Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-478-813/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-13
Bylos Nr.
AN2-478-813/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00976-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Darius Kantaravičius (pirm.)
Pažeidėjas
N. K.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Advokatai
Daiva Jurevičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-478-813/2020 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00976-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10; 21.1.7; 21.11.10
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. K. atstovės advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimo N. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. N. K. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje bei 423 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir automobilio „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu; už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda - 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir automobilio „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

2. Administracinė nuobauda N. K. paskirta už tai, kad jis 2020 m. balandžio 30 d. apie 17 val. 55 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kryptimi (duomenys neskelbtini) g., būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas – 1,45 promilės neblaivumas, vairavo automobilį „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios numatomos kliūties, atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „Toyota C-HR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą D. S., galinę dalį, kurį apgadino. Nuo smūgio automobilis „Toyota C-HR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „Seat Leon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo E. L., galinę dalį, kurį apgadino. Būdamas susijęs su eismo įvykiu, nepasiliko ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais N. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 219 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

3. N. K. atstovė advokatė Daiva Jurevičienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas visiškai neėmė domėn administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išdėstytų aplinkybių, kad jis nevairavo automobilio, o tiesiog neatsakingai pasielgė duodamas raktelius kitam asmeniui, neįsitikinęs, kad šis nesugalvos sėsti už automobilio vairo. Teismas dėl neaiškių priežasčių nevertino T. B. parodymų, kur jis prisipažino vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, iš kurio pasišalino. Dėl administracinio nusižengimo kaltas asmuo pripažino kaltę, nurodė įvykio aplinkybes ir liko nenubaustas, o tas, kuris automobilio nevairavo, pripažintas kaltu ir nubaustas. Teismas nevertino ir liudytojo O. K. parodymų, patvirtinančių tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek T. B. nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, nesigilindamas į teikiamų paaiškinimų esmę (kas vairavo automobilį ir kieno kaltė dėl kilusio autoįvykio) be pagrindo suabejojo N. K., T. B., O. K. parodymais bei nevertino tos aplinkybės, kad nei vienas iš nukentėjusiųjų nenurodė tuo metu buvusio išskirtinio ir pastebimo N. K. požymio - veido sužalojimo ir kruvinos aprangos.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas suabejojo T. B. parodymais, kadangi jis negalėjo nurodyti, kokiame viešbutyje lankėsi, kuriame aukšte buvo kambarys, kur stovėjo automobilis. Pasak apeliantės, šie ir nutarime išdėstyti prieštaravimai tarp T. B. paaiškinime užfiksuotų aplinkybių ir parodymų teisme yra neesminiai. Iš esmės T. B. patvirtino savavališką automobilio pasiėmimo ir vairavimo faktą, patvirtino sukėlęs autoįvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos. Dėl nurodyto asmens, su kuriuo važiavo būdamas neblaivus, vardo galėjo suklysti. T. B. parodymai patvirtinti paties O. K., kuris buvo kartu su T. B., parodymais.

3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, vertindamas nukentėjusių parodymus, nevertino tos aplinkybės, kad jiems įvykio vietoje policijos pareigūnų buvo parodyta automobilio savininko nuotrauka, kas eliminavo galimybę atlikti asmens atpažinimo procedūrą. Atvykus į įvykio vietą N. K. ir buvo nurodytas kaip asmuo, kurio nuotrauką rodė nukentėjusiems policijos pareigūnai. Be to, teismo salėje D. S. jau suabejojo ir nurodė, kad galimai automobilį galėjo vairuoti ir T. B.. Nukentėjusysis E. L. išvis negalėjo nurodyti požymių asmens, kuris sukėlė autoįvykį.

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. K. atstovės apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime tvirtinama, kad N. K. kaltė padarius jam inkriminuotus nusižengimus yra visiškai įrodyta teisme ištirtais įrodymais.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. K. atstovės apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su byloje atliktu įrodymų vertinimu, N. K. pripažinimu kaltu padarius ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus.

6. Visų pirma, pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl pažeidėjo administracinės atsakomybės, nustatytos nepažeidžiant ANK 569 straipsnyje įtvirtintų įrodymų tyrimo, tikrinimo ir vertinimo taisyklių. Apylinkės teismas, laikydamasis šio straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė, išanalizavo bei įvertino nagrinėjamoje administracinių nusižengimų byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, palygino juos tarpusavyje ir susiejo į vientisą loginę grandinę, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir kuriuos įrodymus atmeta, pateikdamas išsamius jų atmetimo motyvus. Priešingai apeliantės nuomonei, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina pažeidėją atlikus administraciniame kaltinime nurodytus jam inkriminuotus veiksmus. Aukštesnės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, daro išvadą, kad reikšmingos kaltės ir nusižengimų kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido apylinkės teismui tinkamai įvertinti N. K. atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį klausimą bei priimti teisėtą, pagrįstą, motyvuotą ir įtikinamą nutarimą. Pažymėtina, kad pati apeliantė selektyviai išrenka duomenis, kurie palankūs pažeidėjui, tačiau nutyli apie tuos duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia N. K. ir jo naudai liudijusių T. B. bei O. K. versiją. Šie subjektyvūs, pažeidėjui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie iš esmės nėra nauji ir skundžiamu teismo nutarimu argumentuotai įvertinti, teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl N. K. kaltės nekeičia.

8. Nagrinėjamoje byloje pats nusižengimų padarymo faktas nėra ginčijamas. N. K. neneigia, kad įvykio dieną buvo neblaivus, alkoholį jis vartojo jau nuo 2020 m. balandžio 29 d., t. y., nuo savo gimtadienio. N. K. 2020 m. balandžio 30 d. 19.44 val. nustatytas 1,45 promilių neblaivumas (b. l. 33-34). Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje automobilio „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas ties (duomenys neskelbtini) namu, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios numatomos kliūties, atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „Toyota C-HR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą D. S., galinę dalį, kurį apgadino, o nuo smūgio automobilis „Toyota C-HR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „Seat Leon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo E. L., galinę dalį, kurį apgadino, taip pat, kad automobilio „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, būdamas susijęs su eismo įvykiu, nepasiliko ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pirmosios instancijos teismas dėl šių veiksmų kaltu pripažino kaltu N. K., tačiau pastarasis neigia aptariamo įvykio metu vairavęs transporto priemonę ir tikina, kad jam priklausantį automobilį tuo metu vairavo ir eismo įvykį, iš kurio pasišalino sukėlė T. B..

9. Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs bylos įrodymus, neturi pagrindo juos vertinti kitaip, nei vertino apylinkės teismas, su jų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis automobilį „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas nesunkus neblaivumo laipsnis, vairavo, eismo įvykį sukėlė ir iš jo pasišalino būtent N. K., o ne T. B., visiškai sutinka. Nors N. K. viso proceso metu teigė, kad jis jokių pažeidimų nepadarė, kadangi automobilio minimą dieną išvis nevairavo, kad nepagalvojęs davė automobilio raktelius T. B. ir būtent pastarasis sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, ką, anot pažeidėjo (jo atstovės) patvirtina ir liudytojai T. B., O. K., apylinkės teismas pagrįstai tokius pažeidėjo ir minimų liudytojų parodymus atmetė kaip nepagrįstus ir juos vertino, kaip siekį išvengti ir atitinkamai kaip siekį padėti išvengti N. K. administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad apylinkės teismas dėl pastarųjų asmenų, įskaitant ir pažeidėjo, parodymų, vertinimo išsamiai pasisakė skundžiamame nutarime, kurio motyvams aukštesnysis teismas pritaria, jų iš naujo nekartoja, juolab kad pažeidėjui ir jo vardu skundą pateikusiai jo atstovei skundžiamo nutarimo turinys yra žinomas. Aukštesnės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagrindo netikėti N. K., T. B., O. K. parodymais papildomai suteikia ir tai, kad T. B., nors ir tvirtino, kad vairavo automobilį, tačiau negalėjo nurodyti, kur tiksliai stovėjo automobilis prieš įsėdimą į jį, kaip kilo eismo įvykis, neatsiminė, į kokį automobilį atsitrenkė, negalėjo nurodyti jo spalvos. Jis ir O. K. aiškino, kad iškart pabėgo iš įvykio vietos, kad nieko nesakė kitų automobilių vairuotojams, kad buvo su kaukėmis, tačiau tokius jų parodymus paneigė nukentėjusiųjų D. S., E. L. nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, paaiškinimai tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai. D. S. ir E. L. nurodė, kad iš automobilio išlipę vaikinai buvo be veido kaukių, jie iškart iš įvykio vietos nepasišalino, o dar aiškino, kad kilo problemos su pavarų dėže ir tik po to nepastebimai dingo. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. S., rodydama į N. K., aiškino, kad po eismo įvykio jis buvo priėjęs prie jos automobilio ir pritūpęs kalbėjo. Kad jis buvo automobilio vairuotojas, sprendė pagal trajektoriją, kuria jis atėjo link jos automobilio. Nukentėjusieji nurodė, kad tie patys vaikinai po kurio laiko, jau esant atvykusiems policijos pareigūnams, vėl pasirodė, jie atpažino, kad tai tie patys vaikinai, kurie išlipo iš automobilio įvykus eismo įvykiui. N. K. kaip asmenį, kuris įvykio metu vairavo automobilį, parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu D. S. atpažino 2020 m. gegužės 8 d. (b. l. 18-20), o E. L. – 2020 m. gegužės 4 d. (b. l. 22-24). Parodymas atpažinti pagal nuotrauką tyrimo metu buvo atliekamas nepažeidžiant ANK 593 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 194 straipsnio nuostatų. Teismo posėdžio metu E. L. nurodė, kad tyrimo metu (nuo įvykio praėjus 4 dienoms), kai jam buvo pateiktos nuotraukos, jis prisiminė vairuotoją, o teismo posėdžio metu tvirtino, kad šiuo metu dėl praėjusio laiko jau būtų sunku prisiminti minėtą asmenį, todėl ir negalėjo teisme kategoriškai patvirtinti, kad salėje sėdintis asmuo N. K. yra eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojas, tačiau vien dėl šios priežasties ar dėl to, kad nukentėjusieji nenurodė policijos pareigūnų užfiksuotos aplinkybės, kad buvo pamuštas N. K. antakis, abejoti nukentėjusiųjų parodymų teisingumu nėra jokio pagrindo. Pastebėtina, kad nukentėjusiųjų parodymai yra logiški, sutampa tarpusavyje ir papildo vieni kitus, ko negalima pasakyti apie N. K., O. K. ir ypatingai T. B. parodymus, bei atitinka ir kitus bylos duomenis. Be nukentėjusiųjų paaiškinimų ir parodymų N. K. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus patvirtina ir kiti objektyvūs duomenys: policijos pareigūnų E. A., R. S., J. G. parodymai teisme, E. A. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai E. A. ir R. S. parodė, kad registruojant eismo įvykį, pastebėjo einančius emocijas reiškiančius du vyrus. Pastarieji atkreipė jų dėmesį, o kadangi duomenų bazėje jau buvo matę N. K. nuotrauką, atpažino, kad vienas iš šių vyrų yra būtent automobilio „VW Touran“ savininkas. Atvedus asmenis prie tarnybinio automobilio ir paklausus nukentėjusiųjų, ar kuris iš šių vaikinų vairavo automobilį, jie nurodė, kad būtent N. K. vairavo „VW Touran“ automobilį.

10. Taigi vertinant šiuos ir kitus skundžiamame nutarime išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis dėl pažeidėjo kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimu, ir konstatuoja, kad pažeidėjo kaltė dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo yra tinkamai įrodyta, todėl nutraukti bylą jo atžvilgiu nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. K. atstovės advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinio skundo netenkinti

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Darius Kantaravičius