- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-647-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16185-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- J. A.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 120 MGL dydžio, t. y. 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) bauda, kurią nustatyta sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 9 d., t. y. kai buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuota transporto priemonė „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruota N. A. vardu.
Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos, nuspręsta perduoti valstybės įmonei „Regitra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. A. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 7 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą N. A. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytas 2,22 promilės girtumas, t. y. vairavo kelių eismo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. A. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti – J. A. paskirti baudą, ne didesnę kaip minimalią (50 MGL); taip pat uždrausti vairuoti kelių transporto priemones ne ilgesniam nei 1 metų terminui, jį skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 9 d., t. y. dienos, kai buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Apeliacinį skundą prašoma nagrinėti žodinio proceso tvarka.
2.1. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis nėra pilnai pagrįstas ir teisėtas, todėl turi būti pakeistas. Nuteistajam paskirta bauda yra aiškiai per didelė, neatitinkanti BK bendrosios dalies normų. Nepaisant deklaratyvaus konstatavimo nuosprendyje, kad teismas įvertina nuteistojo socialinę padėtį bei šeimines aplinkybes, nebuvo pakankamai atsižvelgta į tai, kad J. A. augina tris nepilnamečius vaikus, dirbdamas sunkų vairuotojo darbą ūkininko ūkyje, išlaiko šeimą. Be to, nuteistojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių, J. A. yra teisiamas pirmą kartą, galiojančių nuobaudų neturi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, darbdavio nuteistasis charakterizuojamas itin teigiamai, o transporto priemonių vairavimas yra būtina sąlyga J. A. dirbti minėtame ūkyje. Todėl yra pagrindas teigti, jog apylinkės teismas nuteistajam paskyrė ne tik per griežtą bausmę, tačiau ir akivaizdžiai per ilgam laikotarpiui atėmė iš jo specialiąją teisę vairuoti transporto priemones.
3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo J. A. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su J. A. paskirtos baudos dydžiu, prašoma ją sumažinti ir paskirti ne didesnę kaip 50 MGL dydžio baudą. Taip pat nesutinkama su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminu. Nuteistojo gynėjas prašo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki vienų metų, jį skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 9 d., t. y. dienos, kai buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas.
Dėl J. A. paskirtos bausmės
6. BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Už šio nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas nustatė minėto straipsnio 7 dalies sankcijoje nurodytas bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienų metų. Pažymėtina, kad konkretus baudos dydis baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijose nenustatomas. Skiriant šią bausmę turi būti vadovaujamasi BK 47 straipsnyje numatytais baudų už atitinkamos rūšies bei kategorijos nusikalstamas veikas dydžiais.
7. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkiems. Taigi, vadovaujantis veikos padarymo metu, tai yra 2018 m. balandžio 7 d., galiojusia BK 47 straipsnio redakcija, už nesunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamojon atsakomybėn traukiamiems asmenims skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju J. A. paskirta 120 MGL dydžio bauda.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio motyvais bei nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai apibūdino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai parinko J. A. bausmės rūšį – baudą, tačiau, individualizuodamas bausmę, netinkamai įvertino nuteistąjį ir jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, todėl paskyrė jam baudą, kuri yra akivaizdžiai per griežta.
8.1. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų matyti, jog skirdamas J. A. 120 MGL dydžio baudą, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (J. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus), pavojingumo laipsnį (BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai). Nuteistasis, įvykdydamas šį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
8.2. Pažymėtina, kad J. A. teistumui išnykus laikomas neteistu. Nors jis buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jo padaryti nusižengimai nepriskiriami šiurkštiems. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis 2016 m. buvo baustas administracine tvarka dėl girto pasirodymo viešoje vietoje ir turto sugadinimo būnant apsvaigus nuo alkoholio. Šios aplinkybės kelia abejonių pakankama nuteistojo savikontrole pavartojus psichiką veikiančių medžiagų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pakankamai ilgą laikotarpį po šių nusižengimų padarymo, jos itin neigiamai nuteistojo necharakterizuoja ir nesudaro pagrindo manyti, jog jis linkęs sistemingai pažeisti visuomenėje nustatytas normas ir elgesio reikalavimus.
8.3. Nuteistasis dirba, iš byloje esančių darbdavio – A. D., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, charakteristikų matyti, kad charakterizuojamas teigiamai, kaip pavyzdingas, kruopštus, imlus naujovėms, atsakingai atliekantis jam pavestas pareigas darbuotojas. Duomenų, kad nuo 2018 m. balandžio 7 d. iki šiol nuteistasis būtų pakartotinai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra. J. A. taip pat išlaiko šeimą, kurią sudaro trys mažamečiai (10, 6 ir 4 metų amžiaus (2 t., b .l. 34-35)) vaikai. Taigi, atsižvelgiant į bendras finansines visos šeimos pajamas, tokia finansinė našta (6 000 Eurų dydžio bauda) betarpiškai turės įtakos ir šių vaikų interesams, jų būtiniausių poreikių tenkinimui, apsunkins jų išlaikymą.
8.4. Be to, bausmės dydis turi būti vertinamas ir nuteistajam skiriamų (paskirtų) baudžiamojo poveikių priemonių kontekste, kadangi bausmės paskirtis (BK 41straipsnis) įgyvendinama paskyrus tiek bausmę, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonę(es). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas be 6 000 Eurų baudos nusprendė iš nuteistojo konfiskuoti transporto priemonę „Audi 80“ bei uždrausti 3 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
8.5. Vadovaujantis teisingumo principu (BK 41 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju visuma šių aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad 6 000 Eurų dydžio baudos paskyrimas nuteistajam J. A. prieštarauja teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties, t. y. turės neigiamos įtakos jo mažamečiams vaikams.
9. Visos aptartos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė – 120 MGL, tai yra 6 000 Eur dydžio bauda, kurią nustatyta sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tai yra per mėnesį mokant po 1 000 Eur, nagrinėjamu atveju neatitinka BK 41 straipsnyje numatytos bausmių skyrimo paskirties ir tai sudaro pagrindą mažinti J. A. paskirtos baudos dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK bendrosios dalies normas – todėl nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas). Įvertinus aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam paskyrus artimesnę minimaliai už nesunkų nusikaltimą BK 47 straipsnyje numatytą bausmę – 80 MGL, tai yra 4 000 Eur dydžio baudą, nustatant 12 mėnesių jos sumokėjimo terminą.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino
10. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) nuo vienerių iki penkerių metų, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl svarstant uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, atsižvelgiama į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei. Be kita ko, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
11. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad J. A. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos trukme – uždraudimu vairuoti transporto priemones maksimaliam BK 68 straipsnyje numatytam terminui – 3 metams.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirdamas J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Paskiriant tokios trukmės baudžiamojo poveikio priemonę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios J. A. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. A. padarė itin šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,22 promilės etilo alkoholio, tai yra artimas sunkiam girtumo laipsnis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens darbo veikla siejama su būtinybe vairuoti transporto priemones savaime nelaikytina aplinkybe, turinčia lemti švelnesnės baudžiamojo poveikio priemonės taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo (nes tam tikra asmenų grupė, kurių darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su poreikiu vairuoti transporto priemones, atsidurtų palankesnėje padėtyje nei kiti analogiškus nusižengimus padarę asmenys), bet ir neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų.
13. Nuteistojo veikos pavojingumą apibūdinančios aplinkybės, jam nustatytas girtumo laipsnis, tai, kad jis kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, taigi galimai išvadų dėl savo priešingo teisei elgesio iki šiol nepadarė, sudaro pagrindą spręsti, kad skiriant tik minimalų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas bei baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – kelio kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius užkirtimas. Juolab, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta J. A. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo dienos, tai yra 2018 m. balandžio 9 d., o iš nuteistojo darbdavio charakteristikos matyti, jog po nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis toliau vykdė darbo funkcijas, susijusias su transporto priemonių vairavimu, naudodamasis jam išduotu laikinu leidimu. Taigi, objektyviai vertinant, apie vienus su puse metų nuo baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžios, tai yra pusę paskirto termino, nuteistajam galimybė naudotis specialia teise vairuoti nebuvo atimta.
14. Nuteistojo gynėjo skunde dėstomos aplinkybės, kad dėl specialiosios teisės – uždraudimo vairuoti transporto priemonę trejus metus netekimo nuteistasis praras nuolatinį darbą ar bus atskirtas nuo šeimos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamos sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise terminą, kadangi dirbdamas darbą, kuriam atlikti būtina teisė vairuoti transporto priemones, asmuo privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes sau ir savo šeimos nariams. Tačiau šiuo atveju nuteistasis sąmoningai, veikdamas tyčia, pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo skundo dalį dėl J. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo nėra. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai įvertino uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino nustatymui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog bausmės paskirtį nagrinėjamu atveju padės įgyvendinti tik uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam terminui. Dėl šios priežasties nuteistojo gynėjo skundo dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo atmetama kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo J. A. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti:
Sumažinti J. A. už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą bausmę ir skirti jam 80 MGL dydžio, t. y. 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) baudą. Nustatyti, kad J. A. paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kitą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.