Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Gintarui Petukauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1441-356/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieštaravo dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo (85-86 b. l.), nurodė, kad atsakovė sutinka su 3 166,52 EUR skola, tačiau nesutinka su 172,19 EUR dydžio delspinigiais, nes ieškovė neteisingai paskaičiavo delspinigius, be to, delspinigiams, paskaičiuotiems iki 2018-05-28, turi būti taikoma ieškinio senatis. Atsakovė neatsisako vykdyti prievolę ieškovei, tačiau finansinė padėtis šiuo metu yra sunki: skola VSDFV yra 11 738,34 EUR, VMI – 7 477,90 EUR, kitiems kreditoriams – 92 942,31 EUR. Prašo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti taip, kad skolą galėtų sumokėti per 4 mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atitinkamomis dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-01-18 civilinėje byloje Nr. e2-637-356/2019 priimtu preliminariu sprendimu (76-77 b. l.) buvo nuspręsta ieškinį tenkinti ir iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai: 3 166,52 EUR skolą, 172,19 EUR delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 338,71 EUR sumą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,63 EUR žyminį mokestį, 650 EUR advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovė ieškinio reikalavimo priteisti 3 166,62 EUR skolą neginčijo, neprieštaravo šiam ieškinio reikalavimui ir preliminarų teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti neprašė (CPK 430 straipsnio 1 dalis).

Teismas 2019-01-18 priimtu preliminariu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-637-356/2019, nustatė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (3-6, 8-14, 15-16, 20-21, 44-47 b. l.) patvirtina, jog 2018 m. balandžio 9 d. Pakuočių bei atliekų tvarkymo sutarties (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) bei priedo Nr. 1 prie šios Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo perduoti ne iš komunalinio srauto ir iš komunalinio srauto surinktas pakuočių atliekas, nurodytas priede Nr. 1 ir po mišraus komunalinio atliekų srauto apdorojimo susidariusias atliekas (Sutarties 4 dalis), o atsakovė įsipareigojo tvarkyti minėtas atliekas ir už jas atsiskaityti (Sutarties 4.2. punktas, 7.2. punktas). Perduodant pakuotes bei kitas atliekas buvo užpildyti krovinio važtaraščiai: 2018 m. balandžio 10 d. važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 17 d. važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 10 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 3 186,41 EUR sumai, 2018 m. balandžio 18 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2 980,11 EUR sumai. Minėtos PVM sąskaitos – faktūros turėjo būti apmokėtos Sutartyje nustatyta tvarka, t. y. per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos (Sutarties 7.2. punktas). Atsakovė tik iš dalies apmokėjo jai pateiktas sąskaitas (sumokėjo 3 000 EUR), todėl liko skolinga 3 166,52 EUR. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Prievolės baigiasi, kai jos tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1dalis). Kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovė perdavė atsakovei ne iš komunalinio srauto ir iš komunalinio srauto surinktas pakuočių atliekas ir po mišraus komunalinio atliekų srauto apdorojimo susidariusias atliekas viso 6 166,52 EUR sumai, o atsakovė, privalėjusi už gautas atliekas atsiskaityti Sutartyje numatyta tvarka ir terminais, piniginę prievolę įvykdė tik iš dalies, skola – 3 166,52 EUR, taigi jos piniginė prievolė tinkamu įvykdymu nepasibaigė (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad atsakovė turėjo pretenzijų ieškovei, nėra. 2018 m. birželio 8 d. raštu atsakovė patvirtino, kad pripažįsta susidariusį 6 166,52 EUR įsiskolinimą. Taigi yra pagrindas įpareigoti atsakovę įvykdyti piniginę prievolę natūra, t. y. 3 166,52 EUR skolą priteisti iš atsakovės ieškovei, ginant jos pažeistas teises (CK 1.138 straipsnio 4 punktas). Šioje dalyje preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

2019-01-18 priimtu preliminariu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-637-356/2019 taip pat buvo nustatytas pagrindas konstatuoti esant visas keturias atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), nuostoliai (CK 6.249 straipsnis) ir iš atsakovės ieškovei priteista 172,19 EUR delspinigių (delspinigių dydis – 0,02 proc.), dėl kurių šalys susitarė rašytine sutartimi (CK 6.70 – 6.73 straipsniai, Sutarties 7.2. punktas).

Ieškovė nurodė, kad kartu su pareiškimu ir ieškiniu pateiktoje delspinigių apskaičiavimo lentelėje (7, 48 b. l.) buvo padaryta klaidų: nurodyta, kad 2 980,11 EUR skola pagal 2018-04-18 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) susidarė už laikotarpį nuo 2017-11-30 iki 2018-06-08, t. y. už 191 dieną ir yra 113,84 EUR, o iš viso delspinigių suma – 172,19 EUR. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus ir kartu pateikė pažymą dėl delspinigių apskaičiavimo (89-92 b. l.), kurioje nurodė, kad delspinigių sumą yra 165 EUR, tačiau, kaip matyti, delspinigiai pagal 2018-04-18 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2018-05-19 iki 2018-11-14, t. y. ir už laikotarpį nuo 2018-06-08 iki 2018-11-14, už kurį ieškovė pareiškimu ir ieškiniu neprašė priteisti delspinigių.

CPK 430 straipsnio 4 dalis nustato, kad dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus. Su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė į teismą kreipėsi 2018-11-28, taigi, atsakovei prašant taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą 6 mėnesių terminą ieškiniams dėl netesybų, 6 mėnesių laikotarpis turi būti skaičiuojamas nuo 2018-05-28 (CK 1.119 straipsnio 2 dalis).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir nepriteisti delspinigių už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, ieškovė neprašė atnaujinti praleistą terminą, ieškovės delsimas kreiptis į teismą atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir atsakovei mokant mažesnes sumas, nei nurodė savo 2018-06-08 prašyme, o nuo 2018 m. rugsėjo, kuomet atsakovė turėjo būti visiškai atsiskaičiusi su ieškove, iš viso nebedengiant skolos, nepripažintinas svarbia priežastimi, todėl atsakovės prašymu taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Delspinigiai apskaičiuotini už laikotarpį nuo 2018-05-28, pagal kartu su pareiškimu pateiktą delspinigių apskaičiavimo lentelę: pagal 2018-04-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki liepos 5 d. priteistina 24,85 EUR (3 186,41 x 0,02 proc. x 39 d. = 24,85 EUR); už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 6 d. iki rugpjūčio 7 d. – 14,43 EUR (2 186,41 EUR x 0,02 proc. x 33 d. = 14,43 EUR); už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki rugsėjo 7 d. – 7,36 EUR (1 186,41 EUR x 0,02 proc. x 31 d. = 7,36 EUR); už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. iki lapkričio 26 d.– 2,98 EUR (186,41 EUR x 0,02 proc. x 80 d. = 2,98 EUR); pagal 2018-04-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki birželio 8 d. – 7,15 EUR (2 980,11 EUR x 0,02 proc. x 12 d. = 7,15 EUR). Iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 56,77 EUR delspinigių. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Šioje dalyje preliminarus teismo sprendimas pakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 223,29 EUR sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje dalyje preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Ieškinys tenkinamas iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. eL2-7668-1055/2018 duomenų, ieškovė ėmėsi visų priemonių, kad bylinėjimosi išlaidos būtų kuo mažesnės: kreipėsi dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškė ieškinį, nagrinėtiną dokumentinio proceso tvarka (1-2, 39-43 b. l.), tačiau atsakovė pateikė prieštaravimus, teismo įsakymas tuo pagrindu buvo panaikintas (65-66 b. l.), taip pat prašė peržiūrėti preliminarų teismo sprendimą, prieštaravo dalyje dėl delspinigių sumos (85-86 b. l.). Įrodymus, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų, ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė (CPK 98 straipsnis) tik ieškovė. Ieškinys tenkinamas iš dalies – 96,54 proc., teismas ieškovės procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Ieškovė, vadovaudamasi CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5 ir 7 dalių reikalavimais iš viso sumokėjo 73,63 EUR žyminio mokesčio (17, 61 b. l.): ieškinį apmokėjo 35,63 EUR žyminiu mokesčiu (nepriemoka – 2,37 EUR), už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 38 EUR (prašymas netenkintas (68 b. l.)). Ieškovė už teisines paslaugas iš viso turėjo (19, 62, 102-104 b. l.) ir prašė priteisti iš atsakovės 1 130 EUR išlaidų (2018-11-28 sumokėjo 150 EUR už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą; 2018-12-28 – 500 EUR už ieškinio parengimą; 2019-03-12 – 480 EUR, iš jų – 360 EUR už atstovavimą teisme, 120 EUR už teisines konsultacijas).

Ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 8.2, 8.6, 8.19 papunkčiuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2018 m. II ir III ketvirčių vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiai atitinkamai buvo: 926,70 EUR, 935,70 EUR, pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos buvo būtinos, turėtų išlaidų už pareiškimo, ieškinio parengimą bendra suma – 650 EUR neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato darbo ir laiko sąnaudoms, mažinti priteistinas sumas pagrindo nėra (CPK 93 straipsnis). Išlaidos (480 EUR) už atstovavimą teisme ir teisines konsultacijas, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, kad advokatų, nors jie vyksta atstovauti į kitą vietovę, negu registruota jų darbo vieta, kelionėje sugaištas laikas teismų praktikoje nėra prilyginamas atstovavimo teisme laikui, mažintinos iki 280 EUR.

Ieškinys tenkinamas iš dalies (96,54 proc.), ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteistina 897,82 EUR už advokato teisinę pagalbą ir 34,32 EUR žyminio mokesčio (CPK 93, 98 straipsniai).

Byloje susidarė 3,49 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Dalis šių išlaidų – 3,37 EUR (96,54 proc.) ir žyminio mokesčio nepriemoka – 2,37 EUR valstybei priteistina (abiejų įmokų mokesčio kodai sutampa) iš atsakovės (CPK 93, 96 straipsniai). Likusi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis – 0,12 EUR (3,46 proc.) valstybei iš ieškovės nepriteistina, nes yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Atsakovė prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą taip, kad priteistas sumas galėtų sumokėti lygiomis dalimis per 4 mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovė nesutiko su prašymu dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, nes atsakovė ilgą laiką gera valia nesiima jokių priemonių skolą padengti, jos pozicija akivaizdžiai neatitinka CK 6.38 straipsnyje suformuluoto prievolių sąžiningo vykdymo principo, todėl mano, kad šiuo prašymu atsakovė siekia užvilkinti bylos nagrinėjimą, tuo pačiu išvengti prievolės įvykdymo, pasiskelbiant įmonės bankrotą.

CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas apima ir būtinumą įvykdyti sprendimą, nes tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Remiantis CPK 284 straipsniu teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą gali atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Todėl sprendimo įvykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su atsakovo, tiek su ieškovo interesais ir, išdėstant teismo sprendimo įvykdymą, turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas galimas tais atvejais, kai atsakovo turtinė padėtis yra tokia komplikuota, jog sprendimo įvykdymas įstatymo numatytais terminais gali pažeisti gyvybiškai svarbius jo interesus, tačiau, atidėti sprendimo įvykdymą galima tais atvejais, kai įrodoma, jog ateityje, pasikeitus turtinei padėčiai, sprendimas bus įvykdytas, kai skolininkas deda pastangas, kad būtų atsiskaityta su kreditoriumi.

Dėl minėtų priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo įvykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl įvykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

Atsakovė prašymą grindė tuo, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki, nurodė, kad skola VSDFV yra 11 738,34 EUR, skola VMI – 7 477,90 EUR, skolos kitiems kreditoriams – 92 942,31 EUR (87 b. l.). Atsakovė nenurodė, ar turi turto, kokia jo likutinė vertė, ar jis naudojamas įmonės veikloje, ar jis neišvengiamai būtinas atsakovės veiklai ir atitinkamai pajamų generavimui, ar yra įmonei skolingų asmenų, kokia jų skolų suma, ar atsakovė yra pasirašiusi sutarčių su klientais, kiek jas įvykdžius preliminariai turėtų gauti pajamų, ar atsakovė vykdo derybas dėl naujų sutarčių sudarymo ir kt. Įrodymų, kurie galėtų patvirtinti nurodytas aplinkybes dėl sunkios finansinės padėties, atsakovė nepateikė. Atsakovės nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo prieiti prie išvados, kad atsakovės finansinė padėtis yra tokia komplikuota, jog sprendimo įvykdymas įstatymo numatytais terminais gali pažeisti gyvybiškai svarbius jos interesus.

CK 6.158 straipsnis nustato, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai ir kad šios pareigos šalys negali savo susitarimu pakeisti ar panaikinti. Šalių sąžiningumo pareiga egzistuoja nuo pat sutartinių santykių pradžios iki sutarties pabaigos. Prievolės baigiasi, kai jos tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1dalis). Atsakovės prievolė ieškovei tinkamu įvykdymu nepasibaigė. CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjama byla.

Pažymėtina, kad ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas – atsakovės rašytinis patvirtinimas (22 b. l.), kad skolą pripažįsta ir žada, mokant dalimis, padengti iki 2018 m. rugsėjo, kad galimai padengs ir anksčiau, patvirtina, kad atsakovės pažadai liko neįgyvendinti, nes padengta tik pusė skolos sumos. CPK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad šalys taikos sutartį gali sudaryti bet kurioje proceso stadijoje, t.t. ir vykdymo proceso stadijoje, taigi, kaip nurodė ieškovė, atsakovė, neginčydama reikalavimo priteisti pagrindinę skolą, turėjo galimybę kreiptis į ieškovę ir susitarti dėl priteistų delspinigių sumažinimo, nes ieškovė neginčijo padariusi skaičiavimo klaidą, tačiau atsakovė naudojosi CPK numatyta teise teikti prieštaravimus tiek dėl kreditorės reikalavimų (teismo įsakymo), tiek dėl preliminaraus teismo sprendimo (28, 85-86 b. l.). Be to, atsakovė, nors neginčijo esanti skolinga ieškovės prašomą priteisti sumą, prieštaravime, kurį teikė dėl kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo, nurodė, kad prieštarauja kreditorės reikalavimams. Atsakovei nenurodžius, kad skolą pripažįsta, o ginčas yra tik dėl delspinigių priteisimo, teismas nutartimi (65-66 b. l.) privalėjo panaikinti visą teismo įsakymą, o kreditorius – pareikšti ieškinį. Tuo atveju, jeigu atsakovė būtų nurodžiusi, kaip tą padarė teikdama prieštaravimą dėl ieškovės reikalavimų ir preliminaraus teismo sprendimo, kad skolą pripažįsta, būtų pagrindas teismui vadovautis CPK 439 straipsnio 4 dalies normomis ir išduoti naują teismo įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Taigi jau nuo 2018 m. gruodžio galėjo būti pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, tačiau teisminis bylos nagrinėjimas nuo 2018 m. lapkričio tęsiasi, o atsakovė tuo laikotarpiu nesiima jokių priemonių grąžinti nors dalį skolos. Tokios nustatytos aplinkybės nerodo, kad atsakovė elgiasi sąžiningai ir deda visas pastangas, kad būtų atsiskaityta su kreditoriumi. Teismas vertina, kad atsakovė neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai), jog jos finansinė padėtis yra ypatingai sunki ar komplikuota, kad sprendimo įvykdymas įstatymo numatytais terminais gali pažeisti gyvybiškai svarbius jos interesus, kad atsakovės interesai nusveria ieškovės interesą gauti teismo sprendimu priteistą sumą kiek įmanoma greičiau. Nesant CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo, prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 259 straipsnio 2 dalimi, 262 straipsnio 1 dalimi, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 284 straipsnio 1 dalimi, 430 straipsnio 6 dalimi,

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-01-18 civilinėje byloje Nr. e2-637-356/2019 priimtą preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai: 3 166,52 EUR skolą, 56,77 EUR delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 223,29 EUR sumą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 34,32 EUR žyminį mokestį, 897,82 EUR advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 2,37 EUR žyminio mokesčio, 3,37 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, abiejų įmokų mokesčio kodas - 5660.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.