Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Procesinė kategorija: 1.1.3.5.; 1.1.14.; 1.2.4.6.2.; 2.3.6.4.

2017 m. rugsėjo 11 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Anastasijai Česonienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei, advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, vertėjai Ritai Daškevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. P., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2016-09-30 apie 15.40 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su žmona L. P. metu tyčia sudavė jai vieną kartą buteliu į galvą padarydamas nedidelę muštinę galvos žaizdą, kas yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas kaltinamuoju S. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-09-30 jis laukė iš darbo grįžtančios žmonos – tuo metu atostogavo, - norėjo prie kavos išgerti brendžio. Apie 16.30 val. namo grįžo žmona ir beveik iškarto tarp jų prasidėjo konfliktas, nes žmona nedavė jam išgerti ir pradėjo atiminėti butelį. Tuomet jis buteliu (butelis dar nebuvo pradarytas) trenkė jai į viršugalvį. Kraujo nematė. Po to labai greitai į jų namus atvyko policijos pareigūnai bei jį sulaikė. Jam atrodė, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti jau iš anksto ir laukė už durų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.

Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, dėl kurio asmeniui prieš kurį smurtaujamas sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Tam, kad šio nusikaltimo subjektui kiltų baudžiamoji atsakomybė pakanka nustatyti, jog kaltininko tyčiniai veiksmai pasireiškė bent vienu iš objektyviųjų požymių - mušimu arba kitokiu smurtavimu, ir sukėlė bent vieną iš padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą.

S. P. inkriminuojama, kad jis mušdamas šeimos narį – žmoną L. P. nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Tai, kad kaltinamasis S. P. padarė Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta paties kaltinamojo kaltės prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiosios L. P., liudytojų K. J. ir V. M. parodymais taip pat rašytiniais duomenimis. Visi jie tarpusavyje neprieštaringi, atspindindi įvykio eigą ir vieni kitus papildo.

Nukentėjusioji L. P. parodė, kad 2016-09-30 apie 15 val. jai atėjus namo neblaivus jos sutuoktinis S. P. pareikalavo grąžinti brendžio butelį. Jis garsiai ją įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais ir net kaimynai pradėjo belsti į radiatorius, kad nustotų rėkauti Ji atidavė vyrui butelį ir jau norėjo išeiti iš virtuvės, tačiau vyras tuo pačiu brendžio buteliu trenkė jai per galvą. Jai iš galvos pasipylė kraujas ir ji nuėjo į vonią, be to paskambino ir viską papasakojo dukrai, kuri iškvietė policiją.

Liudytoja K. J. – kaltinamojo ir nukentėjusiosios duktė, - sutiko liudyti prieš tėvą S. P. ir parodė, kad 2016 metų rudenį, dienos metu jai keletą kartų skambino tėvas, jis kalbėjo kažkokias nesąmones, neva, mama jam neištikima ir vaikšto pas kitus vyrus. Nenorėdama klausyti šitų kalbų ji tiesiog nebeatsiliepdavo į skambutį, tačiau į eilinį skambutį atsiliepė su ja tuo metu namuose buvusi jos vyro mama I. J. ir iš to ką girdėjo ji suprato, kad ir jai tėvas pradėjo kalbėti apie mamos neištikimybę. I. J. nekreipė dėmesio į šitas kalbas ir vis bandė tėvą raminti sakydama, kad jis visa tai išsigalvoja, kad jo mama taip negalėtų elgtis, nes jau daug metų jie kartu gyvena, kad mama rūpinasi tėvu ir panašiai, tačiau buvo panašu, kad tėvas tiesiog to negirdėjo tęsė savo, kol galop I. J. pabodo nesąmoningos tėvo kalbos ir ji baigė pokalbį. Po to ji (K. J.) paskambino savo mamai ir išgirdo ją verkiančią. Mama pasakė, kad tėvas jai buteliu sudaužė galvą. Tuomet ji nutraukė su mama pokalbį ir iškart paskambino pagalbos telefonu 112. Mama vėliau pasakė, kad policija atvyko maždaug po 10 minučių ir, kad tėvą išvežė policija, o mamą apžiūrėjo atvykę medikai.

Liudytojas – policijos vyr. patrulis V. M. (V. M.) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, o tuomet jis parodė, kad 2016-09-30 patruliavimo metu apie 15:55 val. gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje neblaivus tėvas motinai trenkė buteliu per galvą. Pačios pranešėjos vietoje nebuvo. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko susijaudinusi ir apsiverkusi nukentėjusioji moteris. Ji pasakė, kad jos neblaivus sutuoktinis, šiuo metu yra savo kambaryje. Kambaryje ant kilimo matėsi raudonos galimai tos moters kraujo dėmės, o moters galvoje dešinėje pusėje matėsi gumbas. Jie iškvietė GMP brigadą ir moteris buvo išvežta į Lazdynų ligoninę ( b.l.31).

Atlikus medicininių dokumentų apžiūrą protokole yra pateikta teismo medicinos specialisto J. M. Paliulio išvada, jog L. P. nustatyta nedidelė muštinė galvos žaizda, kuri atitinka nežymaus masto sutrikdymą ir galėjo būti padaryta smūgiu kieto buko ar bukabriaunio daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b.l. 43). Teismo medicinos specialistas J.M.Paliulis apklaustas teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ankstesnę išvadą.

Įvykio faktas bei aplinkybės, tokios, kaip smurtavimo laikas, vieta bei jame dalyvavę asmenys be aukščiau aptartų duomenų užfiksuoti išrašu iš policijos įvykių suvestinės bei tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 12-13, 14-15).

Objektyvieji S. P. inkriminuojamos veikos, t.y. nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai mušant savo šeimos narį, taip pat subjektyvieji požymiai, bylojantys kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia nustatyti tiek kaltinamojo S. P., tiek nukentėjusiosios L. P., tiek liudytojos K. J. parodymais, taip pat teismo medicinos specialisto J. M. Paliulio išvada. S. P., kas neabejotinai seka iš objektyviųjų įvykio aplinkybių bei iš paties kaltinamojo parodymų, o jis parodė, kad konfliktus su žmona sąlygoja jo pavydo jausmas, veikė tiesiogine tyčia.

S. P. padarytoje veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje sudėties požymiai.

Kaltinamasis nuo 2015-11-08 iki 2015-12-07 ir nuo 2017-07-08 iki 2017-08-01 stacionariai gydėsi Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, diagnozė F06.2 - Organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78 TPK-23/2017 nurodyta, kad S. P. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu organinio pobūdžio psichikos sutrikimu, jam konstatuojamas - organinis kliedesinis sutrikimas. S. P. dėl savo psichikos sveikatos būklės nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų (pagal LR BK 18 str.). Šiuo metu S. P. konstatuojama lėtinio psichikos sutrikimo - organinis kliedesinis sutrikimas - dalinė remisija (dalinis savijautos pagerėjimas). Asmens gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti vertinamas tik konkrečios juridiškai reikšmingos situacijos laikotarpiu. Šiuo metu S. P. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei dalyvauti teisme, proceso metu suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę, tačiau dėl savo psichikos sveikatos būklės (išreikšto psichoorganinio sindromo, pervertinimo idėjų, ryškių mąstymo sferos sutrikimų, asmenybės regreso, kritikos stokos), jo paaiškinimus rekomenduojama vertinti kritiškai, atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagą. S. P. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Šią savo išvadą teismo ekspertas psichiatras Irmantas Ramanauskas patvirtino teisiamojo posėdžio metu.

Baudžiamojo kodekso 18 straipsnio (Ribotas pakaltinamumas) 1 dalyje numatyta, kad teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

Pripažintina, kad S. P. nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, o tokia veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, padarė riboto pakaltinamumo būsenoje. Jam taikytinos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies nuostatos atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės bei taikant teismo eksperto psichiatro rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismo įsitikinimu, ne bausmės švelninimas ar Baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent kaltinamojo psichikos būklės kontrolė ir jos koregavimas vaistų pagalba yra vienintelė priemonė, kuria galima siekti užkirsti kelią ateityje galimoms kaltinamojo smurto ar kitokio neteisėto elgesio apraiškoms. Juolab, kad tiek pats kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji paaiškino, kad po pirmojo teisiamojo posėdžio (2017-08-21) kaltinamasis pats laisvanoriškai pradėjo vartoti jam skirtus vaistus ir supranta gydymo svarbą. Tai akivaizdu ir iš kaltinamojo laikysenos bei elgesio pastarojo teisiamojo posėdžio metu. Taikyti griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę - stebėjimą stacionare, šiuo metu teismas nemato objektyvaus poreikio ir pagrindo.

Išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą kaltinamajam tiek bylos tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nepriteistinos. BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyti atvejai, kada, nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas, o kaltinamajam gynėjas yra paskirtas būtent BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu atveju. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas nei su kaltinamojo teisėmis į gynybą bei į advokato teisinę pagalbą, nei su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pripažinti, kad S. P. nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas ribotai pakaltinamas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už šios veikos padarymą.

Baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu taikyti S. P. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Panaikinti S. P. kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. P.. Daiktinį įrodymą – 0,5 litro talpos brendžio „Imperial“ butelį grąžinti L. P..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.