- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-468-317-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 61-1-0723-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Civilinis ieškovas
- N. K.
- Nuteistasis
- T. J., E.
- Nukentėjusysis
- E. K.
Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-468-317/2010
2010 m. spalio 15 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui Artūrui Baužai, nukentėjusiosios įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei N. K., jos atstovei Ingridai Maldeikienei, nuteistiesiems T. J., E. Š., J. A. ir I. T., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl 2010 m. balandžio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas, pritaikius LR BK 54 str. 3 d., pagal LR BK 150 str. 3 d. - 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio bauda, o pagal LR BK 149 str. 3 d. - 100 (vieno šimto) MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 100 (vieno šimto) MGL dydžio, t.y. 13.000 (trylikos tūkstančių) litų bauda.
E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas, pritaikius LR BK 54 str. 3 d., pagal LR BK 150 str. 3 d. - 60 ( šešiasdešimties) MGL dydžio bauda, pagal LR BK 149 str. 3 d.- 100 (vieno šimto) MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 100 (vieno šimto) MGL dydžio, t.y. 13.000 (trylikos tūkstančių) litų bauda.
J. A. pripažintas kaltu ir nuteistas, pritaikius LR BK 54 str. 3 d., pagal LR BK 150 str. 3 d. - 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio, t.y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) litų bauda.
I. T. pripažintas kaltu ir nuteistas, pritaikius BK 54 str. 3 d., pagal LR BK 150 str. 3 d. - 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio, t.y. 6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų bauda.
Iš T. J., E. Š., J. A., ir I. T. solidariai priteista: 36 000 litų nukentėjusiajai E. K., 823,91 Lt valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. J., I. T., E. Š. ir J. A. nuteisti už tai, jog 2008 m. rugpjūčio 11 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, automobiliu „Audi 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusivežę nepilnametę E. K. gim. (duomenys neskelbtini) į šilą (duomenys neskelbtini), kur pasinaudodami nukentėjusiosios E. K. bejėgiška būkle dėl jos psichinės ligos, seksualiai ją prievartavo bei išžagino, tai yra: I. T. prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t.y. seksualiai prievartavo bejėgiškos būklės neįgalią nepilnametę E. K., po to E. Š. prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t.y. seksualiai prievartavo bejėgiškos būklės neįgalią nepilnametę E. K., tuo pačiu laiku ir toje pat vietoje prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo, t.y. išžagino bejėgiškos būklės neįgalią nepilnametę E. K.; po jo T. J. prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t.y. seksualiai prievartavo bejėgiškos būklės neįgalią nepilnametę E. K. bei tuo pačiu laiku ir toje pat vietoje, prieš jos valią, lytiškai su ja santykiavo, t.y. išžagino bejėgiškos būklės neįgalią nepilnametę E. K.; po jo J. A. prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t.y. seksualiai prievartavo bejėgiškos būklės neįgalią nepilnametę E. K..
Šalies argumentai
Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-04-19 nuosprendį pakeisti:
-T. J. pagal BK 150 str. 3 d. paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 149 str. 3 d. - 3 metų 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
-E. Š. pagal BK 150 str. 3 d. paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 149 str. 3 d. - 3 metų 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Žemesnės instancijos teismas
-J. A. pagal BK 150 str. 3 d. paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
-I. T. pagal BK 150 str. 3 d. paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Apelianto nuomone, apylinkės teismas nuteistiesiems paskirdamas bausmę – baudą, netinkamai pritaikė LR BK 54 str. 3 d. normą. Teismas atsižvelgęs į kaltinamųjų asmenybes apibūdinančius duomenis, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į kaltinamųjų jauną amžių bei nepakankamą gyvenimišką ir socialinę patirtį bei konstatavęs, jog padaryti nusikaltimai yra mažiau pavojingi palyginus su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu, nenurodė, kokios konkrečios aplinkybės vertintinos kaip išimtinės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkams aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prokuroro teigimu, apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos teigiamos aplinkybės, apibūdinančios kaltinamųjų asmenybes, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis ir jos negali nusverti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio ir kitų nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių. Aplinkybės, apibūdinančios kaltinamuosius, jų prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atlyginimas dalies neturtinės žalos, yra svarbios ir į tai atsižvelgtina skiriant jiems bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau nepakankamos, norint konstatuoti, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjas bei nukentėjusioji ir jos atstovė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o prokurorė prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas, nustatęs sankciją už nusikalstamą veiką, kartu nustatė ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę.
LR BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta priemonė, kai išskirtinės veikos aplinkybės suteikia teismui galimybę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Šiame BK straipsnyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje reikia sutikti su prokuroro skundo argumentais, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos teigiamos nuteistųjų asmenybę apibūdinančios charakteristikos negali būti pripažintos tomis vienintelėmis ir išimtinėmis aplinkybėmis, kurios gali nusverti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei kitas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes.Apylinkės teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, apibūdinančios kaltinamuosius, jų prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis, dalies neturtinės žalos atlyginimas be abejonės yra svarbios aplinkybės, į kurias atsižvelgtina skiriant bausmę. Tačiau jos yra nepakankamos pripažinti, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
T. J. ir E. Š. nuteisti už nusikalstamas veikas numatytas LR BK 149 str. 3d. bei 150 str. 3d., o J. A. ir I. T. už veikas numatytas LR BK 150 str. 3d.
Žemesnės instancijos teismas
Už veiką numatytą LR BK 149 str. 3d. atsako tas, kas lytiškai santykiavo su nepilnamečiu, prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Pagal LR BK 150 str. 3d. atsako tas, kuris tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senatas 2004-12-30 nutarime Nr.49 išaiškino, kad lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra vyro ir moters lytinis aktas, o lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.).
Įstatymų leidėjas lytinį santykiavimą ar kitokį lytinės aistros tenkinimą pripažįsta nusikalstamu tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią, nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą.
AT Senato nutarime Nr.49 konstatuota, jog vieno iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitais būdais. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas arba kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią.
Tame pat nutarime išaiškinta, jog lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas abipusiu sutikimu, jei tai darantiems asmenims yra suėję 14 metų, nėra nusikaltimas. Tačiau jei nukentėjusysis dėl psichinės ligos, socialinės brandos ar protinio vystymosi atsilikimo nesuvokia arba ne visai suvokia su juo atliekamų veiksmų pobūdžio ar esmės, padaryta veika vertinama ar gali būti vertintina kaip padaryta prieš nukentėjusiojo valią. Jei nukentėjusiajam nėra suėję 14 metų, teismas turi įvertinti to asmens psichinę ir socialinę brandą ir tik tada padaryti išvadą, ar sutikimas buvo sąmoningas ir duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę. Priešingu atveju, net ir esant formaliam asmens sutikimui, veika vertinama kaip padaryta prieš nukentėjusiojo valią.
Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 ir 150 straipsnius tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šie BK 149 ir 150 straipsnių požymiai numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.
Akivaizdu, jog nei vienas ir nuteistųjų prieš nepilnametę E. K. gim. (duomenys neskelbtini) nenaudojo nei fizinio, nei psichinio smurto, jai negrasino ir galimybės priešintis iš jos jokiu būdu neatėmė. Atsižvelgus į tai, kad nei vienas iš nuteistų asmenų nebuvo pirmiau pažįstamas su E. K. ir jos nebuvo matęs, kad ji atrodė kaip pilnametė, galima tikėti jų parodymais, jog jie tikrai nežinojo, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, juo labiau, kad mažiau bei už 2 mėnesių jai suėjo 18 metų. Akivaizdu yra tai, kad lytinius santykius su visais nuteistaisiais ji turėjo ne kokiu tai būdu verčiama, o savo noru - pati dar telefonu davusi sutikimą lytiškai santykiauti su visais kaltinamais asmenimis, pati atvyko į vietą, kur buvo sutarta lytiškai santykiauti, savo noru ėjo su kiekvienu iš nuteistųjų ir savo noru su jais lytiškai santykiavo bei kitaip tenkino jų lytinę aistrą. Visi kaltinamieji patvirtino tą aplinkybę bei nurodė, jog tokie jos veiksmai leido jiems suprasti, kad ji sutinkanti su jais lytiškai santykiauti. Duomenų apie tai, jog T. J., E. Š., J. A. ar I. T. dar iki lytinių santykių būtų žinoję, jog E. K. tikrai turi psichinę negalią, byloje nėra, nors jie ir patvirtino, jog išoriškai jiems nukentėjusioji ir pasirodė keista-mažai kalbėjo, ištisai šypsojosi ir pan.
Taigi, jei E. K. nebūtų nustatyta protinė negalia-vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu(T.2 b.l. 80-82), T. J., E. Š., J. A. bei I. T. veiksmuose nebūtų LR BK 149 str. bei 150 str. numatytų nusikalstamų veikų požymių. Būtent dėl jų veiksmus kvalifikuojančios aplinkybės, kad jie lytinę aistrą tenkino ir lytiškai santykiavo su E. K. šiai esant bejėgiškos būklės-jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstami.
Žemesnės instancijos teismas
Būtent specialistų išvadoje(T.2 b.l. 80-82) ir konstatuojama, kad E. K. psichinė negalia yra ryškiai išreikšta, ji gali būti pastebima iš jos išvaizdos, kalbos, elgesio, bendravimo su aplinkiniais būdo, kad jos turima psichinė negalia galėjo turėti pilnai dezreguliuojančią įtaką E. K. elgesiui su įtariamaisiais. Specialistai konstatavo, kad dėl išreikštos psichikos negalios (neiniciatyvumo, įtaigumo, paklusnumo), ji nebuvo didesne seksualinių santykių iniciatore nei įtariamieji, tačiau dėl žymių protinių, emocinių, valios sutrikimų ji negali adekvačiai suvokti realybės, ją kritiškai vertinti, prognozuoti, planuoti ir kontroliuoti savo elgesį. Taigi, specialistai savo išvada nepaneigė kaltinamųjų teiginių, kad E. K. išoriškai galėjo išreikšti savo sutikimą lytiškai santykiauti su kaltinamaisiais.
Išžaginimą ar seksualinį prievartavimą kvalifikuojančio požymio nesuvokimas nepašalina asmens kaltės ir baudžiamosios atsakomybės už išžaginimą ar seksualinį prievartavimą. Jei asmuo nesuvokė, kad nukentėjusysis yra bejėgiškos būklės, tačiau pagal bylos aplinkybes, nukentėjusiojo fizinius duomenis ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai suvokti (neatsargi kaltė dėl šių kvalifikuojančių požymių), kaltininko veika vis vien kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnį ar 150 straipsnį.
Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamieji iš esmės turėjo matyti ir suvokti, jog E. K. yra neįgali ir bejėgiškos būklės, o jos elgesiui t.y. nevalingai išreikštam sutikimui lytiškai santykiauti turi įtakos jos psichinė negalia. Jie turėjo suprasti ir suvokti, kad toks jos sutikimas lytiniams santykiams yra išdava jos nesugebėjimo adekvačiai suvokti realybę, ją kritiškai įvertinti, kontroliuoti savo elgesį. Būtent dėl to jie nukentėjusiosios sutikimą lytiškai santykiauti bei tenkinti jų lytinę aistrą turėjo vertinti kritiškai-kaip neįgalaus ir bėgiškos būklės asmens sutikimą tokiems veiksmams, o tokiu jos sutikimu bei ja pačia nepasinaudoti. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino T. J. ir E. Š. kaltais padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 149 str. 3d., 150 str. 3d., o J. A. ir I. T.-padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 150 str. 3d.
Pripažindamas kaltinamuosius kaltais pagal LR BK 149 str. 3d. bei 150 str. 3d. bei taikydamas jiems LR BK 54 str. 3d. nuostatas, teismas vis tik turėjo atsižvelgti ne tik į teigiamas nuteistųjų asmenybes charakterizuojančias aplinkybes, bet ir į visas kitas aplinkybes, apibūdinančias padarytų veikų pavojingumą bei kitas svarbias aplinkybes.
Teismų praktikoje yra suformuluota nuostata, jog pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta sankcijoje straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama tik tuo atveju, jei yra nustatytos išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo pagal BK 62 straipsnį paskirti asmeniui švelnesnę bausmę nei įstatymo numatytoji, o įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008)
Taigi, LR BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse - bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. LR BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta,jog teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę.
Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog LR BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas turi būti susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Akivaizdu, jog taikydamas BK 54 str. 3d. nuostatas, teismas turi išvardyti, kuo remiantis jis padarė savo išvadą. Tokia išvada turi sekti įvertinus tiek padaryto nusikaltimo, tiek ir kaltininko asmenybės pavojingumą, kitas svarbias aplinkybes. Paskiriant bausmę, įvertinamas tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, tiek ir nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės ir pan. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad BK 54 straipsnio 3 dalis yra taikoma tik išimtinais atvejais, kai konkrečioje byloje yra nustatytos tokios aplinkybės, kurios duotų pagrindą pritaikyti šį įstatymą.
Šioje baudžiamojoje apylinkės teismas visumos tokių aplinkybių nenustatė ir nenurodė. Taikant minėto straipsnio nuostatas, didesnis dėmesys skirtas tik kaltinamųjų asmenybei. Padaręs išvadą, kad realios bausmės paskyrimas kaltinamiesiems aiškiai prieštarautų teisingumo principui, apylinkės teismas nepakankamai vertino nusikalstamų veikų padarymo bei kitas svarbias aplinkybes.
Be jokios abejonės, teigiamos nuteistųjų asmenybes charakterizuojančias aplinkybės turi reikšmės taikant LR BK 54 str. 3d. nuostatas. Tai, kad jie anksčiau nebuvo nusikaltę, neteisti, yra jauno amžiaus, savo kaltę pilnai pripažino ir dėl nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi, atlygino didžiąją dalį padarytos žalos, kad nukentėjusiosios įstatyminė atstovė N. K. jiems atleido ir prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės, turi reikšmės bausmei ir mažina jų pavojingumą visuomenei.
Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju LR BK 54 str. 3d. nuostatų taikymui bei išvadai, kad įstatymų sankcijose numatytos bausmės taikymas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, lemiamos reikšmės vis tik turi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės bei nuteistųjų psichinis santykis su jų padarytais veiksmais.
Kaip jau buvo minėta, T. J., E. Š., J. A. bei I. T. veiksmuose nebūtų LR BK 149 str. bei 150 str. numatytų nusikalstamų veikų požymių, jei jie lytinę aistrą būtų tenkinę ir lytiškai santykiavę ne su bejėgiškos būklės asmeniu.
Teorijoje bejėgiška būklė apibūdinamam kaip būsena, kai dėl fizinės ar psichinės būklės(fizinių trūkumų,psichikos ligos, kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos) asmuo negali suprasti savo ar kaltininko daromų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, arba negali pasipriešintis kaltininkui. Psichinė bejėgiška būklė reiškia, kad asmuo dėl savo psichinių savybių ar ligos nesuvokia su juo atliekamų veiksmų esmės ir jiems nesipriešina, neprieštarauja.
Įstatymų leidėjas LR BK 149 str., 150 str. nėra tiesiogiai apibūdinęs, kokią nukentėjusio asmens būklę reikėtų laikyti bejėgiška. Toks asmens apibūdinimas iš dalies išplaukia tik iš 2004-12-30 AT Senato nutarimo Nr.49, kuriame lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle apibūdinamas kaip lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti ar lytinei aistrai tenkinti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Senato nutarime pabrėžiama, jog nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui. Nukentėjusiojo bejėgišką būklę gali lemti ir miegas. Nukentėjusiojo psichinė liga, atimanti galimybę suvokti su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę, taip pat gali lemti bejėgišką būklę, todėl šiam faktui nustatyti gali būti gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė.
Iš ankščiau minėtos specialisto išvados seka, jog E. K. nesuvokė su ja daromų veiksmų pobūdžio bei esmės ir būtent dėl to jiems neprieštaravo ir nesipriešino.Tačiau kaltininkai, nors ir matydami jos keistą būdą-kad ji mikčioja, visą laiką šypsosi, mažai kalba, neturėjo tikslios informacijos apie jos psichinę būseną(ta būsena specialistų buvo nustatyta tik tyrimo metu). Be to, jie iš anksto gavo nukentėjusios sutikimą lytiškai santykiauti bei tenkinti lytinę aistrą, ji pati pas juos atvyko, todėl visi buvo įsitikinę, kad lytiniai santykiai yra jų abipusiu sutikimu ir nėra nusikalstami. Taigi, jiems ne tik kad nebuvo žinomas baudžiamajame įstatyme numatytos sąvokos-bejėgiška būklė tiesioginis turinys, bet ir tai, kad nukentėjusiosios būsena atitinka būtent šią baudžiamajame įstatyme nustatytą sąvoką.
Kolegijos įsitikinimu, būtent tokios veikų padarymo aplinkybės ir kaltinamųjų psichinis santykis su padarytais nusikalstamais veiksmais(neatsargi kaltė dėl kvalifikuojančio požymio), leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų padaryti veiksmai yra daug mažiau pavojingi nei kitokie LR BK 149 str. bei 150 str. numatyti nusikalstami veiksmai-lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, toks pat lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su nepilnamečiu ar mažamečiu prieš jo valią, ar lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas su bejėgiškoje būklėje esančiu asmeniu, kuris neišreiškė ar negalėjo išreikšti savo nesutikimo tokiems veiksmams. Būtent aptartos kaltinamųjų veikų padarymo aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju jų veiksmai ir jie patys yra mažiau pavojingi visuomenei, o įstatymų sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkretiems baudžiamųjų įstatymų pažeidimams, kaltininkų asmenybei bei kitoms aptartoms bylos aplinkybėms.
Būtent dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo sprendimas taikyti T. J., E. Š., J. A. ir I. T. LR BK 54 str. 3d. nuostatas bei skirti jiems švelnesnę bausmės rūšį nei įstatymų sankcijose numatytos bausmės-yra pagrįstas ir teisėtas, o apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atmesti Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl 2010 m. balandžio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.