- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- eI3-3493-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00063-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Pareiškėjas
- A. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viršininko 2020-12-11 įsakymą Nr. 20-TE-907 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jo atstovė paaiškino, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai, vadovaujantis neobjektyvia Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus 2020-12-08 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-88 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko A. B. veiksmų“ (toliau – ir tarnybinio patikrinimo išvada; Išvada). Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo buvo atliktas paviršutiniškai bei neobjektyviai, remiantis tik jo tiesioginio viršininko paaiškinimais ir pateiktais įrodymais.
Nurodė, kad 2020-10-20 pareiškėjas turėjo dirbti ir galėjo rinktis darbo pobūdį (derinamas darbas nuotoliniu būdu ir darbo vietoje nuo 2020-03-16 paskelbto karantino laiko). Pareiškėjas jautėsi prastai, nes jau keletą dienų atostogų metų slogavo, tačiau tai netrukdė jam dirbti nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu 2020-10-20 dirbo nuo 8.00 val. iki 16.00 val. ir jo veiklos rezultatas – DVS gedimas, todėl nepavyko prisijungti prie sistemos; nuo 8.10 val. iki 11.00 val. jo veiklos rezultatas – nuotoliniai mokymai „Komandos formavimas“ (KD2020); nuo 11.00 val. iki 12.00 val. jo veiklos rezultatas – tarnybinio elektroninio pašto tvarkymas; nuo 12.10 val. iki 15.00 val. jo veiklos rezultatas – nuotoliniai mokymai „Grįžtamasis ryšys“ (KD2020), jo veiklos rezultatas – tarnybinio elektroninio pašto tvarkymas; nuo 15.10 val. iki 15.50 val. veiklos rezultatas – teismų praktikos, aktualių teisės aktų analizė (infolex.lt); nuo 15.50 val. iki 16.00 val. jo veiklos rezultatas – ataskaitos pildymas bei pateikimas.
Iš tarnybinio patikrinimo išvados ir susiklosčiusios situacijos akivaizdu, kad tarp pareiškėjo ir struktūrinio padalinio viršininko V. L. susiklostę įtemti ir konfliktiniai santykiai. Struktūrinio padalinio viršininkas V. L. pareiškėjui tyčia neskambino 2020-10-20 (jam skambino pats pareiškėjas), todėl tikėtina, kad jis buvo davęs nurodymą kitiems pareigūnams neteisėtai rinkti informaciją apie pareiškėją, su pareiškėju nesusisiekti. Akivaizdu, jog tyčios pareiškėjo veiksmuose neatvykti į tarnybą nebuvo. Pareiškėjas galėjo dirbti ir dirbo 2020-10-20 nuotoliniu būdu, vykdė savo funkcijas, darbas nesutriko, kiti darbuotojai dėl to nedirbo papildomai.
Pareiškėjo nuomone, atsakovas, skirdamas pareiškėjui griežtą papeikimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnį, neatsižvelgė į tariamo nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į pareiškėjo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, vertino pateiktus įrodymus šališkai ir neobjektyviai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neišsamiai patikrino pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes, įrodymų visumą, o tai taip pat turi reikšmės parenkant tarnybinę nuobaudą. Iki šio pažeidimo galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo, ne kartą buvo skatintas. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta atsižvelgiant į Kauno AVPK 2020-12-08 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-88 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko A. B. veiksmų“. Išvadoje konstatuota, kad A. B. 2020-10-20 neatvyko į tarnybą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Kauno AVPK Vidaus tvarkos taisyklių 9 ir 13 punktų, Kauno AVPK Darbo reglamento 30 punkto reikalavimus. Taip pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.
Vidaus tvarkos taisyklių 9 punkte nustatyta, kad darbuotojas, negalintis laiku atvykti arba visai negalintis atvykti į darbą, nedelsdamas apie tai informuoja savo tiesioginį vadovą ir nurodo vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Kai į darbą neatvykstama dėl ligos, pirmąją nedarbingumo dieną privaloma pranešti tiesioginiam vadovui ir darbuotojui, atsakingam už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą. Darbuotojas taip pat turi pranešti apie gydytojo nustatytą nedarbingumo laikotarpį. Jeigu darbuotojas apie savo neatvykimą dėl tam tikrų priežasčių negali pranešti pats, tai gali padaryti kiti asmenys. Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad darbuotojai turi laikytis nustatyto darbo laiko režimo. Kauno AVPK Darbo reglamento 30 punktas numato pareigūnų darbo pradžios ir pabaigos laiką, poilsio dienas. Šiuo atveju nuobauda paskirta nustačius, kad pareiškėjas, kuriam nebuvo nustatytas atskiras darbo grafikas, turėjęs pareigą 2020-10-20 dirbti nuo 8.00 val. iki 15.45 val., neatvyko į tarnybą, apie neatvykimą neinformavo tiesioginio vadovo.
Nesutinka su skundo motyvu, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo paneigtos aplinkybės dėl 2020-10-20 atliktų dirbant nuotoliniu būdu užduočių, aprašytų pareiškėjo pateiktame Atsiskaitymo struktūrinio padalinio vadovui už veiklos rezultatus lape (toliau – ir Rezultatų lapas). Rezultatų lape nurodyta, kad pareiškėjas 2020-10-20 dalyvavo dvejuose nuotoliniuose mokymuose, tvarkė tarnybinį elektroninį paštą, analizavo teismų praktiką ir teisės aktus. Tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinama informacija, gauta iš Lietuvos policijos mokyklos, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas prie mokykloje organizuojamų nuotolinių mokymų buvo prisijungęs 2020-10-20 nuo 22.26 val., t. y. pasibaigus darbo dienai. Taip pat Policijos departamento 2020-11-25 rašte nurodyta, kad 2020-10-20 neužfiksuota jokių A. B. prisijungimo prie Policijos informacinių sistemų ar registrų atvejų, kad nėra duomenų apie 2020-10-20 buvusius DVS sutrikimus ar vykdytus sistemos atnaujinimus, kurie galėjo trikdyti darbą su DVS. Taip pat matyti, kad A. B. prie DVS sistemos su turimu slaptažodžiu bandė ne kartą prisijungti 2020-10-20 nuo 18:08:03 val., t. y. pasibaigus darbo dienai.
Pažymėjo, kad pagal Kauno AVPK valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo nuotoliniu būdu taisyklių 31 punktą, darbuotojas, dirbantis nuotoliniu būdu, apie jam pavestų užduočių per darbo dieną įvykdymą ir kitų atliktų darbų rezultatus privalo informuoti tiesioginį vadovą elektroniniu paštu likus ne mažiau kaip 30 min. iki dienos, kurią dirbama nuotoliniu būdu, darbo laiko pabaigos. Šiuo atveju pareiškėjas vienu 2020-10-21 elektroniniu laišku pateikė du Rezultatų lapus už 2020-10-20 ir už 2020-10-21. Abiejuose Rezultatų lapuose pareiškėjas nurodė, kad skyrė 10 min. ataskaitos pildymui bei pateikimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas yra neadekvati, kadangi nebuvo atsižvelgta į nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, paaiškinime nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų. Taigi, už pareiškėjo padarytą pažeidimą Statutas numato galimybę skirti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Šiuo atveju pareiškėjui buvo paskirtas griežtas papeikimas. Tokia nuobauda paskirta atsižvelgus į pareiškėjo veiklą iki nusižengimo, į tai, kad pareiškėjas per tarnybos laiką skatintas 8 kartus, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, į pateiktą jo charakteristiką. Tačiau ir į tai, kad nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, kad pareiškėjas, siekdamas nuslėpti savo padarytą pravaikštą, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą tarnybinį nusižengimą, kaip policijos pareigūnas elgėsi nesąžiningai, t. y. pateikė dienos (2020-10-20) Rezultatų lapą, kuriame nurodė melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2020-10-20 dirbtą nuotolinį darbą, kurio jis neatliko, ir nuotolinius mokymus, kuriuose jis nedalyvavo. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020-12-11 įsakymo Nr. 20-TE-907, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2020-12-11 Kauno AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu bei atsižvelgdamas į Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus 2020-12-08 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-88 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko A. B. veiksmų“, priėmė įsakymą Nr. 20-TE-907 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“, kuriuo paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2020-10-20 tarnyboje nebuvo visą darbo dieną be pateisinamų priežasčių.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Statuto VI skirsnis ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Statuto 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Vadovaujantis Statutu, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 39 str. 2 d.). Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 40 straipsnyje. Tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis Statuto 39 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatų (Tvarkos aprašo 5 p.).
Statuto 39 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (pvz., LVAT 2012-12-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013-06-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).
Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jis 2020-10-20 nebuvo darbo vietoje be pateisinamos priežasties, kadangi turėjo galimybę karantino metu rinktis vykti į darbo vietą arba nuotolinį darbą, jis pasirinko pastarąjį. Pareiškėjas nurodė, jog jis 2020-10-20 atliko šiuos darbus: nuo 8.10 val. iki 11.00 val. jo veiklos rezultatas – nuotoliniai mokymai „Komandos formavimas“ (KD2020); nuo 11.00 val. iki 12 val. jo veiklos rezultatas – tarnybinio elektroninio pašto tvarkymas; nuo 12.10 val. iki 15.00 val. jo veiklos rezultatas – nuotoliniai mokymai „Grįžtamasis ryšys“ (KD2020) ir tarnybinio elektroninio pašto tvarkymas; nuo 15.10 val. iki 15.50 val. jo veiklos rezultatas – teismų praktikos, aktualių teisės aktų analizė (infolex.lt); nuo 15.50 val. iki 16.00 val. jo veiklos rezultatas – ataskaitos pildymas bei pateikimas.
Iš Išvados akivaizdu, kad pareiškėjas kaltinamas nebuvimu tarnyboje visą darbo dieną ir tarnybinis nusižengimas įvertintas kaip aplaidumas. Pažymėtina, jog LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčą nagrinėjant teisme tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Tai taip pat reiškia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu aplinkybės ir informacijos apie jas šaltiniai, kurie nebuvo nurodyti tarnybinio tyrimo išvadoje, negali būti pripažinti reikšmingais bylai.
Kauno AVPK Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Kauno AVPK viršininko 2016-05-27 įsakymu Nr. 20-V-610 (su pakeitimais, patvirtintais Kauno AVPK viršininko 2018-05-16 įsakymu Nr. 20-V-327) (toliau – ir Taisyklės), 3 punkte numatyta, kad Kauno AVPK dirbama pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val., o penktadieniais – nuo 8.00 val. iki 15.45 val. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti – nuo 12.00 val. iki 12.45 val. Šeštadieniai ir sekmadieniai – poilsio dienos. Kauno AVPK viršininko įsakymu darbuotojams gali būti nustatytas kitoks darbo pradžios ir pabaigos laikas, ne visas darbo dienos ar savaitės darbo laikas, atskiras darbuotojų darbo grafikas. Darbuotojų poilsio laikas yra šeštadieniai ir sekmadieniai (Taisyklių 4 p.). Darbuotojas, negalintis laiku atvykti arba visai negalintis atvykti į darbą, nedelsdamas apie tai informuoja savo tiesioginį vadovą ir nurodo vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Kai į darbą neatvykstama dėl ligos, pirmąją nedarbingumo dieną privaloma pranešti tiesioginiam vadovui ir darbuotojui, atsakingam už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą. Darbuotojas taip pat turi pranešti apie gydytojo nustatytą nedarbingumo laikotarpį. Jeigu darbuotojas apie savo neatvykimą dėl tam tikrų priežasčių negali pranešti pats, tai gali padaryti kiti asmenys (Taisyklių 9 p.). Darbuotojai turi laikytis nustatyto darbo laiko režimo. Už pavaldžių darbuotojų darbo laiko režimo laikymosi kontrolę teisės aktų nustatyta tvarka atsako Kauno AVPK struktūrinių padalinių vadovai (Taisyklių 13 p.).
Kauno AVPK Darbo reglamento, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2017-08-11 įsakymu Nr. 20-V-645 (su vėlesniais pakeitimais, patvirtintais Kauno AVPK viršininko 2018-05-22 įsakymu Nr. 20-V-346) (toliau – ir Darbo reglamentas), 30 punkte taip pat numatyta, kad Kauno AVPK pirmadieniais–ketvirtadieniais dirbama nuo 8.00 val. iki 17.00 val., o penktadieniais – nuo 8.00 val. iki 15.45 val. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti suteikiama nuo 12.00 val. iki 12.45 val. Šeštadieniai ir sekmadieniai – poilsio dienos. Pamainomis dirbančių padalinių darbuotojai dirba pagal patvirtintus darbo grafikus. Kauno AVPK viršininko įsakymu darbuotojams gali būti nustatytas kitoks darbo pradžios ir pabaigos laikas.
Kauno AVPK struktūrinių policijos komisariatų ir specializuotų padalinių vadovų pasitarimo protokole reg. 2020-09-29 Nr. 20-P1-321 nurodyta, kad, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją dėl pandemijos, policija keičia darbo organizavimo tvarką, pagal galimybes darbuotojams siūloma dirbti nuotoliniu būdu. Policijos įstaigų vadovams nurodyta laikytis visų saugumo reikalavimų policijos įstaigose, apriboti darbuotojų fizinį kontaktą su lankytojais, tačiau darbą organizuoti taip, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas policijos funkcijų ir uždavinių vykdymas. Taip pat vadovams rekomenduota nedirbti nuotoliniu būdu pirmadieniais ir penktadieniais, nes šiomis dienomis daugiausia būna sprendimų, kuriuos reikia tinkamai priimti.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020-06-29 įsakymu Nr. 5-V-544 patvirtintame Policijos veiklos organizavimo, pasibaigus karantinui, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, tvarkos apraše (galiojusiame iki 2020-11-05), be kita ko, numatyta, kad darbas turi būti organizuojamas laikantis šių principų ir rekomendacijų: turi būti sudarytos sąlygos darbuotojams dirbti derinant darbą nuotoliniu būdu ir darbą kabinete, organizuojant darbą pamainomis, ribojant pareigūnų, dirbančių vienoje patalpoje, skaičių; dėl darbo nuotoliniu būdu laiko dalies sprendžia policijos įstaigų padalinių vadovai. Darbas nuotoliniu būdu organizuojamas policijos įstaigos vadovų nustatyta tvarka.
Kauno AVPK viršininko 2018-06-07 įsakymu Nr. 20-V-380 buvo patvirtintos Kauno AVPK valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo nuotoliniu būdu taisyklės (su vėlesniais pakeitimais, patvirtintais Kauno AVPK viršininko 2020-01-09 įsakymu Nr. 20-V-15), kuriose buvo nustatyta leidimo dirbti nuotoliniu būdu suteikimo tvarka, sąlygos, reikalavimai, atsiskaitymo už atliktą darbą tiesioginiam vadovui tvarka ir kt. Šiose taisyklėse nustatyta, kad darbuotojas, norintis dirbti nuotoliniu būdu, teikia Kauno AVPK viršininkui prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu, o pastarasis priima sprendimą – tenkinti prašymą ar ne, įvertinęs galimas grėsmes, galimą piktnaudžiavimą ir darbo veiklos skaidrumą, darbuotojui dirbant nuotoliniu būdu (5 ir 6 p.). Darbuotojas, dirbantis nuotoliniu būdu, apie jam pavestų užduočių per darbo dieną įvykdymą ir kitų atliktų darbų rezultatus privalo informuoti tiesioginį vadovą elektroniniu paštu likus ne mažiau kaip 30 min. iki dienos, kurią dirbama nuotoliniu būdu, darbo laiko pabaigos (31 p.). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas šių taisyklių reikalavimų laikėsi, t. y. pateikė prašymą dėl darbo nuotoliniu būdu 2020-10-20 ir kad šios darbo dienos pabaigoje, likus 30 min. iki darbo laiko pabaigos, informavo tiesioginį vadovą V. L. elektroniniu paštu apie atliktų darbų rezultatus.
Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad A. B. dėl ligos darbe nebuvo nuo 2020-06-05 iki 2020-09-11. Nuo 2020-09-14 jam prasidėjo kasmetinės atostogos, kurios buvo tęsiamos iki 2020-10-19. Pareiškėjo 2020-10-20 tarnybos laikas buvo numatytas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Tačiau pareiškėjas 2020-10-20 17.08 val. paskambino Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininkui V. L. ir pranešė, jog jam baigiasi atostogos ir 2020-10-21 jis turi būti darbe, kad paskutinė jo atostogų diena yra 2020-10-20, pageidavo nuo 2020-10-21 dirbti nuotoliniu būdu, tai jam buvo leista. Pareiškėjas 2020-10-21 16.01 val. el. paštu pateikė valdybos viršininkui V. L. 2020-10-20 dienos darbo Rezultatų lapą.
Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. B. 2020-10-20 darbo vietoje nebuvo visą darbo dieną, jo pareigas vykdė vyriausiasis specialistas A. M.. Liudytojas A. M. teisme patvirtino, jog 2020-10-20 jis vykdė savo – vyriausiojo specialisto funkcijas ir atliko A. B. – Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko funkcijas. Taip pat nurodė, jog DVS jam buvo įjungta A. B. pavadavimo funkcija, leidžianti atlikti viršininko pareigas, rašyti rezoliucijas ir atlikti kitas funkcijas. Nors A. B. paaiškinime nurodė, kad jis 2020-10-20 dirbo nuotoliniu būdu, nes slogavo, tačiau iš 2020-10-20 pareiškėjo ir V. L. pokalbio telefonu matyti, kad apie tai A. B. valdybos viršininko neinformavo.
Pareiškėjas pateiktame Rezultatų lape nurodė, kad 2020-10-20 nuo 8.00 val. iki 16.00 val. buvo DVS gedimas. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2020-10-20 pareiškėjas neturėjo galimybės prisijungti prie DVS. Policijos departamento Informacinių technologijų valdybos (toliau – PD ITV) rašte Kauno AVPK (DVS reg. 2020-11-25 Nr. 20-G-60213) nurodyta, kad 2020-10-20 neužfiksuota jokių A. B. prisijungimo prie Policijos informacinių sistemų ar registrų atvejų. Tą dieną DVS sistema užfiksavo minėto pareigūno nesėkmingus bandymus prisijungti prie DVS, kurie kilo dėl tuo metu jam įjungto pavadavimo. Nėra duomenų apie 2020-10-20 buvusius DVS sutrikimus ar vykdytus sistemos atnaujinimus, kurie galėjo trikdyti darbą su DVS. Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, kad A. B. prie DVS sistemos su turimu slaptažodžiu bandė prisijungti 2020-10-20 nuo 18:08:03 val. DVS sistemoje nuo 2020-08-17 iki 2020-10-20 buvo įjungtas A. B. pavadavimas, minėtu laikotarpiu jį pavadavo vyriausiasis specialistas A. M.. DVS sistemoje A. B. pavadavimas išjungtas 2020-10-21 13:37:24 val.
Pareiškėjas 2020-10-20 Rezultatų lape nurodė, kad nuo 8.10 val. iki 11.00 val. ir nuo 12.10 val. iki 15.00 val. jis dalyvavo nuotoliniu būdu Lietuvos policijos mokyklos organizuojamuose tarnybiniuose mokymuose. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad prie minėtų mokymų A. B. buvo prisijungęs 2020-10-20 nuo 22.26 val. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2020-10-20 nebuvo prisijungęs prie jokių Policijos informacinių sistemų ir registrų. Ši informacija pateikta minėtame PD ITV rašte Kauno AVPK (DVS reg. 2020-11-25 Nr. 20-G-60213). Be to, liudytojas V. L. tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas jokių prašymų 2020-10-20 dirbti nuotoliniu būdu nepateikė. Taip pat liudytojas patvirtino, jog jis pavedė vyresniajai specialistei R. G. patikrinti, ar pareiškėjas neturi nedarbingumo pažymėjimo. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2020-10-20 neturėjo nedarbingumo pažymėjimo.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas 2020-10-20 dėl kokių nors nuo jo valios nepriklausančių priežasčių negalėjo atvykti į tarnybą, taip pat nėra duomenų, jog jis minėtą darbo dieną dirbo nuotoliniu būdu. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas ilgą laiką nebuvo darbe (nuo 2020-06-05 dėl ligos). Tačiau 2020-09-08 Policijos darbuotojų savitarnos portale jis pateikė atostogų prašymą nuo 2020-09-14 iki 2020-10-02 ir nuo 2020-10-05 iki 2020-10-19, todėl akivaizdu, jog jis žinojo, kad į tarnybą privalo grįžti 2020-10-20.
Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis patiria tiesioginio viršininko V. L. psichologinį spaudimą, smurtą. Tiek pareiškėjo 2020-11-09 paaiškinime, tiek teisme nurodytos aplinkybės, jog tiesioginis vadovas su juo vengia kontaktuoti, ne visuomet pateikia aktualią, su tarnybos klausimais susijusią informaciją arba apie pasikeitimus informuoja pavėluotai, niekaip nepatvirtina psichologinio spaudimo fakto. Šių aplinkybių iš esmės nepatvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Todėl atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas, 2020-10-20 neatvykdamas į tarnybą be pateisinamos priežasties vieną darbo dieną, pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 9 ir 13 punktų, Darbo reglamento 30 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.
Tačiau teismas konstatuoja, kad jau vien aptartų faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas turėtų būti vertinama kaip neproporcinga ir neadekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, pareiškėjas vidaus tarnyboje dirba nuo 2005-03-09, o nuo 2013-07-22 dirba Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininku, skatintas 8 kartus, tarnybine tvarka nebaustas, daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas pakeistina Statuto 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu.
LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020-12-11 įsakymu Nr. 20-TE-907 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“ paskirtą A. B. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pakeisti tarnybine nuobauda – papeikimu.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.