- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- 1-169-383/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- O. H., F. N.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Simanavičiui, kaltinamiesiems O. H. ir F. N., jų gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, vertėjai V. J., teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
O. H., gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba prekybos tinkle „B.“ darbininku, neteistas,
yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 292 str. 2 d., ir
F. N., gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis taksi-pavežėju, neteistas,
yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 292 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. H. ir F. N. iš anksto susitarę ir bendrai veikdami bendrininkų grupėje dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius - (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius: T. K., M. A., A. K., I. H. A., (duomenys neskelbtini) pilietį: O. T. (toliau – Užsieniečiai), šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius Užsieniečius toliau neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir pasikėsino Užsieniečius neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką šiomis veikimo aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
- laikotarpyje iki 2022-10-06 apie 13.30 val., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, bendrai veikdami iš anksto susitarė dviem lengvaisiais automobiliais - O. H. naudojamu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (, ir F. N. naudojamu „Ford Focus C-max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už Užsieniečių jiems pažadėtą 1000 Eur atlygį neteisėtai gabenti Užsieniečius iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respubliką į Lenkijos Respubliką, paėmė iš jų dalį sutarto atlygio - 400 eurų (kiekvienas bendrininkas po 200 eurų). Toliau vykdydamas šį susitarimą, laikotarpyje iki 2022-10-06 apie 14 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, veikdami kartu bendrai, Užsieniečius T. K., M. A. ir O. T. įlaipino į automobilį Opel Astra, Užsieniečius A. K. ir I. H. A. įlaipino į automobilį Ford. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, kartu bendrai veikdami, paėmę gabenti užsieniečius, vairuodami automobilius, užsieniečius to paties nusikalstamo susitarimo ribose 2022-10-06 apie 15.51 val. keliu (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (duomenys neskelbtini), po to šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną tokiu būdu perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius Užsieniečius toliau gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje Lenkijos Respublikos kryptimi bei, atgabenę juos keliu (duomenys neskelbtini) netoli Lietuvos Respublikos valstybės sienos iki (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijos, valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, nebaigė Užsieniečių neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką veikos dalies dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių – kadangi 2022-10-06 apie 19.15 val. jie buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.
O. H. ir F. N. tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis O. H. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis nuo 2022 metų liepos mėnesio legaliai gyvena Lenkijoje, turi vizą, leidžiančią gyventi Lenkijoje ir ji galioja visoje Šengeno ervėje. Jis oficialiai dirba prekybos centre „B.“, laisvu laiku dirba pavežėju „Bolt“ ir „Uber“. Kai dirba pavežėju, jis vis nuomojasi automobilius, kartais nuomojasi savaitei, kartais ilgesniam laikotarpiui. Su asmeniu, kuris sulaikytas kartu, jo vardas F., jis susipažino Lenkijoje prieš 10-15 dienų. Prieš 5-6 dienas jis ir O. paėmė dvi ukrainieičų šeimas iš (duomenys neskelbtini) ir vežė jas į (duomenys neskelbtini) miestą. Ten nuvažiavę jie apsistojo viešbutyje „V.“. Jie vis išeidavo į kiemą pasivaikščioti ir vieną kartą išeinant iš viešbučio jie pamatė prie registratūros tris tamsaus gymio vyrus, girdėjo, kad jie kalba turkų kalba. Jie pradėjo tarpusavyje bendrauti su jais, sužinojo, kad jie apsistoję tame pačiame viešbutyje kaip ir jie. Jie pasakė, kad kitą dieną išvyksta į (duomenys neskelbtini). Tie asmenys paklausė, ar gali vykti kartu su jais. Jie sutiko, išėjo į miestą pasivaikščioti, paklausė, už kiek pinigų gali juos nuvežti. Jie pasakė, kad po 200 eurų už kiekvieną žmogų būtų pakankamai. Jie atsisėdo pavalgyti, kalbėjosi ir tada tie visi trys asmenys parodė telefonuose savo asmens dokumentus, jis suprato, kad su tais dokumentais jie negali keliauti į kitas šalis. Tie migrantai sakė, kad su jų dokumentais viskas gerai, tačiau jis suprato, kad su tais dokumentais jie negali keliauti, jie yra nelegalūs migrantai. Jam buvo aišku, kad jei jie turėtų dokumentus, jie keliautų lėktuvu, o ne važiuotų į tokią ilgą kelionę automobiliu. Jis suprato, kad veždamas šiuos asmenis jis padarys nusikalstamą veiką, tačiau tie asmenys buvo iš (duomenys neskelbtini), jie kaip jų broliai, todėl jam jų pagailo. Be to, jie žadėjo sumokėti pinigų, o jam jų reikėjo, todėl sutiko juos vežti. Už tokį nuvežimą jis būtų gavęs 600 eurų. Po pokalbio su tais trimis piliečiais, jie grįžo į viešbutį ir jie jiems pasakė, kad viešbutyje yra dar du asmenys, tai yra iš viso 5 asmenys. 2022 m. spalio 6 dieną apie 14 valandą jie išėjo su F. iš viešbučio, pamatė, kad prie viešbučio laukia penki tamsaus gymio asmenys - trys buvo tie patys asmenys, su kuriais jie ir tarėsi dėl kelionės, o du buvo jam nematyti asmenys. Jie su F. buvo atvykę dviem automobiliais, jis atvyko su automobiliu „Opel“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), o F. buvo su „Ford“ automobiliu. Pas jį į automobilį atsisėdo trys vyrai, o pas F.du asmenys. Kai jie sulipo į automobilį, jis daugiau jų dokumentų netikrino ir taip žinojo, kad jie neturi kelionei tinkamų dokumentų. Nelegalūs migrantai pasakė, kad su savimi turi tik 400 eurų, todėl 200 eurų padavė jam, o 200 eurų padavė F., kitus pinigus žadėjo sumokėti, kai atvyks į (duomenys neskelbtini). Važiuodami apie 17 - 17.30 valandą jie kirto Lietuvos valstybės sieną iš Latvijos. Netoli Lenkijos valstybės sienos juos sulaikė pasienio pareigūnai. Navigacija rodė apie 250 metrų iki Lenkijos sienos. Pareigūnai nurodė jiems sustoti, jis sustojo pirmas, o paskui jį iš karto sustabdė ir F. automobilį. Pareigūnai pirmiausiai paprašė pateikti jo dokumentus, jis pateikė jiems savo pasą, jie patikrino jį, tada pareigūnai paprašė pateikti ir keleivių dokumentus. Jokio taksometro jis nebuvo įjungęs, nes jo šiame automobilyje ir nebuvo, jis tiesiog vežė šiuos asmenis už sutartą sumą. Į Latviją jis atvyko su F. dviem skirtingais automobiliais. Kai viešbutyje „V.“ jie susipažino su keliais (duomenys neskelbtini) piliečiais, šie parodė jiems savo dokumentus ir jis bei F. suprato, kad tie asmenys yra neteisėti migrantai, nes jų dokumentuose nebuvo reikiamų leidimų vykti į Europos Sąjungos šalis. Jis jiems pasakė, kad jei nori vykti su jais, turi sumokėti po 200 eurų už kiekvieną asmenį. Šiuos asmenis jie vežė, kad užsidirbtų pinigų, nors suprato, kad šių asmenų vežimas yra nusikalstama veika.
Kaltinamasis F. N. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, Maždaug prieš 4 metus, dėl darbo, jis persikėlė gyventi į Lenkiją, ten turi išduotą laikiną leidimą gyventi. Į Lenkiją atvyko vienas, šeima liko (duomenys neskelbtini). Paskutinius tris metus dirba taksi vairuotoju „Uber“ įmonėje Lenkijoje. Jo mėnesio pajamos yra apie 1500 eurų į rankas. Jis nuosavo automobilio teikti taksi paslaugoms neturi, jį visą laiką nuomoja. O. H. jis pažįsta apie mėnesį laiko, prieš 3 dienas, su juo susitiko (duomenys neskelbtini), viešbutyje „V.“. 2022-10-04 vakare, tikslaus laiko nepamena iš (duomenys neskelbtini) 4 klientus atvežė į (duomenys neskelbtini) esantį viešbutį „V.“. Atvežęs į minėtą viešbutį klientus, jis ten liko nakvoti. Viešbutyje ryte susitiko su O., kuris taip pat buvo atvežęs klientus, kiek žino automobiliu „Opel“, jis taip pat gyvena Lenkijoje. Jiems einant pusryčiauti prie jų priėjo 2 vyriškiai panašūs į turkus, kurie juos užkalbino turkiškai. Jis šiek tiek supranta turkiškai, todėl pradėjo su jais kalbėtis. Pasakė jiems, kad dirba taksistu bei paminėjo, kad grįš į Lenkiją tuščiomis, nes klientus jau yra paleidęs. Jie paprašė, kad juos abu bei dar 3 jų draugus nuvežtų iki Lenkijos. Už kiekvieną asmenį pažadėjo sumokėti po 200 eurų. Jis ir O. sutiko. Jiems pasakė, kur stovi jų automobiliai, bei sutarė netrukus susitikti. Atėjus prie automobilių jų laukė 5 tamsesnio gymio asmenys. Du įsėdo į automobilį „Ford“, kiti 3 trys į O. vairuojamą automobilį „Opel“. Tik įsėdę migrantai jam davė 200 eurų ant kuro, o kitus likusius dar 200 eurų, turėjo sumokėti kelionės gale, Lenkijoje, kai juos atveš į (duomenys neskelbtini) miestą. Jis su 2 keleiviais važiavo pirmas, (duomenys neskelbtini) važiavo „Opel“ automobiliu paskui jį bei vežė 3 migrantus. Kiek žino iš jo, jam taip pat keleiviai sumokėjo 200 eurų ant kuro, likusius taip pat turėjo sumokėti Lenkijoje. Iš (duomenys neskelbtini) per Lietuvą važiavo į Lenkiją. Į Lietuvą iš Latvijos įvažiavo per (duomenys neskelbtini) apie 15.30 val. Pervažiavę Lietuvą apie 19.15 val., pasienyje su Lenkija, jo vairuojamą automobilį „Ford“ sustabdė pasienio pareigūnai. Dėl vežimo į (duomenys neskelbtini) jis su niekuo nesitarė, tiesiog juos būdamas (duomenys neskelbtini) viešbutyje sutiko atsitiktinai. Juos vežti ryžosi norėdamas užsidirbti pinigų, manė, kad niekas pakeliui iki Lenkijos nestabdys. Jie su draugu O. ruošėsi vykti į Lenkiją, jie vyko tuščiais automobiliais, todėl sutiko paimti tuos 5 asmenis. Jie parodė pasus, jis matė, kad jų vizos pasibaigusios ir jie negali keliauti į Vokietiją ar kokią kitą šalį, suprato, kad tie žmonės yra nelegalūs migrantai, net neklausė, kaip jie pateko į Latviją, nes jie vis tiek pameluotų. Kadangi jie nenorėjo jų vežti tiesiog, todėl paprašė, kad kiekvienas iš jų turi sumokėti po 200 eurų. Kadangi jie buvo penkiese, iš viso jie turėjo gauti 1000 eurų už šių žmonių nuvežimą iki (duomenys neskelbtini). Tie nelegalūs migrantai pasakė, kad dabar gali duoti 200 eurų jam ir 200 eurų O., šie pinigai turėjo būti kelionei, kad būtų už ką pilti kuro. Kitus pinigus žadėjo gauti ir jiems atiduoti atvykus į (duomenys neskelbtini). Važiuojant su O. jie kalbėjo telefonais, bendravo vienas su kitu. Jis ir O. norėjo užsidirbti pinigų, todėl nusprendė vežti šiuos asmenis iki Lenkijos, nors suprato, kad jų gabenimas yra nusikalstama veika.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų visiško kaltės pripažinimo ir esminių nusikalstamos veikos aplinkybių visiško patvirtinimo, jų kaltę patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas R. P. apklausos metu yra parodę, kad jis nuo 2022 m. spalio 6 d. 09.00 val. vykdė tarnybą kartu su tos pačios pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu E. G. ir jaunesniuoju specialistu E. R.. Jiems vykdant tarnybą (duomenys neskelbtini) pamatė iš Lietuvos Respublikos teritorijos gilumos link Lenkijos Respublikos atvažiuojančius du automobilius Lenkijos Respublikos valstybinių numerių registracijos ženklais, kurių neprisimena. Automobiliai važiavo vienas paskui kitą maždaug 10 metrų atstumu. Pirmasis automobilis buvo „Opel Astra“, antrasis „Ford C-max“. Pamatė, kad pirmajame automobilyje sėdi tamsaus gymio asmenys, kilo įtarimas, kad gali būti gabenami neteisėti migrantai į Lenkijos Respubliką, todėl pradėjo važiuoti paskui abu šiuos automobilius, juos sustabdė prie pat Lenkijos Respublikos sienos. Automobiliams jau nebuvo kur pasukti ir grįžti į Lietuvą, buvo tik kelias į Lenkijos Respubliką. Sustabdžius priėjo „Opel Astra“ automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo asmuo, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu O. H., jis pateikė savo asmens tapatybę patvirtinantį (duomenys neskelbtini) pasą, kuriame buvo galiojanti Lenkijos Respublikos viza. Kai priėjo prie vairuotojo, matė, kad jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Šalia kaip keleivis sėdėjo asmuo, kuris pateikė (duomenys neskelbtini) pasą. Ant automobilio galinės sėdynės sėdėjo dar du tamsaus gymio asmenys, jie prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais ir pateikė savo asmens tapatybę patvirtinančius pasus. Patikrinus visų trijų keleivių pasus, nustatė, kad keleiviai neturi galiojančių dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje. Paklausus pas vairuotoją, kas šie žmonės, kur jis juos veža, vairuotojas paaiškino, kad šiuos žmones paėmė Latvijos Respublikoje, turi juos nuvežti į Lenkiją. Už kelionę keleiviai jam sumokėjo 200 eurų. Paskui priėjo prie antrojo automobilio „Ford C-Max“, jis buvo Lenkijos Respublikos valstybinio numerio ženklais. Priėjus prie automobilio pamatė, kad automobilyje sėdi vairuotojas, šalia jo sėdi kitas tamsaus gymio asmuo, gale dar vienas asmuo. Automobilio vairuotojas prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu, pateikė savo pasą. Keleivių paprašius pateikti savo asmens dokumentus, jie pateikė (duomenys neskelbtini) piliečių pasus. Asmenys neturėjo leidimų būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šio automobilio vairuotojas taip pat nurodė, kad vyksta į Lenkijos Respubliką kartu su „Opel Astra“ vairuotoju. Paaiškino, kad keleivius jis paėmė Latvijoje, tikslesnės vietos, iš kur paėmė šiuos asmenis, jis nenurodė. Sakė, kad šiuos žmones turi nuvežti į Lenkiją, už tai jam sumokėjo 200 eurų (1 t., b. l. 164-167).
(duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto R. P. tarnybinis pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad nuo 2022-10-06 09.00 jis vykdė tarnybą (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje sargybos „(duomenys neskelbtini)“ vyresniuoju. 19.15 val. vykdydamas nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę (duomenys neskelbtini), išvykstant iš Lietuvos Respublikos, dokumentų kontrolei sustabdė du vieną paskui kitą vykstančius automobilius. Pirmame automobilyje Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis O. H., gim. (duomenys neskelbtini), vyko (duomenys neskelbtini) pilietis O. T., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir du (duomenys neskelbtini) piliečiai: T. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini). M. A. pase buvo (duomenys neskelbtini) nacionalinė viza, galiojanti nuo 2021-04-01 iki 2021-05-01, kiti keleiviai galiojančių dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikos nepateikė, pateikė savo pasus be galiojančių vizų. Antrame automobilyje Ford C-max, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis F. N., gim. (duomenys neskelbtini), vyko du (duomenys neskelbtini) piliečiai: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. H. A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini), turėjęs (duomenys neskelbtini) nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2022-02-01 iki 2022-02-23. A. K. Šengeno vizos neturėjo. Bendraujant su vairuotojais jie paaiškino, kad už kiekvieną keleivį, nuvežtą iki Lenkijos Respublikos (duomenys neskelbtini) miesto, buvo sutartas po 200 eurų atlygis (1 t., b. l. 6-10).
(duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos kontaktinio punkto „(duomenys neskelbtini)“ vyresniojo pasieniečio P. Ž. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad duomenų apie (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį O. T., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečius: T. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini) - Latvijos Respublikos VMIS (vieningos migracijos informacinės sistemos) duomenų bazėje nėra (1 t., b. l. 90-91).
(duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Migracijos skyriaus vyresniojo specialisto E. B. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis O. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai: T. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir I. H. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra išvykę iš Lietuvos Respublikos. Minėtiems asmenims buvo surašyti sprendimai dėl grąžinimo į užsienio valstybę. O. T., T. K. ir M. A. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką išvyko 2022-10-20, I. H. A. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką išvyko 2022-10-13 (1 t., b. l. 94-95).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš įtariamojo O. H., gim. (duomenys neskelbtini) m., paimtas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kad šio automobilio savininkas yra P. K. I. (1 t., b. l. 13-15).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas iš įtariamojo O. H. paimtas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabenami neteisėti migrantai (1 t., 18-19).
Kauno teritorinės muitinės rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2022 m. spalio mėnesį buvo 1760 eurų (1 t., b. l. 72-73).
Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos įvykio 2022-10-07 ataskaita. Automobilis, kurio numeriai (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką iš Latvijos Respublikos per (duomenys neskelbtini) atvyko 2022-10-06 15:50 val (1 t., b. l. 69).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš įtariamojo F. N., gim. (duomenys neskelbtini), paimtas automobilis „Ford C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) ir Lenkijos Respublikos registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kad šio automobilio savininkas yra B. P. (1 t., b. l. 28-30).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamojo F. N. paimtas automobilis „Ford C-max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabenami neteisėti migrantai (1 t., b. l. 33-34).
Kauno teritorinės muitinės raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad automobilio „Ford C-max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2022 m. spalio mėnesį buvo 1730 eurų (1 t., b. l. 76-77).
Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos įvykio 2022-10-07 ataskaita patvirtina, kad automobilis, kurio numeriai (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką iš Latvijos Respublikos per (duomenys neskelbtini) atvyko 2022-10-06 15:41 val. (1 t., b. l. 68).
Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), oficialiai įregistruotas Lenkijos piliečio K. P. vardu, tačiau 2022-08-02 buvo parduotas (duomenys neskelbtini) piliečiui K. K..
Asmens kratos protokolas patvirtina, kad iš įtariamojo O. H. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi Note 10“, IMEI Nr. 1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 51-52).
Asmens kratos protokolas patvirtina, kad iš įtariamojo F. N. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 12“, IMEI Nr. 1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini). Taip pat paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi 5 Plus“, IMEI Nr. 1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 121-124).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas iš įtariamojo F. N. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 12“, IMEI Nr. 1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „orange“ Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad programoje „WhatsApp“ bendraujama su asmeniu, nurodytas to asmens telefono numeris - (duomenys neskelbtini) (juo naudojosi įtariamasis O. H.). Šiam asmeniui išsiųstas balso įrašas iš įtariamojo F. N. naudojamo telefono: „Broli, mes su K. einame pavalgyti į restoraną, ten sėdi du turkai. Ar man juos vežti, ar ne?“, toliau gautas įrašas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini): „Jei viskas gerai, vežk juos, nebijok. Aš šiek tiek pailsėsiu automobilyje. Svarbu atlikti savo dabartinį darbą, o paskui matysime“. Toliau F. N. išsiųstas balso įrašas: „Gerai, tada aš vešiu šiuos žmones“ ir įrašas „O., siunčiu viešbučio nuorodą, galiu vežti tuos žmones, ten galėsi ir pernakvoti“. (1 t., b. l. 55-56).
Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.
Kaltinamųjų F. N. ir O. H. duotus parodymus teisminio nagrinėjimo metu vertina kaip teisingus, atitinkančius esmines faktines bylos aplinkybes. Kaltinamieji visiškai pripažino savo kaltę, išsamiai paaiškino nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.
Kaltinamųjų F. N. ir O. H. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d., be jų visiško prisipažinimo ir esminių nusikalstamos veikos aplinkybių patvirtinimo, yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais bei išdėstytais įrodymais, tai yra liudytojų, paties kaltinamojo parodymais, įvykio vietos, asmens kratos, daiktų apžiūros protokolais, tarnybiniu pranešimu, kuriame yra susisteminti ir apibendrinti gauti duomenys. Liudytojo R. P. parodymai patvirtina, kad jis tarnybos metu sustabdė du automobilius „Opel Astra“ ir „Ford C-max“ prie pat Lenkijos Respublikos sienos. Automobiliams jau nebuvo kur pasukti ir grįžti į Lietuvą, buvo tik kelias į Lenkijos Respubliką. Sustabdžius priėjo „Opel Astra“ automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo asmuo, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu O. H., jis pateikė savo asmens tapatybę patvirtinantį (duomenys neskelbtini) pasą, kuriame buvo galiojanti Lenkijos Respublikos viza. Kai priėjo prie vairuotojo, matė, kad jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Šalia kaip keleivis sėdėjo asmuo, kuris pateikė (duomenys neskelbtini) pasą. Ant automobilio galinės sėdynės sėdėjo dar du tamsaus gymio asmenys, jie prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais ir pateikė savo asmens tapatybę patvirtinančius pasus. Patikrinus visų trijų keleivių pasus, nustatė, kad keleiviai neturi galiojančių dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje. Paklausus pas vairuotoją, kas šie žmonės, kur jis juos veža, vairuotojas paaiškino, kad šiuos žmones paėmė Latvijos Respublikoje, turi juos nuvežti į Lenkiją. Už kelionę keleiviai jam sumokėjo 200 eurų. Paskui priėjo prie antrojo automobilio „Ford C-Max“, jis buvo Lenkijos Respublikos valstybinio numerio ženklais. Priėjus prie automobilio pamatė, kad automobilyje sėdi vairuotojas, šalia jo sėdi kitas tamsaus gymio asmuo, gale dar vienas asmuo. Automobilio vairuotojas prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu, pateikė savo pasą. Keleivių paprašius pateikti savo asmens dokumentus, jie pateikė (duomenys neskelbtini) piliečių pasus. Asmenys neturėjo leidimų būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šio automobilio vairuotojas taip pat nurodė, kad vyksta į Lenkijos Respubliką kartu su „Opel Astra“ vairuotoju. Paaiškino, kad keleivius jis paėmė Latvijoje, tikslesnės vietos, iš kur paėmė šiuos asmenis, jis nenurodė. Sakė, kad šiuos žmones turi nuvežti į Lenkiją, už tai jam sumokėjo 200 eurų. Be to, patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai nustatytas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes.
Teismas daro išvadą, kad aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamuosius pripažinti kaltai dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Nusikalstama veika, numatyta BK 292 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pažymėtina, kad pagal BK 292 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan.
Nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (kasacinė nutartis 2K-332/2012).
Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali. Neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi.
Taigi iš teismo ištirtų įrodymų visumos, tai iš liudytojo R. P. parodymų, kur jis patvirtino, kad sulaikyti kaltinamieji pripažino, kad asmenis gabeno už piniginį atlygį, ir jau buvo gavę kiekvienas po 200 eurų. Be to, ir patys kaltinamieji pripažino, kad asmenis gabeno už piniginį atlygį. Taigi, ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad kaltinamieji F. N. ir O. H. nusikalstamą veiką įvykdė iš savanaudiškų paskatų, užsieniečius gabeno per Lietuvos teritoriją už pinigį atlygį.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad F. N. ir O. H. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems F. N. ir O. H. , vadovaujasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Bausmės skyrimas viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas minėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, kad kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Teismas, skirdamas F. N. ir O. H. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamųjų F. N. ir O. H. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie nuoširdžiai pripažino visas esmines faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Yra teisiami pirmą kartą. Lenkijos Respublikoje buvo dirbantys. Turi šeimas ir mažamečių vaikų. Teigiamai charakterizuojami.
BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmė laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, stadiją, kad jie padarė vieną baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą valdymo tvarkai, tačiau padarytas nusikaltimas neigiamų pasekmių nesukėlė, nes neteisėtai gabenami užsieniečiai buvo sulaikyti. Atsižvelgiama į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jų asmenybę, kad jie teigiamai charakterizuojami, neteisti. Teismas pažymi, kad taikyti LR BK 64 ¹ str. yra įstatyminis pagrindas. Kaltinamieji visiškai pripažino kaltę, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Taip pat daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant bausmę, artimą minimaliai.
Konfiskuojamas turtas, kuris yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Byloje nustatyta, kad kaltinamieji nusikalstamai veikai daryti panaudojo automobilius ir iš gabenamų asmenų gavo po 200 eurų. Taigi, automobiliai yra nusikalstamos veikos priemonė, o gautieji eurai yra rezultatas. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio užvedimo raktelis - grąžinti savininko K. K. įgaliotam asmeniui K. K.. Taigi, šio automobilio vertė išieškoma iš kaltinamojo O. H.. Automobilis „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) konfiskuojamas kaip nusikaltimo priemonė. Taip pat konfiskuojama 400 eurų kaip nusikalstamos veikos rezultatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 str.
nusprendė:
F. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę šešis mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 metų vasario 28 dienos.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., įskaityti į atliktos bausmės laiką laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022-10-06 iki 2023-02-28.
Palikti kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio vykdymo dienos.
O. H. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę šešis mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 metų vasario 28 dienos.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., įskaityti į atliktos bausmės laiką laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022-10-06 iki 2023-02-28.
Palikti kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio vykdymo dienos.
1. Nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) – vidutinę rinkos vertę pinigine išraiška 1760 eurų konfiskuoti ir šią sumą priteisti solidariai iš O. H. ir F. N..
2. Automobilį „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio užvedimo raktelis - saugomi VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) užkardoje ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 43) – konfiskuoti.
3. 550 eurų grynųjų pinigų, rastų pas įtariamąjį F. N., gim. (duomenys neskelbtini) - saugomi VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 113-114) – konfiskuoti 200 eurų, o į likusią sumą nukreipti išieškojimą konfiskuoto automobilio Opel Astra vertės išieškojimą.
4. 386,94 eurų grynųjų pinigų, rastų pas įtariamąjį O. H., gim. (duomenys neskelbtini) - saugomi VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 130-131) – konfiskuoti 200 eurų, o į likusią sumą nukreipti išieškojimą konfiskuoto automobilio Opel Astra vertės išieškojimą.
5. Mobiliojo ryšio telefonas „Redmi Note 10“, IMEI Nr. 1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas asmens kratos metu pas įtariamąjį O. H., gim. (duomenys neskelbtini) - saugomas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini)) – grąžinti O. H..
6. Mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 12“, IMEI Nr. 1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas asmens kratos metu pas įtariamąjį F. N., gim. (duomenys neskelbtini) - saugomas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini)) – grąžinti F. N..
7. Mobiliojo ryšio telefonas „Redmi 5 Plus“, IMEI Nr. 1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas asmens kratos metu pas įtariamąjį F. N., gim. (duomenys neskelbtini) - saugomas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini)) – grąžinti F. N..
Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš kaltinamųjų O. H. ir F. N. už jų gynybą nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.