su 4 priestatais gyvenamo namo, kuriame yra 3 kambariai ir 2 virtuvės (duomenys neskelbtini), medinio vieno aukšto su 2 priestatais gyvenamo namo, kuriame yra 4 kambariai ir 3 virtuvės (duomenys neskelbtini), medinio ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) bei kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), kvartale-59 g. žemės sklype-8. 1965 m. liepos 19 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad Kauno valstybinės notarinės kontoros notaras J. S. tvirtina, kad pil. P. E., J., mirusios 1941 m. gegužės mėn. 5 d. visas turtas, sutinkamai su Lietuvos TSR CK 567 str. yra išmarinis ir priklauso valstybei. Minėtame paveldėjimo teisės liudijime buvo nurodyta, kad išduodant paveldėjimo teisės liudijimą notarui buvo žinoma sekantis turtas: 1/4 dalis medinio vieno aukšto su 4 priestatais gyvenamo namo, kuriame yra 3 kambariai ir 2 virtuvės (duomenys neskelbtini), medinio vieno aukšto su 2 priestatais gyvenamo namo, kuriame yra 4 kambariai ir 3 virtuvės (duomenys neskelbtini), medinio ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) bei kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), kvartale-59 g. žemės sklype-8. LR CK 567 str. (1964 m. redakcija) numatė, kad jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Atsižvelgiant į tuo metu galiojusias teisės normas, reguliavusias paveldėjimo teisinius santykius ir buvo išduoti ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai. Kadangi ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės normomis, taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie dokumentai būtų neatitikę tam tikrų teisės aktuose numatytų sąlygų, todėl pripažinti juos neteisėtais bei panaikinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų bei pagrįstų motyvų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo neteisėtumą bei kitus prašomus panaikinti sprendimus. Priešingai, kaip jau nurodyta, liudijimai išduoti laikantis CK 567 str. (1964 m. redakcija) nustatytų sąlygų, t.y. išdavimo metu nebuvo testamentinių įpėdinių, taip pat galimi įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl galimo paveldėjimo. Pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustato, kad nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P.- Š. po motinos J. P. mirties (mirusios 1945-11-27) palikimą priėmė pradėjusi faktiškai valdyti visą turtą. LR CPK 444 str. 1 d. numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Minėto straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. LR CPK 445 str. numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. LR CPK 447str. numatyta, kad pareiškime turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Ieškovas patikslintame pareiškime nėra nurodęs, kuriam tikslui reikia nustatyti minėtą faktą. Taip pat ieškovas nėra pateikęs ir kitų dokumentų patvirtinančių, kad M. P.-Š. faktiškai pradėjo valdyti visą turtą. Pažymėtina, kad ieškovas po savo motinos E. K. mirties pagal 2005-01-16 paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo E. K., o ne M. P.-Š. nuosavybės teise priklausantį turtą. Todėl vien tokio fakto nustatymas, kurį prašo ieškovas nustatyti, ieškovui nesukels jokių teisinių pasekmių, o tai, vadovaujantis CPK 444 str. l d. negali būti pagrindu teismui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pažymėtina, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse dėl ieškinio senaties termino taikymo yra pažymėjęs, jog ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali privestinai įgyvendinti savo pažeistas teises (1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 1.124 straipsnis). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 86 straipsnis, CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovas pareiškė 2009-11-11 t.y. nuo ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo praėjus 44 metams. Iki ieškinio pareiškimo ieškovas nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirų rūšių reikalavimas šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. LR CK 5.8 straipsnis nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoto apie tai, kad aplikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2005-01-28, gavęs Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisų į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, tačiau tai nėra tinkamas pagrindas atskaitos datai senaties termino skaičiavimui, kadangi viešame registre esantys duomenys yra vieši ir ieškovas turėjo galimybę anksčiau pasidomėti apie galimų savo teisių gynimą. Ieškovas nesiekė ginti savo tariamai pažeistų teisių per ieškinio senaties terminą, o turėjo tai daryti, jei manė, kad pažeidžiamos jo teises. Todėl laikytina, kad pateikto ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti.

Tretieji asmenys V. I., Č. V. V. rašytiniais atsiliepimais (I t., b.l. 50-51) su pradinio ieškinio reikalavimais sutiko, prašė jį tenkinti, bylą nagrinėti tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Ieškovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaiko, tvirtina patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad jis visą laiko mokėjo mokesčius už turtą, mokesčius mokėjo už visą plotą, bet tokių įrodymų teismui neteikė.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaiko. Paaiškino, kad pastatai priklausė ieškovo protėviui. Teisinius santykius reguliavo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1011 straipsnis. 1942 m. J. P. savo dukrai išdavė įgaliojimą, tai patvirtina, kad turtą valdė J. P.. Ji mirė 1945 m. Valstybė turtą paveldėjo neteisėtai. Nurodė, kad jei teismas manytų, jog ieškinio senaties terminai kitaip skaičiuojami, tai ieškovas prašytų terminą atstatyti.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovė teismo posėdžio metu prašo patikslintą ieškinį atmesti, prašo taikyti ieškinio senatį.

Atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta. Rašytiniu atsiliepimu prašo civilinę bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant (II t., b.l. 17-18).

Tretieji asmenys V. I., Č. V. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta. Rašytiniais atsiliepimais prašo civilinę bylą nagrinėti tretiesiems asmenims nedalyvaujant (I t., b.l. 50-51).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl reikalavimų pripažinti neteisėtais ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti Kauno valstybinės notarinės kontoros paveldėjimo teisės liudijimus, išduotus 1965-07-19 dėl P. E., J., mirusios 1941-05-05, turto pripažinimo išmariniu ir paveldėjimo (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir P. R., J., mirusios 1948-02-25, turto pripažinimo išmariniu ir paveldėjimo (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalį yra nustatytas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas. Tačiau pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 2 dalį atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Civilinio kodekso 5.8 straipsnis asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, nustato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. Pats ieškovas pripažįsta, kad apie jo teigimu pažeistas savo teises 2005-01-28 jis jau žinojo. Todėl ieškinio senaties terminas aukščiau nurodytiems reikalavimams, dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, pareikšti, 2006-01-29 bet kokiu atveju jau buvo pasibaigęs. Pirminis ieškinys teisme pareikštas 2009-11-11 (I t. 3 b.l.). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškinio reikalavimus, dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, ieškovas bet kokiu atveju pareiškė jau praleidęs ieškinio senaties terminą.

Esant įstatymų nustatyta tvarka pareikštam (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ieškovo prašymui, teismas turi teisę praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis). Visus savo reikalavimus ieškovas privalo suformuluoti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nei teismui pareikštu pirminiu ieškiniu (I t. 3- 7 b.l.), nei civilinėje byloje vėliau pateiktu patikslintu ieškiniu (I t. 84-88 b.l.), nei civilinėje byloje dar vėliau pateiktu galutiniu patikslintu ieškiniu (I t. 154- 158 b.l.), reikalavimo atnaujinti praleistą ieškinio senaties, ieškovas nepareiškė. Pažymėtina, kad ieškovas nuo pat priminio ieškinio pareiškimo momento civilinėje byloje visą laiką turėjo jam kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiančią advokatę (I t. 6, 41- 42 b.l.). Taip pat pažymėtina, kad teismas dar 2010-09-22 protokoline nutartimi buvo nustatęs ieškovui terminą galutinių ieškinio reikalavimų suformulavimui (I t. 118 b.l.).

2011-06-30 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė žodžiu paaiškino, kad jei teismas manytų, kad ginčo santykiams taikytini kiti terminai, „tuomet ieškovas prašytų spręsti klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo“. Tokio ieškovo atstovės žodinio paaiškinimo tiktai paskutinio teismo posėdžio metu, negalima laikyti tinkamai suformuluotu ir įstatymų nustatyta tvarka pareikštu ieškovo prašymu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi žodinio paaiškinimo forma, tiktai paskutinio teismo posėdžio metu ir tariamąją nuosaka išsakyto sąlyginio atstovės paaiškinimo laikymas tinkamai suformuluotu ieškinio reikalavimu, prieštarautų tiek CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto, tiek CPK 141 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Be to, tai taip pat pažeistų ir CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, kadangi atsakovas- Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės- savo atsiliepime, kuriuo prašė bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant, turėjo galimybę išdėstyti savo atsikirtimus tiktai į patikslintame ieškinyje suformuluotą ieškinio dalyką. Be to, kaip jau yra nurodyta aukščiau, ieškovo atstovės žodinis paaiškinimas buvo sąlyginis ir juo nebuvo pareikštas joks konkretus prašymas- atstovė tiktai paaiškino, ko ieškovas ateityje prašytų, jei ateityje įvyktų tam tikros aplinkybės.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, ieškinio senatį taikyti prašo. Kadangi ieškovas yra praleidęs senaties terminą reikalavimams, dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, pareikšti, ir įstatymų nustatyta tvarka nepareiškė prašymo šį terminą atnaujinti, o atsakovas ir trečiasis asmuo ieškinio senatį taikyti prašo, aukščiau nurodyti ieškinio reikalavimai atmestini (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).

Be to, nors prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovas įstatymų nustatyta tvarka ir nepareiškė, tačiau teismas sprendime pasisako ir dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo bei ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių. Ieškinį, dėl ieškovo nuomone pažeistų jo teisių, ieškovas pareiškė 2009-11-11 (I t. 3 b.l.), t.y. nuo ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo praėjus daugiau negu 44 metams. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2005-01-28, gavęs Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisų į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Tačiau ieškovo nurodyta data negali būti laikoma ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo data. Viešame registre esantys duomenys yra vieši, ir ieškovas bet kada anksčiau turėjo galimybę pasidomėti šiais duomenimis, sužinoti ginčo šioje byloje aplinkybes ir pradėti aktyviai ginti ieškovo nuomone pažeistas jo teises. Kiekvienas asmuo privalo rūpintis ir domėtis savo nekilnojamuoju turtu. Jei asmuo tinkamai nesirūpina savo nekilnojamuoju turtu ir juo nesidomi, jis prisiima riziką, kad visos neigiamos tokio nesirūpinimo ir nesidomėjimo pasekmės teks jam pačiam. Esant nurodytoms aplinkybėms praleistos ieškinio senaties atnaujinti nebūtų pagrindo, net jei ieškovas tokį prašymą įstatymų nustatyta tvarka būtų pareiškęs, ir tai taip pat yra atskiru ir savarankišku pagrindu ieškinio reikalavimus, dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, atmesti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat pasisako ir dėl aukščiau nurodytų ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Iš 2005-01-28 pažymėjimo apie Nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, matyti, kad 1/2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurią patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybė. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas nurodytas DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas 1965-07-30, Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kartu su ieškiniu pateiktų rašytini įrodymų taip pat yra matyti, kad A. P. 1935-12-03 testamentu visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą po savo mirties paliko žmonai J. P., o jai mirus, teisę į pusę turto paliko dukrai M. P. Š., o teisę į kitą pusę turto paliko mirusio sūnaus J. P. dukterims E. ir I. P.. 1936-02-16 A. P. mirė. Ieškovas nurodo, kad 1937-04-12 Kauno apylinkės teismas A. P. testamentą patvirtino ir išdavė J. P.. 1941-05-05 mirė E. P.. 1945-11-28 mirė J. P.. 1948-02-25 mirė R. P.. 1965 m. liepos 19 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad Kauno valstybinės notarinės kontoros notaras J. S. tvirtina, kad pil. P. R., J. (kituose dokumentuose P. I., J.), mirusios 1948 m. vasario mėn. 25 d. visas turtas, sutinkamai su tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 567 straipsniu, yra išmarinis ir priklauso valstybei. Paveldėjimo teisės liudijime buvo nurodyta, kad išduodant paveldėjimo teisės liudijimą notarui buvo žinoma sekantis turtas: 1/4 dalis medinio vieno aukšto su 4 priestatais gyvenamo namo, kuriame yra 3 kambariai ir 2 virtuvės (duomenys neskelbtini), medinio vieno aukšto su 2 priestatais gyvenamo namo, kuriame yra 4 kambariai ir 3 virtuvės (duomenys neskelbtini), medinio ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) bei kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), kvartale-59 g. žemės sklype-8. 1965 m. liepos 19 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad Kauno valstybinės notarinės kontoros notaras J. S. tvirtina, kad pil. P. E., J., mirusios 1941 m. gegužės mėn. 5 d. visas turtas, sutinkamai su tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 567 straipsniu, yra išmarinis ir priklauso valstybei. Minėtame paveldėjimo teisės liudijime buvo nurodyta, kad išduodant paveldėjimo teisės liudijimą notarui buvo žinoma sekantis turtas: 1/4 dalis medinio vieno aukšto su 4 priestatais gyvenamo namo, kuriame yra 3 kambariai ir 2 virtuvės (duomenys neskelbtini), medinio vieno aukšto su 2 priestatais gyvenamo namo, kuriame yra 4 kambariai ir 3 virtuvės (duomenys neskelbtini), medinio ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) bei kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), kvartale-59 g. žemės sklype-8. Tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 567 straipsnis numatė, kad jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Atsižvelgiant į tuo metu galiojusias teisės normas, reguliavusias paveldėjimo teisinius santykius ir buvo išduoti ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai. Kadangi ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės normomis, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie dokumentai būtų neatitikę tuo metu galiojusiuose teisės aktuose numatytų sąlygų, pripažinti juos neteisėtais bei panaikinti nėra pagrindo. Kadangi ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo metu nebuvo testamentinių įpėdinių, galimi įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl paveldėjimo, paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti nepažeidžiant tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 567 straipsnio reikalavimų. Nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.262 straipsnis). Todėl nurodytos aplinkybės yra dar vienu atskiru ir savarankišku pagrindu ieškinio reikalavimus, dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, atmesti.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti Kauno miesto Lenino rajono registracinės komisijos 1949-11-25 išvadą dalyje dėl nuosavybės teisių pripažinimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), mirusioms E. ir I. (R.) P.; Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1949-12-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl nuosavybės teisių į namų valdą (duomenys neskelbtini), pripažinimo E. ir I. (R.) P.; DŽDT vykdomojo komiteto Finansų skyriaus 1965-07-30 raštus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 1/2 dalies pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), paėmimo į Vietos Tarybos fondą; Šie ieškinio reikalavimai neturi savarankiškos teisinės reikšmės ir vien šių reikalavimų tenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Kadangi yra atmetami ieškinio reikalavimai dėl pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo Kauno valstybinės notarinės kontoros paveldėjimo teisės liudijimų, išduotų 1965-07-19 (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), atmestini ir aukščiau nurodyti ieškinio reikalavimai.

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P.-Š. po motinos J. P. mirties (mirusios 1945-11-27) palikimą priėmė pradėjusi faktiškai valdyti visą turtą. Teismas turi teisę nustatyti ne bet kokius juridinę reikšmę turinčius faktus, o gali nustatyti tiktai tokius faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi yra atmetami visi kiti ieškinio reikalavimai, vien tik aukščiau nurodyto fakto nustatymas ieškovui nesukels jokių teisinių paskelimų. Be to, ieškovas po savo motinos E. K. mirties pagal 2005-01-16 paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo E. K., o ne M. P.-Š. nuosavybės teise priklausantį turtą. Todėl teismas negali nustatyti fakto, nuo kurio nepriklausys ieškovo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, ir ieškinys šioje dalyje taip pat yra atmestinas.

Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovo nepriteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo R. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Plučas