Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas: Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00010-2012-5

2013 m. kovo 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant privačiai kaltintojai R. M., išteisintajai V. O. K., jos gynėjai-advokatei Karinai Račkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. O. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. O. K. R. M. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama tuo, kad (duomenys neskelbtini) Kaune, Laisvės al. 103, laikotarpyje nuo 9.00 val. iki 11.00 val., viešame Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. M. ir D. M. santuokos nutraukimo, apklausiama kaip liudytoja, pasirašiusi liudytojo pasižadėjimą pagal LR CPK 192 str. 1 d., 4 d. ir būdama įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str., davė šmeižiančius bei įžeidžiančiu parodymus:

- parodė, kad R. M. duktė G. L. buvo nedaugdyta, neištardavo kai kurių raidžių;

- parodė, kad gimęs V. M. gulėjo pasyviai, jam buvo negerai su kojomis;

- parodė, kad R. M. dažnai gerdavo alkoholį, neprižiūrėdavo mažamečių vaikų ir būdama neblaivi jai skambindavo;

- parodė, kad dėl R. M. girtavimo ir nepriežiūros vaikams buvo kviečiama policija, kuri nurodė vaikams važiuoti pas senelius.

- parodė, kad 2007 m. liepos mėnesį, vidury dienos, Panemunės miške matė R. M. atliekančią lytinį aktą su nepažįstamu vyriškiu.

Privačios kaltintojos įsitikinimu, paskleisdama apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino, pažemino bei pakirto pasitikėjimą ja, V. O. K. apšmeižė R. M., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 154 str. 1 d., be to, šiais veiksmais V. O. K. viešai, žodžiu užgauliai pažemino ir įžeidė R. M., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 155 str. 1 d.

Apklausęs V. O. K., R. M., liudytojus, ištyręs byloje esančią medžiagą, apylinkės teismas padarė išvadą, kad V. O. K. veiksmuose nėra požymių nusikaltimų numatytų LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. Apylinkės teismo vertinimu, 2010-09-23 duodama parodymus teisme, V. O. K. nesiekė apšmeižti ar įžeisti R. M.. Anot teismo, V. O. K. paskleidė ne informaciją, o remdamasi tikrovėje egzistuojančiais faktais, tik išsakė savo nuomonę, pateikė jai žinomų faktų vertinimus ir komentarus, todėl jos veikoje nėra BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų tiesioginės tyčios šmeižti ar pažeminti R. M. požymių.

Apylinkės teismo vertinimu, V. O. K. nepadarė ir LR BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo. Teismas nurodė, jog V. O. K. kaltinime nurodytus teiginius kaip parodymus davė teismo posėdžio metu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai atitinkamo turinio žinios tampa žinomos pareigūnams (teisėjams, posėdžių sekretorei, advokatams ir kt. asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu) asmenims. Byloje nėra duomenų, kad V. O. K. pasisakymą būtų girdėję kiti (tretieji) asmenys, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad liudytojo civilinėje byloje parodymų turinys tapo žinomas (būtų paskleistas) trečiajam asmeniui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pagal LR CK 2.24 str. 9 d. garbės ir orumo nuostatos netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas ar teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Apylinkės teismas pažymėjo, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami kaip liudytojai asmenys įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (LR BK 235 str.).

Apeliantės nuomone, liudytojų R. M., V. M., D. M., R. N., N. Ž. parodymus teismas turėtų vertinti kritiškai, kadangi jie yra seni V. O. K. bei M. šeimos pažįstami. Po skyrybų su D. M., šie asmenys R. M. atžvilgiu yra nusiteikę priešiškai, siekia padėti V. O. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Skunde nurodoma, jog 2007-12-04 ir 2008-01-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (b.l.113-115) negali būti laikomi įrodymais, kadangi nenustatyta iš ko, kokiu būdu ir kada tariamas žinutes D. M. gavo ir kas šias žinutes rašė. Žinutes D. M. galėjo atsisiųsti pats sau iš kito telefono. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog V. O. K. liudijimą girdėjo tik teismo posėdyje dalyvavę pareigūnai. V. O. K. išsakytas apeliantę įžeidžiančias kalbas girdėjo pati apeliantė bei posėdžių salėje buvę liudytojai. Todėl viešame teismo posėdyje viešai V. O. K. išsakyti R. M. įžeidžiantys žodžiai atitinka požymius nusikaltimo numatyto LR BK 155 str. 1 d. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog ir už neviešą žmogaus įžeidimą taip pat numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 155 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas O. V. K. išteisino, nes padarė išvadą, jog ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Teismas nuosprendyje nurodė išteisinimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas pagrįstai.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 154 str. 1 d.

LR BK 154 str. nustato baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą. Pagal LR BK 154 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, būtina atriboti informaciją nuo nuomonės, nes baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 str. galima tik už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą. Bendrąja prasme, informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus. Jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Tuo tarpu nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.

Atsakomybė pagal LR BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Tai – subjektyvusis LR BK 154 str. numatytos nusikalstamos veikos požymis, kuris reiškia, jog kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žemina ir niekina kitą asmenį ar gali pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro.

Vertindama Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) posėdžio metu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotų O. V. K. parodymų turinį tuo aspektu, ar juose buvo paskleista informacija, ar išsakyta nuomonė, teisėjų kolegija atsižvelgia į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą ir jų formuluotes bei konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) teisme duodama parodymus, O. V. K. apšmeižti R. M. nesiekė ir paskleidė ne informaciją, o remdamasi tikrovėje jai žinomais faktais, išsakė savo nuomonę, pateikė jai žinomų faktų vertinimus ir komentarus.

Į Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) posėdį iškviesta kaip liudytoja, pasirašiusi liudytojo pasižadėjimą pagal LR CPK 192 str. 1 d., 4 d. bei žinodama atsakomybę pagal LR BK 235 str., O. V. K. parodė, jog „mergaitė buvo graži, rami, tačiau nedaugdyta. <...> Mergaitė neištardavo kai kurių raidžių“; „Kai gimė trečias vaikas, jis gulėjo pasyviai, jam buvo negerai su kojomis“. Tokiu būdu O. V. K., pažinodama R. M. šeimą, pateikė jai žinomų faktų vertinimus ir komentarus. Tai patvirtina ir duomenys baudžiamojoje byloje. Iš 2007-11-13 (duomenys neskelbtini) mokyklos 4C klasės mokinės G. L. charakteristikos (b.l.109) matyti, jog „pirmoje klasėje buvo pastebėti ryškūs G. kalbos sutrikimai. Dėl neaiškios tarties ir disgrafijos mergaitei rekomenduoti užsiėmimai pas logopedę“. 2010-10-11 išrašas iš medicininių dokumentų (b.l.10) patvirtina, jog V. M. diagnozuotas motorinės funkcijos raidos sutrikimas. Todėl aukščiau paminėti O. V. K. teiginiai apie R. M. vaikų sveikatos problemas nesudaro pagrindo taikyti O. V. K. baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 154 str. 1 d.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) posėdyje O. V. K. pasakytas teiginys: „Manau, kad vaikai buvo palikti be priežiūros“, taip pat išreiškia tik O. V. K. nuomonę, ką patvirtina jos nurodytas žodis „manau“.

(duomenys neskelbtini) posėdyje O. V. K., kaip liudytoja, taip pat parodė: „Buvo ankstus laikas apie 10-11 val., o R. buvo išgėrusi“; „R. man skambindavo po kelis kartus neblaivi“; „Kai užėjau balandžio mėnesį kviesti M. į koncertą, užėjau ir pamačiau susijaudinusį D., R., vaikus. Paklausiau, kas atsitiko, man buvo pasakyta, kad mama labai girta, policija liepė joms važiuoti pas senelius“; „R. mačiau girtą savo darbe, dermavonėje“; „R. buvo girta atėjusi pas mane į darbą“.

Iš šių teiginių matyti, jog O. V. K., priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, neteigė, jog R. M. dažnai gerdavo alkoholį. Nors apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad alkoholio ji visiškai nevartojo ir nevartoja, tačiau šiuos jos teiginius paneigia duomenys byloje. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Viešosios policijos Šilainių policijos nuovados 2007-08-20 raštas „Dėl užklausimo apie tyrimą pagal D. M. pareiškimą“ patvirtina, jog 2007-04-14 atvykę pareigūnai pagal išorinius požymius įtarė, jog R. M. yra išgėrusi, vykti nustatyti girtumą ji atsisakė (b.l.48). Iš byloje esančios informacijos apie R. M. padarytus kelių eismo taisyklių pažiedimus matyti, jog 2003-06-25 ji vairavo automobilį neblaivi (jai buvo nustatytas vidutinis – 1,5 promilės girtumas), dėl ko 2003-07-10 jai buvo paskirta administracinė nuobauda (b.l.92). Apie tai, kad R. M. vartojo alkoholį patvirtino ir liudytojai V. M., R. M., D. M., N. Ž. (b.l.69-74; 129). Liudytoja nepilnamečių inspektorė D. B. teisme taip pat parodė, jog pirmo apsilankymo pas R. M. metu ši jai pasakiusi, jog švenčiant Velykas išgėrė gal 20 gr. (b.l.67). Kita vertus,iš O. V. K. baudžiamojoje byloje duotų parodymų matyti, jog kai kurie jos teiginiai apie tai, jog matydavo R. girtą, kad ši jai neblaivi skambindavo, (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio protokole buvo užprotokoluoti netiksliai, kadangi liudydama civilinėje byloje O. V. K. teigė mačiusi R. M. ne girtą, bet išgėrusią, be to, išgėrusi R. skambindavo ne jai, bet D. M. mamai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 171 str. numato, jog teisę susipažinti su protokolu ir pareikšti dėl jo rašytines pastabas turi tik dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojas civilinėje byloje nėra pripažįstamas byloje dalyvaujančiu asmeniu (LR CPK 37 str.). Todėl akivaizdu, jog O. V. K. negalėjo reikšti pastabų dėl teismo posėdžio protokolo civilinėje byloje, kurioje ji liudijo, o protokole netiksliai užfiksuotas O. V. K. liudijimas negali tapti pagrindu baudžiamajai atsakomybei jai taikyti.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentu, jog teigdama mačiusi R. M. miške lytiškai santykiaujant, V. O. K. išsakė ne nuomonę, o konkretų faktą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal LR BK 154 str. 1 d. asmuo gali būti nuteistas tik įrodžius šios nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį - jog paskleista informacija neatitinka tikrovės. Įvertinusi duomenis byloje, teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. M. minėtos informacijos neatitikimo tikrovei neįrodė, nors, kaip privati kaltintoja, tai privalėjo įrodyti. V. O. K. teigė, R. M. miške mačiusi vakare (b.l.5), o ne vidury dienos, kaip kaltinime nurodė R. M.. Tai, kad R. M. netiesiogiai prisipažino santykiavusi su sutuoktiniu D. miške, patvirtino liudytojai N. Ž., R. N., D. M. (b.l.73; 128-129). Nors skunde apeliantė prašo liudytojų R. M., V. M., D. M., R. N., N. Ž. parodymus vertinti kritiškai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog šių liudytojų parodymai papildo kitus byloje esančius įrodymus ir jiems neprieštarauja (išskyrus pačios R. M. parodymus), todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi ir vertino kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Atsakomybė pagal BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog ištirti įrodymai byloje neleidžia teigti, jog V. O. K. parodymai 2010-09-23 teismo posėdyje buvo motyvuoti sąmoningo ketinimo pakenkti R. M..

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog V. O. K. veikoje nėra BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų tiesioginės tyčios šmeižti R. M. požymių. Kadangi išteisintoji V. O. K. neatliko jai inkriminuojamų veiksmų, sudarančių BK 154 str. 1 d. sudėtį, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 155 str. 1 d.

LR BK 155 str. numato baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą. Pagal LR BK 155 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Teismų praktikoje padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu nepripažįstamas. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.

Iš kaltinimo matyti, jog LR BK 155 str. 1 d. numatyta veika V. O. K. kaltinta už tuos pačius veiksmus, kaip ir pagal LR BK 154 str. 1 d., t. y. už Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) posėdyje žodžiu duotus parodymus, kuriuos R. M. įvertino kaip ją šmeižiančius bei įžeidžiančius.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) posėdyje apklausiama kaip liudytoja V. O. K. parodė, jog „mergaitė buvo graži, rami, tačiau nedaugdyta. <...> Mergaitė neištardavo kai kurių raidžių“; „Kai gimė trečias vaikas, jis gulėjo pasyviai, jam buvo negerai su kojomis“; „Manau, kad vaikai buvo palikti be priežiūros“; „Buvo ankstus laikas apie 10-11 val., o R. buvo išgėrusi“; „R. man skambindavo po kelis kartus neblaivi“; „Kai užėjau balandžio mėnesį kviesti M. į koncertą, užėjau ir pamačiau susijaudinusį D., R., vaikus. Paklausiau, kas atsitiko, man buvo pasakyta, kad mama labai girta, policija liepė joms važiuoti pas senelius“; „R. mačiau girtą savo darbe, dermavonėje“; „R. buvo girta atėjusi pas mane į darbą“; „Aš būčiau R. patikėjusi, kad ji atėjo į mišką prasiblaškyti, jei nebūčiau prieš dvi, tris savaites jos mačiusi atliekant lytinį aktą“.

Šie V. O. K. teiginiai buvo pasakyti jai prisiekus pagal LR CPK 192 str. 1 d. ir 4 d., taip pat jai išaiškinus atsakomybę pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą. Duodama parodymus civilinėje byloje V. O. K. parodė tai, kas jai buvo žinoma, išsakė savo nuomonę, pateikė jai žinomų faktų vertinimus ir komentarus. Jos išsakyti teiginiai ir vartotos žodžių formuluotės nėra savaime užgaulūs, niekinantys. Nors V. O. K. parodymai civilinėje byloje buvo duoti viešo teismo posėdžio metu, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog tuo metu posėdžių salėje buvo tik su bylos nagrinėjimu susiję asmenys. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai atitinkamo turinio žinios tampa žinomos pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems asmenims. Šiuo atveju, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, taip pat tokių duomenų nenurodė ir apeliantė savo skunde, kad V. O. K. liudijimo turinys būtų paskleistas tretiesiems asmenims, nesusijusiems su bylos nagrinėjimu.

Kaip minėta, įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir norint jį pažeminti. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. O. K. tokio tikslo neturėjo, o civilinėje byloje liudijo, atlikdama savo pilietinę pareigą.

Atsižvelgdamaį visa tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. O. K. veikoje nėra BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų tiesioginės tyčios įžeisti R. M. požymių. Kadangi išteisintoji V. O. K. neatliko jai inkriminuojamų veiksmų, sudarančių BK 155 str. 1 d. sudėtį, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

LR BPK 105 str. 6 d. numato, jog kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad procesas V. O. K. atžvilgiu privataus kaltinimo byloje buvo pradėtas tik pagal R. M. pareiškimą. V. O. K. turėjo gintis nuo jai pareikštų kaltinimų pagal du baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnius ir dėl to patyrė išlaidų, mokėdama už gynėjų-advokatų paslaugas. Iš bylos duomenų matyti, jog R. M. pateikus apeliacinį skundą, advokatė surašė atsiliepimą į skundą (jo apimtis – 5 lapai) ir atstovavo V. O. K. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas V. O. K. sumokėjo advokatei 1500 Lt, ką patvirtina jos pateiktas pinigų priėmimo kvitas. Teisėjų kolegijos vertinimu, advokatei sumokėtas honoraras – 1500 Lt yra proporcingas pareikštų kaltinimų sunkumui ir apimčiai (V. O. K. buvo kaltinama dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu), bylos sudėtingumui, paruošto procesinio dokumento – atsiliepimo apimčiai bei teismo posėdžio apygardos teisme trukmei, todėl priteistinas V. O. K. iš R. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutarė:

Privačios kaltintojos R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.