Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant ieškovui V. G., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Rasai A. G., trečiasis asmuo – UAB „Gelvora“, išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė

Atsakovė R.A.G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nepavykus įteikti procesinių dokumentų kitais būdais, esant nerezultatyviai atsakovės paieškai, pranešta viešo skelbimo būdu.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad palaiko ieškovo reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pažymėjo, kad pačiam ieškovui nurodžius, jog atsakovė nuo 2013 m. rugpjūčio kas mėnesį perveda sūnaus išlaikymui po 100 svarų, išlaikymas vaikui iš atsakovės turėtų būti priteistas ne nuo ieškinio pateikimo, o nuo bylos išsprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas V. G. ir atsakovė R.A.G. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. G. (b.l. 5-8).

LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju išklausius ieškovo paaiškinimus bei ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės R.A.G. kaltės, kadangi ji iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, santuokos iširimą lėmė nuo atsakovės priklausančios priežastys bei veiksniai: atsakovė iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinių pareigas vienas kitą remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, taip pat pareigą išlaikyti ir auklėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo švietimu, sveikata, užtikrinti kitas teises (CK 3.27-3.28 str., 3.30 str.), kadangi nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė paliko šeimą ir nuo to laiko visiškai ja nesirūpino, nesidomėjo, 2010 m. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina tiek ieškovo paaiškinimai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai dėl atsakovės nebuvimo (duomenys neskelbtini), negalėjimo ją surasti, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovų apsilankymo šeimoje metu gauti iš nepilnamečio D. G. duomenys apie tai, kad bendrauja su užsienyje esančia motina tik telefonu ir internetu, iš pradžių labai ilgėjosi motinos, bet po to priprato, šiuo metu gyvena vien su tėvu, kuris vienintelis juo rūpinasi, prižiūri, išlaiko. Atsakovė nepaneigė įstatyminės prezumpcijos, kad nesirūpinimas šeima suponuoja sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Nors ieškovas nurodė ir kitą atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo pasireiškimo pagrindą – jos neištikimybę, tačiau jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti šį faktą byloje, išskyrus paties ieškovo paaiškinimus, nėra. Kita vertus, tai nepaneigia atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, kuri, kaip minėta, pasireiškė nesirūpinimu šeima, sutuoktinio bei nepilnamečio vaiko palikimu, neprisidėjimu prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kadangi ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus D. G. gyvenamąją vietą su juo, prieštaravimo dėl tokio reikalavimo iš atsakovės pusės negauta, nuo pat faktinio sutuoktinių gyvenimo skyrium iki šiol, t.y. beveik penkerius metus nepilnametis vaikas gyvena vien su tėvu, yra jo prižiūrimas, auginamas ir išlaikomas, jam suteiktos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos (tą patvirtino šeimoje apsilankę Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovai), kaip paaiškino ieškovas ir kaip matyti iš bylos duomenų, vaikas su motina kartais palaiko ryšį tik telefono bei interneto pagalba, ir nors buvo nuvykęs pas atsakovę į (duomenys neskelbtini), tačiau ten likti su motina visam laikui nepanoro, atsižvelgiant į paties vaiko išreikštą norą toliau likti gyventi su tėvu (b.l. 38, 95), nesant duomenų, kad ieškovas netinkamai įgyvendintų savo, kaip tėvo, valdžią vaiko atžvilgiu, nepilnamečio D. G. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu V. G..

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą jų nepilnamečiam vaikui D. G. periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Teismas šį ieškovo reikalavimą tenkina iš dalies.

Teismas pažymi, kad pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Vertinant nepilnamečio D. G. poreikius nustatyta, kad jam šiuo metu yra beveik (duomenys neskelbtini) metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje (b.l. 96). Kaip paaiškino ieškovas ir kaip matyti iš rašytinių įrodymų (b.l. 99, 37-38), D. G. poreikiai yra įvairiapusiai, neapsiriboja vien tik maitinimu, aprangos, taip pat būsto užtikrinimu, tačiau apima ir būtinų lavinimuisi daiktų, paslaugų ir priemonių įsigijimą (kanceliarinių prekių, pramogų, kelionių), būtinumą pirkti vaistus, kai vaikas serga, higienos priemones ir pan. Tokiu būdu matyti, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį būtina patirti iki 1000 Lt išlaidų, ir ši suma, atitinkanti vieno mėnesio minimalią mėnesinę algą, kaip orientacinį išlaikymo dydžio kriterijų, šiuo atveju laikytina optimalia ir protinga.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas šiuo metu niekur nedirba, nuo 2012-10-25 registruotas darbo biržoje (b.l. 97), vieninteles jo pajamas sudaro iš Vilniaus r. savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus gaunama 555,52 Lt socialinė pašalpa (b.l. 98), nuosavybės teise turi žemiau nurodytą dalintiną nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones. Atsakovė R.A.G. nuosavybės teise turi tokį pat, kaip ir ieškovas, žemiau nurodytą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, transporto priemonių neturi, darbo vietos Lietuvoje neturi (jos vardu įregistruotos individualios įmonės yra likviduojamos), bylos duomenimis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), tačiau jokių duomenų apie jos darbo vietą ir gaunamo darbo užmokesčio dydį teismas neturi. Kita vertus, pastaroji aplinkybė nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų vykdymo, juo labiau, kad ji yra jauna, darbingo amžiaus, darbinga, byloje nėra jokių duomenų apie galimas jos sveikatos problemas, nedarbingumą ir pan., kas neleistų jai dirbti ir užsidirbti, nėra duomenų apie kitų išlaikytinių turėjimą, todėl darytina išvada, kad atsakovė gali ir privalo vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką (LAT 2008-05-26 nutartis c.b. A.L. v V.K., Nr. 3K-3-303/2008; LAT 2009-04-27 nutartis c.b. V.K. v A.B., Nr. 3K-3-189/2009; LAT 2009-12-22 nutartis c.b. I.V. v A.V., Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad kaip pripažino pats ieškovas, ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė R.A.G. nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio perveda į ieškovo sąskaitą iki 500 Lt kas mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui (b.l. 100), kas rodo jos finansinį pajėgumą prisidėti prie vaiko išlaikymo ir teikti būtent tokio dydžio paramą vaikui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovės 500 Lt vaiko išlaikymą per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų objektyvų pagrindą nukrypti nuo Lietuvos teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamo išlaikymo vaikui dydžio ar teigti, kad atsakovė negalėtų teikti tokio išlaikymo. Kaip minėta, pati atsakovė tokių aplinkybių nenurodė, jokių įrodymų bei savo pozicijos pareikšto ieškinio atžvilgiu nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko, tuo tarpu abejonės dėl atsakovės tikrosios turtinės padėties aiškinamos nepilnamečio vaiko naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, patiriamų išlaidų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis c.b. D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Kadangi pats ieškovas pripažino ir byloje jo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė teikia vaikui išlaikymą nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio, pervesdama pinigus į ieškovo sąskaitą, išlaikymas D. G. priteistinas ne nuo bylos iškėlimo teisme, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tuo tarpu už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą, t.y. nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio – už 5 mėnesius iš atsakovės priteistinas tvirta nesumokėto išlaikymo suma – 2500 Lt, kuri priskaičiuojama prie priteistinos išlaikymo įsiskolinimo sumos.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės R.A.G. susidariusį išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. G. įsiskolinimą – 14400 Lt, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis už trijų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo. Šis ieškovo reikalavimas, vadovaujantis CK 3.192 str., 3.200 str., tenkintinas, kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui, vadovaujantis laisvo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo principais, daryti aukšto tikėtinumo išvadą, jog atsakovė R.A.G. paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą, t.y. nuo 2010 m. kovo mėnesio faktiškai jokio išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui neteikė, kadangi tuo metu jau buvo palikusi šeimą, visiškai nusišalinusi nuo savo turtinių, o taip pat ir neturtinių pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu vykdymo, ir vienam ieškovui teko vaiko materialinio išlaikymo, auginimo, auklėjimo, rūpinimosi, moralinės paramos našta.

Kadangi CK 3.185 str. 1 d. yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.), todėl teismas skiria kartu su nepilnamečiu D. G. gyvenantį jo tėvą A.G. gaunamų lėšų tvarkytoju (uzufruktoriumi) (CK 3.185 str., 3.190 str.).

Dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo

Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų, ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 5400/14400 dalis žemės sklypo, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10). Ieškovo reikalavimas padalinti šį santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, priteisiant kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį šio turto, tenkintinas, kadangi pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

VSDFV ir Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovė R.A. S. yra R.A. S. personalinės įmonės bei R.A. S. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurios šiuo metu yra likviduojamos, savininkė, tačiau abi šios individualios įmonės įsteigtos iki santuokos su ieškovu sudarymo, todėl pagal CK 3.89 str. 1 d. 1 p. laikytinos asmenine atsakovės nuosavybe (b.l. 19-21). VSDFV ir Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovas V. G. yra V. G. personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, kuri šiuo metu likviduojama, tačiau ši individuali įmonė taip pat buvo įsteigta iki santuokos su atsakove sudarymo, todėl pagal CK 3.89 str. 1 d. 1 p. laikytina asmenine ieškovo nuosavybe (b.l. 49-51). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, tačiau jos įgytos iki santuokos su atsakove sudarymo, todėl pagal CK 3.89 str. 1 d. 1 p. laikytinos asmenine ieškovo nuosavybe (b.l. 52), tuo tarpu atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 53).

Dėl prievolės kreditoriui

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pagal AB Swedbank ir atsakovės R.A.G. 2007-11-19 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei R.A.G. buvo suteiktas 2000 Lt vartojimo kreditas iki 2011-11-17, o pagal 2007-12-19 EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo suteiktas 1000 Lt kredito limitas 24 mėnesiams (b.l. 69-72). 2011-07-26 Skolų portfelio pirkimo pardavimo sutartimi ir 2012-04-05 Reikalavimo perleidimo sutartimi AB Swedbank perleido trečiajam asmeniui UAB „Gelvora“ reikalavimus pagal minėtas su atsakove sudarytas sutartis (b.l. 11, 57-68). 2012-05-09 UAB ‚Gelvora“ pažymoje nurodoma, kad įsiskolinimas trečiajam asmeniui 2012-05-08 dienai sudarė 4068,03 Lt (b.l. 11). Kadangi abi šios sutartys buvo sudarytos 2007 m., t.y. dar abiems sutuoktiniams kartu gyvenant šeimyninį gyvenimą ir vedant bendrą ūkį (ieškovas nurodė, kad santykiai pradėjo blogėti ir sutuoktiniai nustojo faktiškai kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį 2009 metais), Vartojimo kredito sutartyje nurodyta kredito paskirtis – automobilio pirkimas, abejose sutartyse atsakovė užtikrino, kad turi teisę sudaryti sutartis ir jos sudarytos jos sutuoktiniui sutinkant, pagal sutartis gautas kreditas bus naudojamas tik jos šeimos poreikiams tenkinti ir sutartys neprieštarauja kredito gavėjo šeimos interesams (atitinkamai sutarčių 13.1 p., 16.1 p.), todėl iš šių sutarčių kylančios turtinės prievolės pripažintinos solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis (CK 3.109 str. 1 d. 3 p., 5 p., 2 d.). Nors ieškovas prašė pripažinti iš šių sutarčių kylančias prievoles asmeninėmis atsakovės prievolėmis, tačiau tokio pagrindo teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, šiuo atveju nenustatė. Be to, duomenų ir įrodymų, kad sudarant šiuos sandorius nebuvo gautas ieškovo sutikimas, jog sandoriai nebuvo būtini bendriems šeimos poreikiams tenkinti, byloje nėra, teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atsakovė jam buvo sakiusi apie paimtą kreditą, kurį panaudojo Kalėdinėms dovanoms šeimai pirkti, ieškovas šių sandorių niekada neginčijo, o kreditorius – UAB „Gelvora“ nesitinka, kad po santuokos nutraukimo būtų modifikuota solidari sutuoktinių prievolė į asmeninę vien atsakovės prievolę.

Dėl pavardžių

LR CK 3.69 str. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškiniu ieškovas prašė jam po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę - G., ir teismas neturi pagrindo netenkinti tokio ieškovo reikalavimo. Nors ieškovas prašė atsakovei po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę pavardę – S., tačiau A.G. pozicija dėl jai paliktinos pavardės po santuokos nutraukimo nėra žinoma, ir nors atsakovė pripažintina kalta dėl santuokos nutraukimo, tačiau pagal CK 3.69 str. jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų, o nagrinėjamu atveju sutuoktiniai turi bendrą sūnų D. G., kuris vyko pas motiną į užsienį, galimai vyks ir ateityje, todėl atsakovei paliktina santuokinė pavardė, jai pačiai po santuokos nutraukimo suteikiant apsisprendimo teisę ir laisvę, esant norui, pakeisti pavardę į iki santuokos sudarymo turėtą pavardę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kompensuojant 100 procentų žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, ir valstybė byloje patyrė 656 Lt išlaidų teikiant antrinę pagalbą ieškovui (b.l. 13-15, 32). Kadangi teismas iš esmės patenkino ieškovo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės bei kitus reikalavimus, iš atsakovės į valstybės biudžetą turėtų būti priteisiama 144 Lt mokėtino žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus bei 3094 Lt už turtinius reikalavimus dėl turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo (skaičiuotiną nuo 104702 Lt ieškinio sumos), 656 Lt išlaidų ieškovo advokato pagalbai apmokėti bei 19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 3913 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str., 82 str., 93 str., 96 str.), tačiau atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį bei teikdamas prioritetą jos turtinei prievolei išlaikyti nepilnametį vaiką prieš turtines prievoles valstybei, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 1000 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo V. G. ieškinį atsakovei R. A. G., trečiasis asmuo – UAB „Gelvora“, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp ieškovo V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės R. A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)), sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės R. A. G. kaltės.

Nepilnamečio sūnaus D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu V. G..

Priteisti iš atsakovės R. A. G. nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymui po 500 Lt (penkis šimtus litų) periodinėmis išmokomis, mokamomis per mėnesį, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, bei 16900 Lt (šešiolika tūkstančių devynis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą. Teismo priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Indeksaciją vykdo teismo sprendimą realiai vykdantys subjektai. Nepilnamečio D. G. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju (uzufruktoriumi) paskirti tėvą V. G..

Padalinti V. G. ir R. A. G. santuokoje įgytą turtą ir ieškovui V. G. priteisti:

- ½ dalį 5400/14400 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);- ½ dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);- ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei R. A. G. priteisti:- ½ dalį 5400/14400 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);- ½ dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);- ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Prievoles pagal AB Swedbank (teisių perėmėjas – UAB „Gelvora“, kodas – (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės R. A. G. 2007-11-19 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-12-19 EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti solidariomis ieškovo V. G. ir atsakovės R. A. G. prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. G. palikti santuokinę pavardę „G.“, o atsakovei R. A. G. –santuokinę pavardę „G.“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. A. G. į valstybės biudžetą 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.