- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-19
- Bylos Nr.
- e2S-2117-945/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06072-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Matučio transportas“
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Matučio transportas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Matučio transportas“ ieškinį atsakovui A. A. (A. A.) dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Matučio transportas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. DGKS-3678, pripažinti, kad ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu A. A. (toliau – atsakovas).
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi, be kita ko, buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti: 1) patikslinti reikalavimą (ieškinio dalyką); 2) pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą; 3) pateikti anglų kalba surašytų priedų vertimus į lietuvių kalbą; 4) pateikti ieškinio priedus Nr. 5, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 20, 21; 5) nurodyti ieškinio sumą; 6) nurodyti, ar ieškovė pageidauja visus procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis; 7) pateikti darbo sutartį, sudarytą tarp A. Š. ir ieškovės.
3. 2025 m. liepos 8 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieškovės prašymas iki 2025 m. liepos 16 d. pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kuris buvo patenkintas 2025 m. liepos 9 d. teismo rezoliucija.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartimi nutarta ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė per teismo nustatytą ir jos prašymu pratęstą terminą nepašalino ieškinio trūkumų, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – suteikti ieškovei protingą terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nors ieškovės prašymu terminas ieškinio trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2025 m. liepos 16 d., ieškovei nebuvo žinoma apie termino pratęsimą. Ieškovės teisininkė A. Š. atostogavo laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 30 d. iki 2025 m. liepos 25 d., ieškovė neturi kito teisininko, pati ieškovė nesinaudoja Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistema, teismo pranešimai tiesiogiai elektroniniu paštu ar registruotu laišku nebuvo gauti. Teisininkė A. Š. laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 15 d. iki 2025 m. liepos 29 d. negalėjo prisijungti prie EPP sistemos dėl techninių galimybių, sistemos trikdžių, kas matyti pačioje EPP sistemoje. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartis pirmą kartą buvo gauta tiesiogiai į ieškovės elektroninį paštą 2025 m. liepos 30 d., nors visi ieškovės rekvizitai yra nurodyti visuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu pateikė Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. ir 2025 m. liepos 29 d. nutartis, 2025 m. liepos 30 d. elektroninį laišką. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi CPK 179 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. ir 2025 m. liepos 29 d. nutartis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės pateikto 2025 m. liepos 30 d. elektroninio laiško priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šis įrodymas gali būti reikšmingas vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, priima jį į bylą.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu, teismui padarius išvadą, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, tačiau atitinkamas reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškiniu. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111, 135 straipsniuose. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).
11. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi, be kita ko, nustatė ieškovei 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė atskirajame skunde neginčija ieškinio trūkumų nustatymo pagrįstumo, taip pat pirmosios instancijos teismo konstatuoto fakto, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, tačiau teigia, jog ieškovė negalėjo pirmosios instancijos teismo nustatytu ir vėliau pratęstu terminu pašalinti ieškinio trūkumų, nes jai nebuvo tinkamai pranešta apie termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimą. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.
12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis, kuri ieškovei per EPP išsiųsta tą pačią dieną, buvo tinkamai įteikta. 2025 m. liepos 7 d. ieškovė per EPP sistemą įkėlė prašymą iki 2025 m. liepos 16 d. pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kuris pirmosios instancijos teisme buvo užregistruotas 2025 m. liepos 8 d. Prašyme buvo nurodyta, kad 2025 m. birželio 26 d. nutartis buvo peržiūrėta tik 2025 m. liepos 7 d., ieškovės teisininkė A. Š. atostogauja nuo 2025 m. birželio 30 d. iki 2025 m. liepos 15 d., ieškovė neturi kito teisininko. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 9 d. rezoliucija patenkino ieškovės prašymą ir iki 2025 m. liepos 16 d. pratęsė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pranešimas apie iki 2025 m. liepos 16 d. pratęstą terminą ieškinio trūkumams pašalinti ieškovės atstovei A. Š. per EPP buvo išsiųstas 2025 m. liepos 9 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant ieškovės teiginių apie A. Š. atostogas, ieškovės prašymą dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo per EPP įkėlė ta pati A. Š., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pranešimą apie pratęstą terminą ieškinio trūkumams pašalinti per EPP išsiuntė A. Š., kaip ieškovės atstovei.
13. Ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad procesiniai dokumentai jai turėjo būti siunčiami elektroniniu paštu arba registruotu paštu. Procesinių dokumentų siuntimo elektroniniu paštu būdo nenumato CPK, be to, pati ieškovė procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui teikė per EPP, naudodamasi A. Š. paskyra, byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 9 d. iki 2025 m. liepos 16 d. buvo sutrikusi EPP sistemos veikla, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė negavo pirmosios instancijos teismo per EPP išsiųsto pranešimo ir dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą teismo pranešimą ieškovei išsiųsti elektroniniu paštu arba registruota pašto siunta. Ieškovės nurodyta aplinkybė apie A. Š. atostogas nėra teisiškai reikšminga, kadangi, kaip minėta, pati ieškovė nurodė konkretų terminą, reikalingą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovės nurodyta A. Š. per EPP pateikė prašymą dėl termino pratęsimo, nors, anot ieškovės, tuo metu buvo jos atostogų laikotarpis. Darytina išvada, kad A. Š. arba kitas ieškovės įgaliotas asmuo galėjo pasidomėti su ieškovės pateikto prašymo išsprendimu susijusiomis aplinkybėmis, ypač žinodami ieškinio trūkumų nepašalinimo pasekmes. Ieškovės ir jos darbuotojų vidinės komunikacijos problemos, darbuotojų trūkumas ir panašūs klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako. Atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį buvo nurodyta išsiųsti ne tik per EPP, bet ir elektroniniu paštu, nesudaro pagrindo spręsti, jog visi procesiniai dokumentai ieškovei turėjo būti siunčiami tokiu būdu. 2025 m. liepos 28 d. sutrikusi EPP veikla 2025 m. liepos 29 d. dar nebuvo visiškai atstatyta (tai padaryta 2025 m. liepos 30 d. 12.40 val.), todėl ir buvo nurodytas papildomas pirmosios instancijos teismo nutarties išsiuntimo būdas. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad nuo 2025 m. liepos 15 d. iki 2025 m. liepos 29 d. jos atstovė A. Š. dėl techninių sistemos trukdžių negalėjo prisijungti prie EPP, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, EPP sistema neveikė tik nuo 2025 m. liepos 28 d., tačiau iki šios datos ieškovės atstovei nebuvo techninių kliūčių ja naudotis.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pačiai ieškovei prašant iki 2025 m. liepos 16 d. pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovė negalėjo tikėtis, kad šis terminas bus pratęstas ilgesniam laikui. Dėl to per EPP gautų dokumentų netikrinimas ir pačios ieškovės nesidomėjimas tuo, ar jos prašymas yra patenkintas, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti praleidimo atsakingas pirmosios instancijos teismas, o ne pati ieškovė. Nagrinėjamu atveju ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesidomėjo byloje priimtais procesiniais sprendimais, nesiekė pašalinti ieškinio trūkumų pačios ieškovės nurodytu terminu, todėl būtent jai tenka neigiamos pareigos pašalinti ieškinio trūkumus nevykdymo pasekmės.
15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.