Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 59-168 taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 59-168 taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Žemesnės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį E. P. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, E. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Skunde pažymima, kad žemesnės instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių išvadą, kad nėra galimybės E. P. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, toks teismo sprendimas yra nemotyvuotas, todėl neteisėtas. Be jokių argumentų pateiktas teiginys, esą asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra laikomas nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu. Žemesnės instancijos teismas priėmė sprendimą neišanalizavęs pateiktos medžiagos, ką patvirtina teismo teiginys, kad E. P. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, nors Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija yra nurodžiusi, kad daugiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką nėra galimybės.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis jau yra atlikęs dalį paskirtos bausmės. Be to, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės ar teistumo panaikinimas, už bet kokį teisės pažeidimą ar teismo nustatyto apribojimo/įpareigojimo nevykdymą nuteistasis gali būti nukreiptas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Žemesnės instancijos teismo argumentas dėl likusios neatliktos bausmės dalies dydžio yra nepagrįstas jokiais teisės aktais, todėl laikytinas subjektyviu ir pažeidžiančiu E. P. teisę į teisingą teismą. Nuteistasis pataisos namuose yra įvykdęs visas socialinės reabilitacijos priemones, išklausęs visas paskaitas, dalyvavęs užsiėmimuose, palaiko socialinius ryšius su šeima, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, garantuotą darbo vietą laisvėje, yra įgijęs kelias specialybes. Nuteistajam nėra aišku, kokius dar kriterijus jis turi atitikti, kad būtų lygtinai paleistas. Žemesnės instancijos teismas nevertino aplinkybių visumos, o vadovavosi tik Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime pateiktomis E. P. neigiamai apibūdinančiomis aplinkybėmis. Jis kritiškai vertina tai, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas vertina nuteistojo asmenybę, nes tai sudaro prielaidas diskriminacijai – atsižvelgiama ne į objektyvias aplinkybes (asmens elgesį), o į subjektyvų jo charakterio vertinimą. Nuteistojo turėtos nuobaudos neatspindi sisteminio režimo pažeidinėjimo. Tai – netyčinės nuobaudos, kadangi šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, yra aštuonis kartus skatintas už gerą darbą ir elgesį. Taip pat E. P. kritikuoja padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnio vertinimą, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, nes tai jau yra padaręs teismas, skirdamas bausmę. Nuteistasis sutinka su visomis galimomis auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonėmis, pareigomis, intensyvia priežiūra, nori keisti savo elgesį. Paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšis ir motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominė situacija, o tuo pačiu ir valstybės, sumažėja recidyvizmo rizika.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad jeigu praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis, kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, tai jau yra pagrindu kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo. Lygtinis paleidimas turėtų būti laikomas bendrąja taisykle, elgesio su nuteistaisiais norma, o ne išimtimi. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismas laikėsi priešingos pozicijos, kas yra neteisinga.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, E. P. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: E. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo pradžia – 2007 m. gruodžio 22 d.

Bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. gruodžio 22 d.

2/3 laisvės atėmimo bausmės E. P. atliko 2016 m. rugpjūčio 22 d.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji „gali būti“, o ne „turi būti“ lygtinai paleisti. Tai paneigia nuteistojo skundo argumentą, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos turi būti laikomas bendrąja taisykle. Teismai pabrėžia, kad taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-829-303/2013 ir kt.).

Nuteistasis E. P. 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliko 2016 m. rugpjūčio 22 d. (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pateikęs prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. BVK 157 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš būtinų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindų yra numatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai – nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manymui, kad nuteistasis, išėjęs iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atlikus E. P. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (61 balas). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos duomenų, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra mažėjanti, nuo paskutinio vertinimo sumažėjo dviem balais. Taigi konstatuotina, jog E. P. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš 2016 m. birželio 23 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-134 matyti, kad nuteistasis dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo, priklausomybių gydymo, bendravimo įgūdžių formavimo – lavinimo ir kitose programose, taip pat religinio pobūdžio ir kitokiuose užsiėmimuose, pastorių charakterizuojamas teigiamai. Yra aštuonis kartus skatintas. Dėl padarytų nusikaltimų kaltę pripažįsta. Turi susiformavęs konkrečius ir realistiškus ateities tikslus, kurie daugiausiai yra susiję su darbine veikla. Nuteistojo asmens byloje yra UAB „I.“ 2016 m. birželio 30 d. raštas, kuriuo informuojama, kad E. P. bus priimtas į darbą vairuotoju-medžiagų tiekėju, jei bus paleistas iš įkalinimo įstaigos. Pataisos namuose nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą bei avalininko ir suvirintojo elektra specialybes, Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos charakterizuojamas teigiamai, dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ detalių fasuotoju, iki įkalinimo dirbo trijose darbovietėse, turi dvejų metų darbo stažą, darbovietes keitė dėl įkalinimo, darbui motyvuotas. Nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais žmonėmis įvairiais lygiais, nėra linkęs veltis į konfliktines situacijas, sugeba suprasti ir priimti kitų požiūrį, pasižymi savikritiškumu, emocinė būsena stabili, nėra linkęs savęs žaloti, būdamas piktas nėra praradęs savikontrolės, bausmės atlikimo metu alkoholio nevartoja. Socialinius ryšius palaiko su motina, dukra ir draugais, skambindamas telefonu, bendraudamas laiškais ir pasimatymų metu. Nuteistasis po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ketina gyventi pas motiną, yra gautas motinos sutikimas, esamos sąlygos yra tinkamos taikyti intensyvią priežiūrą, E. P. neišreiškia neigiamų nuostatų priežiūros atžvilgiu. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai, tačiau pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.

E. P. anksčiau teistas šešis kartus (pirmą kartą – 18 metų), du kartus jam yra taikytas amnestijos įstatymas, du kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio sąlygas pastarasis vieną kartą pažeidė. Nuteistasis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, jo darytos nusikalstamos veikos sunkėjo – laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka už vieno baudžiamojo nusižengimo, dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų bei vieno tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad šias aplinkybes jau įvertino pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, todėl pakartotinai jos negali būti vertinamos, aukštesnės instancijos teismo nuomone, jos apibūdina nuteistojo kriminalinę praeitį ir visumoje yra reikšmingos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dvidešimt penkis kartus pažeidė režimo reikalavimus, devyniolika kartų buvo baustas drausmine tvarka, padaryti pažeidimai šiurkštūs. Pastarasis įkalinimo įstaigoje vartojo narkotines medžiagas, už ką buvo devynis kartus baustas drausmine tvarka (pirmasis baustumas – 2009 m. rugpjūčio 20 d., paskutinis – 2012 m. sausio 18 d.). Narkotinių medžiagų vartojimas priskiriamas prie nuteistojo kriminogeninių veiksnių. Nors šiuo metu E. P. neturi galiojančių nuobaudų, tačiau padaryti režimo reikalavimų pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam sunku laikytis nustatytų taisyklių. Skirtingai nei nurodoma skunde, padaryti pažeidimai negali būti laikomi netyčiniais, jų kiekis ir pobūdis atspindi sistemingą nustatytų režimo reikalavimų nesilaikymą. Nuteistasis nuo 2009 m. sausio 9 d. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per visą šį laiką į lengvąją grupę perkeltas nebuvo. Svarbu pažymėti ir tai, kad nors nuteistasis pataisos namuose dirba ir gauna darbo užmokestį, turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau didžioji dalis skolų pagal vykdomuosius dokumentus vis dar yra neatlyginta. Finansiniai sunkumai yra nurodomi kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Laisvėje nuteistasis gyveno iš darbo užmokesčio ir pašalpų, tačiau teigia norėjęs geresnio ir lengvesnio gyvenimo, nelegaliais būdais užsidirbti pinigų, todėl nusikaltęs, ką padaryti jam pasiūlę asmenys, su kuriais leisdavo laiką gamtoje, baruose. Įsitraukimas į netinkamą kompaniją yra įvardinamas kaip dar vienas iš kriminogeninių veiksnių. Taip pat į šį sąrašą įtrauktas ir netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau neapsvarstydavo galimų savo elgesio pasekmių sau ir aplinkiniams. Šiuo metu jis turi tam tikrų įsitikinimų, kurių laikosi įkalinimo įstaigoje. Skirtingai nei nurodoma skunde, žemesnės instancijos teismas vertino šias aplinkybes, o taip pat ir nuteistojo asmenybę teigiamai apibūdinančias, ir, atsižvelgęs į jų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu E. P. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra pagrindo. Nuteistojo asmenybės vertinimas nereiškia subjektyvios jo charakterio savybių analizės. Tai yra konkrečių faktinių aplinkybių, atspindinčių asmens vidines nuostatas ir jo elgesio motyvus, vertinimas.

Atsižvelgiant į nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos minimalios faktiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės dalys, suteikiančios pagrindą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau tai nereiškia, kad atlikus įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistojo elgesys vienareikšmiškai bus pasikeitęs tiek, kad jis galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas individualiai vertina visumą aplinkybių, siekdamas nustatyti, ar ateityje asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl šių priežasčių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymui neturi įtakos nuteistojo skundo argumentai dėl lygybės principo ir teisės į teisingą teismą pažeidimo.

Taigi, vertinant specialistų nustatytus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, už tokio pobūdžio nusikaltimus paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies proporciją, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį E. P., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.