Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-468-317-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-15
Bylos Nr.
1A-468-317-2010
Teisminio proceso Nr.
61-1-0723-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Civilinis ieškovas
N. K.
Nuteistasis
T. J., E.
Nukentėjusysis
E. K.

Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-468-317/2010

Teisėja Jolanta Damulienė (Proceso Nr. 61-1-0723-2008)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui Artūrui Baužai, nukentėjusiosios įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei N. K., jos atstovei Ingridai Maldeikienei, nuteistiesiems T. J., E. Š., J. A. ir I. T., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl 2010 m. balandžio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas, pritaikius LR BK 54 str. 3 d., pagal LR BK 150 str. 3 d. - 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio bauda, o pagal LR BK 149 str. 3 d. - 100 (vieno šimto) MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 100 (vieno šimto) MGL dydžio, t.y. 13.000 (trylikos tūkstančių) litų bauda.

E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas, pritaikius LR BK 54 str. 3 d., pagal LR BK 150 str. 3 d. - 60 ( šešiasdešimties) MGL dydžio bauda, pagal LR BK 149 str. 3 d.- 100 (vieno šimto) MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 100 (vieno šimto) MGL dydžio, t.y. 13.000 (trylikos tūkstančių) litų bauda.

J. A. pripažintas kaltu ir nuteistas, pritaikius LR BK 54 str. 3 d., pagal LR BK 150 str. 3 d. - 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio, t.y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) litų bauda.

I. T. pripažintas kaltu ir nuteistas, pritaikius BK 54 str. 3 d., pagal LR BK 150 str. 3 d. - 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio, t.y. 6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų bauda.

Iš T. J., E. Š., J. A., ir I. T. solidariai priteista: 36 000 litų nukentėjusiajai E. K., 823,91 Lt valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. K..

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J., I. T., E. Š. ir J. A. nuteisti už tai, jog 2008 m. rugpjūčio 11 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, automobiliu „Audi 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusivežę nepilnametę E. K. gim. (duomenys neskelbtini) į šilą (duomenys neskelbtini), kur pasinaudodami nukentėjusiosios E. K. bejėgiška būkle dėl jos psichinės ligos, seksualiai ją prievartavo bei išžagino, tai yra: I. T. prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t.y. seksualiai prievartavo bejėgiškos būklės neįgalią nepilnametę E. K., po to E. Š. prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t.y. seksualiai prievartavo bejėgiškos būklės neįgalią nepilnametę E. K., tuo pačiu laiku ir toje pat vietoje prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo, t.y. išžagino bejėgiškos būklės neįgalią nepilnametę E. K.; po jo T. J. prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t.y. seksualiai prievartavo bejėgiškos būklės neįgalią nepilnametę E. K. bei tuo pačiu laiku ir toje pat vietoje, prieš jos valią, lytiškai su ja santykiavo, t.y. išžagino bejėgiškos būklės neįgalią nepilnametę E. K.; po jo J. A. prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t.y. seksualiai prievartavo bejėgiškos būklės neįgalią nepilnametę E. K..

Šalies argumentai

Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-04-19 nuosprendį pakeisti:

-T. J. pagal BK 150 str. 3 d. paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 149 str. 3 d. - 3 metų 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

-E. Š. pagal BK 150 str. 3 d. paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 149 str. 3 d. - 3 metų 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Žemesnės instancijos teismas

-J. A. pagal BK 150 str. 3 d. paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

-I. T. pagal BK 150 str. 3 d. paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Apelianto nuomone, apylinkės teismas nuteistiesiems paskirdamas bausmę – baudą, netinkamai pritaikė LR BK 54 str. 3 d. normą. Teismas atsižvelgęs į kaltinamųjų asmenybes apibūdinančius duomenis, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į kaltinamųjų jauną amžių bei nepakankamą gyvenimišką ir socialinę patirtį bei konstatavęs, jog padaryti nusikaltimai yra mažiau pavojingi palyginus su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu, nenurodė, kokios konkrečios aplinkybės vertintinos kaip išimtinės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkams aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prokuroro teigimu, apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos teigiamos aplinkybės, apibūdinančios kaltinamųjų asmenybes, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis ir jos negali nusverti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio ir kitų nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių. Aplinkybės, apibūdinančios kaltinamuosius, jų prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atlyginimas dalies neturtinės žalos, yra svarbios ir į tai atsižvelgtina skiriant jiems bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau nepakankamos, norint konstatuoti, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjas bei nukentėjusioji ir jos atstovė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o prokurorė prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas, nustatęs sankciją už nusikalstamą veiką, kartu nustatė ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę.

LR BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta priemonė, kai išskirtinės veikos aplinkybės suteikia teismui galimybę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Šiame BK straipsnyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje reikia sutikti su prokuroro skundo argumentais, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos teigiamos nuteistųjų asmenybę apibūdinančios charakteristikos negali būti pripažintos tomis vienintelėmis ir išimtinėmis aplinkybėmis, kurios gali nusverti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei kitas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes.Apylinkės teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, apibūdinančios kaltinamuosius, jų prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis, dalies neturtinės žalos atlyginimas be abejonės yra svarbios aplinkybės, į kurias atsižvelgtina skiriant bausmę. Tačiau jos yra nepakankamos pripažinti, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

T. J. ir E. Š. nuteisti už nusikalstamas veikas numatytas LR BK 149 str. 3d. bei 150 str. 3d., o J. A. ir I. T. už veikas numatytas LR BK 150 str. 3d.

Žemesnės instancijos teismas

Už veiką numatytą LR BK 149 str. 3d. atsako tas, kas lytiškai santykiavo su nepilnamečiu, prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Pagal LR BK 150 str. 3d. atsako tas, kuris tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senatas 2004-12-30 nutarime Nr.49 išaiškino, kad ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas BK 149 straips­nio pras­me yra vy­ro ir mo­ters ly­ti­nis ak­tas, o ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas BK 150 straips­nio pras­me yra skir­tin­gų ly­čių as­me­nų ar­ba tos pa­čios ly­ties as­me­nų veiks­mai, kai ly­ti­nė aist­ra ten­ki­na­ma ki­tais bū­dais, ne­gu nu­ma­ty­ta BK 149 straips­ny­je, kaip an­tai: ora­li­niu, ana­li­niu ar ki­to­kio fi­zi­nio są­ly­čio bū­dais (dir­gi­nant vy­ro ar mo­ters ly­ti­nius or­ga­nus, lie­čiant ly­ti­niu or­ga­nu ki­to žmo­gaus kū­ną ir pan.).

Įstatymų leidėjas ly­ti­nį san­ty­kia­vi­mą ar ki­tokį ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mą pripažįsta nusikalstamu tik tais at­ve­jais, kai tai da­ro­ma prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens va­lią, ne­su­tin­kant vie­nam iš as­me­nų, da­ly­vau­jan­čių ly­tiš­kai san­ty­kiau­jant ar ten­ki­nant ly­ti­nę aist­rą.

AT Senato nutarime Nr.49 konstatuota, jog vie­no iš as­me­nų ne­su­ti­ki­mas tu­ri bū­ti iš­reikš­tas ir kal­ti­nin­kas tu­ri su­vok­ti ki­to as­mens ne­su­ti­ki­mą. As­mens ne­su­ti­ki­mas ga­li bū­ti iš­reikš­tas žo­džiais – pa­sa­kant apie as­mens ly­ti­nių san­ty­kių ne­no­rą, šau­kiant pa­gal­bos, ar­ba ki­to­kio po­bū­džio veiks­mais – ver­kiant, at­stu­miant kal­ti­nin­ką, sten­gian­tis nuo jo pa­bėg­ti, nau­do­jant prieš jį fi­zi­nį ar psi­chi­nį po­vei­kį, ar­ba ki­tais bū­dais. Tais at­ve­jais, kai kal­ti­nin­kas nu­ken­tė­ju­sio­jo va­liai pa­lauž­ti nau­do­ja fi­zi­nį smur­tą, gra­si­ni­mus ar­ba pa­si­nau­do­ja be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo būk­le ar ly­ti­nių san­ty­kių sie­kia ke­li kal­ti­nin­kai, nu­ken­tė­ju­sy­sis ga­li iš­oriš­kai ne­iš­reikš­ti sa­vo ne­su­ti­ki­mo dėl pa­nau­do­to prieš jį smur­to, su­kel­to skaus­mo ar bai­mės pa­tir­ti fi­zi­nį smur­tą, ar be­jė­giš­kos būk­lės, ta­čiau kal­ti­nin­kas ar­ba kal­ti­nin­kai tu­ri su­vok­ti, kad ly­ti­niai san­ty­kiai ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas vyks­ta prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo va­lią.

Tame pat nutarime išaiškinta, jog ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ar ki­toks ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas abi­pu­siu su­ti­ki­mu, jei tai da­ran­tiems as­me­nims yra su­ėję 14 me­tų, nė­ra nu­si­kal­ti­mas. Ta­čiau jei nu­ken­tė­ju­sy­sis dėl psi­chi­nės li­gos, so­cia­li­nės bran­dos ar pro­ti­nio vys­ty­mo­si at­si­li­ki­mo ne­su­vo­kia ar­ba ne vi­sai su­vo­kia su juo at­lie­ka­mų veiks­mų po­bū­džio ar es­mės, pa­da­ry­ta vei­ka ver­ti­na­ma ar ga­li bū­ti ver­tin­ti­na kaip pa­da­ry­ta prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo va­lią. Jei nu­ken­tė­ju­sia­jam nė­ra su­ėję 14 me­tų, teis­mas tu­ri įver­tin­ti to as­mens psi­chi­nę ir so­cia­li­nę bran­dą ir tik ta­da pa­da­ry­ti iš­va­dą, ar su­ti­ki­mas buvo są­mo­nin­gas ir duo­tas su­vo­kiant su juo da­ro­mų veiks­mų po­bū­dį ir es­mę. Prie­šin­gu at­ve­ju, net ir esant for­ma­liam as­mens su­ti­ki­mui, vei­ka ver­ti­na­ma kaip pa­da­ry­ta prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo va­lią.

Ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ar­ba ki­toks ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas prieš as­mens va­lią už­trau­kia bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę pa­gal BK 149 ir 150 straips­nius tik ta­da, jei mi­nė­tos vei­kos pa­da­ro­mos: a) pa­nau­do­jant fi­zi­nį smur­tą; b) gra­si­nant tuoj pat jį pa­nau­do­ti; c) ki­taip at­imant ga­li­my­bę prie­šin­tis; d) pa­si­nau­do­jant be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens būk­le. Šie BK 149 ir 150 straips­nių po­žy­miai nu­ma­ty­ti kaip al­ter­na­ty­vūs, to­dėl nu­si­kal­ti­mo su­dė­čiai pa­kan­ka bent vie­no iš jų.

Akivaizdu, jog nei vienas ir nuteistųjų prieš nepilnametę E. K. gim. (duomenys neskelbtini) nenaudojo nei fizinio, nei psichinio smurto, jai negrasino ir galimybės priešintis iš jos jokiu būdu neatėmė. Atsižvelgus į tai, kad nei vienas iš nuteistų asmenų nebuvo pirmiau pažįstamas su E. K. ir jos nebuvo matęs, kad ji atrodė kaip pilnametė, galima tikėti jų parodymais, jog jie tikrai nežinojo, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, juo labiau, kad mažiau bei už 2 mėnesių jai suėjo 18 metų. Akivaizdu yra tai, kad lytinius santykius su visais nuteistaisiais ji turėjo ne kokiu tai būdu verčiama, o savo noru - pati dar telefonu davusi sutikimą lytiškai santykiauti su visais kaltinamais asmenimis, pati atvyko į vietą, kur buvo sutarta lytiškai santykiauti, savo noru ėjo su kiekvienu iš nuteistųjų ir savo noru su jais lytiškai santykiavo bei kitaip tenkino jų lytinę aistrą. Visi kaltinamieji patvirtino tą aplinkybę bei nurodė, jog tokie jos veiksmai leido jiems suprasti, kad ji sutinkanti su jais lytiškai santykiauti. Duomenų apie tai, jog T. J., E. Š., J. A. ar I. T. dar iki lytinių santykių būtų žinoję, jog E. K. tikrai turi psichinę negalią, byloje nėra, nors jie ir patvirtino, jog išoriškai jiems nukentėjusioji ir pasirodė keista-mažai kalbėjo, ištisai šypsojosi ir pan.

Taigi, jei E. K. nebūtų nustatyta protinė negalia-vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu(T.2 b.l. 80-82), T. J., E. Š., J. A. bei I. T. veiksmuose nebūtų LR BK 149 str. bei 150 str. numatytų nusikalstamų veikų požymių. Būtent dėl jų veiksmus kvalifikuojančios aplinkybės, kad jie lytinę aistrą tenkino ir lytiškai santykiavo su E. K. šiai esant bejėgiškos būklės-jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstami.

Žemesnės instancijos teismas

Būtent specialistų išvadoje(T.2 b.l. 80-82) ir konstatuojama, kad E. K. psichinė negalia yra ryškiai išreikšta, ji gali būti pastebima iš jos išvaizdos, kalbos, elgesio, bendravimo su aplinkiniais būdo, kad jos turima psichinė negalia galėjo turėti pilnai dezreguliuojančią įtaką E. K. elgesiui su įtariamaisiais. Specialistai konstatavo, kad dėl išreikštos psichikos negalios (neiniciatyvumo, įtaigumo, paklusnumo), ji nebuvo didesne seksualinių santykių iniciatore nei įtariamieji, tačiau dėl žymių protinių, emocinių, valios sutrikimų ji negali adekvačiai suvokti realybės, ją kritiškai vertinti, prognozuoti, planuoti ir kontroliuoti savo elgesį. Taigi, specialistai savo išvada nepaneigė kaltinamųjų teiginių, kad E. K. išoriškai galėjo išreikšti savo sutikimą lytiškai santykiauti su kaltinamaisiais.

Iš­ža­gi­ni­mą ar sek­su­a­li­nį prie­var­ta­vi­mą kva­li­fi­kuo­jan­čio po­žy­mio ne­su­vo­ki­mas ne­pa­ša­li­na as­mens kal­tės ir bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės už iš­ža­gi­ni­mą ar sek­su­a­li­nį prie­var­ta­vi­mą. Jei as­muo ne­su­vo­kė, kad nu­ken­tė­ju­sy­sis yra bejėgiškos būklės, ta­čiau pa­gal by­los ap­lin­ky­bes, nu­ken­tė­ju­sio­jo fi­zi­nius duo­me­nis ir sa­vo as­me­ni­nes sa­vy­bes tu­rė­jo ir ga­lė­jo tai su­vok­ti (ne­at­sar­gi kal­tė dėl šių kva­li­fi­kuo­jan­čių po­žy­mių), kal­ti­nin­ko vei­ka vis vien kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 149 straips­nį ar 150 straips­nį.

Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamieji iš esmės turėjo matyti ir suvokti, jog E. K. yra neįgali ir bejėgiškos būklės, o jos elgesiui t.y. nevalingai išreikštam sutikimui lytiškai santykiauti turi įtakos jos psichinė negalia. Jie turėjo suprasti ir suvokti, kad toks jos sutikimas lytiniams santykiams yra išdava jos nesugebėjimo adekvačiai suvokti realybę, ją kritiškai įvertinti, kontroliuoti savo elgesį. Būtent dėl to jie nukentėjusiosios sutikimą lytiškai santykiauti bei tenkinti jų lytinę aistrą turėjo vertinti kritiškai-kaip neįgalaus ir bėgiškos būklės asmens sutikimą tokiems veiksmams, o tokiu jos sutikimu bei ja pačia nepasinaudoti. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino T. J. ir E. Š. kaltais padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 149 str. 3d., 150 str. 3d., o J. A. ir I. T.-padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 150 str. 3d.

Pripažindamas kaltinamuosius kaltais pagal LR BK 149 str. 3d. bei 150 str. 3d. bei taikydamas jiems LR BK 54 str. 3d. nuostatas, teismas vis tik turėjo atsižvelgti ne tik į teigiamas nuteistųjų asmenybes charakterizuojančias aplinkybes, bet ir į visas kitas aplinkybes, apibūdinančias padarytų veikų pavojingumą bei kitas svarbias aplinkybes.

Teismų praktikoje yra suformuluota nuostata, jog pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta sankcijoje straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama tik tuo atveju, jei yra nustatytos išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo pagal BK 62 straipsnį paskirti asmeniui švelnesnę bausmę nei įstatymo numatytoji, o įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008)

Taigi, LR BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse - bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. LR BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta,jog teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę.

Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog LR BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas turi būti susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Akivaizdu, jog taikydamas BK 54 str. 3d. nuostatas, teismas turi išvardyti, kuo remiantis jis padarė savo išvadą. Tokia išvada turi sekti įvertinus tiek padaryto nusikaltimo, tiek ir kaltininko asmenybės pavojingumą, kitas svarbias aplinkybes. Paskiriant bausmę, įvertinamas tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, tiek ir nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės ir pan. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad BK 54 straipsnio 3 dalis yra taikoma tik išimtinais atvejais, kai konkrečioje byloje yra nustatytos tokios aplinkybės, kurios duotų pagrindą pritaikyti šį įstatymą.

Šioje baudžiamojoje apylinkės teismas visumos tokių aplinkybių nenustatė ir nenurodė. Taikant minėto straipsnio nuostatas, didesnis dėmesys skirtas tik kaltinamųjų asmenybei. Padaręs išvadą, kad realios bausmės paskyrimas kaltinamiesiems aiškiai prieštarautų teisingumo principui, apylinkės teismas nepakankamai vertino nusikalstamų veikų padarymo bei kitas svarbias aplinkybes.

Be jokios abejonės, teigiamos nuteistųjų asmenybes charakterizuojančias aplinkybės turi reikšmės taikant LR BK 54 str. 3d. nuostatas. Tai, kad jie anksčiau nebuvo nusikaltę, neteisti, yra jauno amžiaus, savo kaltę pilnai pripažino ir dėl nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi, atlygino didžiąją dalį padarytos žalos, kad nukentėjusiosios įstatyminė atstovė N. K. jiems atleido ir prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės, turi reikšmės bausmei ir mažina jų pavojingumą visuomenei.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju LR BK 54 str. 3d. nuostatų taikymui bei išvadai, kad įstatymų sankcijose numatytos bausmės taikymas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, lemiamos reikšmės vis tik turi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės bei nuteistųjų psichinis santykis su jų padarytais veiksmais.

Kaip jau buvo minėta, T. J., E. Š., J. A. bei I. T. veiksmuose nebūtų LR BK 149 str. bei 150 str. numatytų nusikalstamų veikų požymių, jei jie lytinę aistrą būtų tenkinę ir lytiškai santykiavę ne su bejėgiškos būklės asmeniu.

Teorijoje bejėgiška būklė apibūdinamam kaip būsena, kai dėl fizinės ar psichinės būklės(fizinių trūkumų,psichikos ligos, kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos) asmuo negali suprasti savo ar kaltininko daromų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, arba negali pasipriešintis kaltininkui. Psichinė bejėgiška būklė reiškia, kad asmuo dėl savo psichinių savybių ar ligos nesuvokia su juo atliekamų veiksmų esmės ir jiems nesipriešina, neprieštarauja.

Įstatymų leidėjas LR BK 149 str., 150 str. nėra tiesiogiai apibūdinęs, kokią nukentėjusio asmens būklę reikėtų laikyti bejėgiška. Toks asmens apibūdinimas iš dalies išplaukia tik iš 2004-12-30 AT Senato nutarimo Nr.49, kuriame ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas pa­si­nau­do­jant be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo būk­le apibūdinamas kaip ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas iš­oriš­kai ne­nau­do­jant jo­kių veiks­mų nu­ken­tė­ju­sio­jo va­liai pa­lauž­ti ar pa­si­prie­ši­ni­mui įveik­ti, ta­čiau, ki­ta ver­tus, ne­gau­na­mas nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens su­ti­ki­mas ly­tiš­kai san­ty­kiau­ti ar ly­ti­nei aist­rai ten­kin­ti dėl prie­žas­čių, su­si­ju­sių su nu­ken­tė­ju­sio­jo fi­zi­ne ar psi­chi­ne būk­le. Senato nutarime pabrėžiama, jog nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens fi­zi­nė būk­lė, ku­ri ga­li lem­ti be­jė­giš­ką būk­lę, ga­li bū­ti as­mens ne­įga­lu­mas, am­žius ar li­ga, dėl ku­rios jis ne­ga­li pa­si­prie­šin­ti kal­ti­nin­kui. Nu­ken­tė­ju­sio­jo be­jė­giš­ką būk­lę ga­li lem­ti ir mie­gas. Nu­ken­tė­ju­sio­jo psi­chi­nė li­ga, at­iman­ti ga­li­my­bę su­vok­ti su juo da­ro­mų veiks­mų po­bū­dį ir es­mę, taip pat ga­li lem­ti be­jė­giš­ką būk­lę, to­dėl šiam fak­tui nu­sta­ty­ti ga­li bū­ti gau­na­ma spe­cia­lis­to iš­va­da ar­ba ski­ria­ma teis­mo psi­chiat­ri­nė eks­per­ti­zė.

Iš ankščiau minėtos specialisto išvados seka, jog E. K. nesuvokė su ja daromų veiksmų pobūdžio bei esmės ir būtent dėl to jiems neprieštaravo ir nesipriešino.Tačiau kaltininkai, nors ir matydami jos keistą būdą-kad ji mikčioja, visą laiką šypsosi, mažai kalba, neturėjo tikslios informacijos apie jos psichinę būseną(ta būsena specialistų buvo nustatyta tik tyrimo metu). Be to, jie iš anksto gavo nukentėjusios sutikimą lytiškai santykiauti bei tenkinti lytinę aistrą, ji pati pas juos atvyko, todėl visi buvo įsitikinę, kad lytiniai santykiai yra jų abipusiu sutikimu ir nėra nusikalstami. Taigi, jiems ne tik kad nebuvo žinomas baudžiamajame įstatyme numatytos sąvokos-bejėgiška būklė tiesioginis turinys, bet ir tai, kad nukentėjusiosios būsena atitinka būtent šią baudžiamajame įstatyme nustatytą sąvoką.

Kolegijos įsitikinimu, būtent tokios veikų padarymo aplinkybės ir kaltinamųjų psichinis santykis su padarytais nusikalstamais veiksmais(ne­at­sar­gi kal­tė dėl kva­li­fi­kuo­jan­čio po­žy­mio), leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų padaryti veiksmai yra daug mažiau pavojingi nei kitokie LR BK 149 str. bei 150 str. numatyti nusikalstami veiksmai-lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, toks pat lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su nepilnamečiu ar mažamečiu prieš jo valią, ar lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas su bejėgiškoje būklėje esančiu asmeniu, kuris neišreiškė ar negalėjo išreikšti savo nesutikimo tokiems veiksmams. Būtent aptartos kaltinamųjų veikų padarymo aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju jų veiksmai ir jie patys yra mažiau pavojingi visuomenei, o įstatymų sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkretiems baudžiamųjų įstatymų pažeidimams, kaltininkų asmenybei bei kitoms aptartoms bylos aplinkybėms.

Būtent dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo sprendimas taikyti T. J., E. Š., J. A. ir I. T. LR BK 54 str. 3d. nuostatas bei skirti jiems švelnesnę bausmės rūšį nei įstatymų sankcijose numatytos bausmės-yra pagrįstas ir teisėtas, o apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1d. 1p. kolegija

nutarė:

Atmesti Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl 2010 m. balandžio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas: Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Jurgis KiškisAlgerdas Urbšys