Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-295-1082/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-21
Bylos Nr.
1-295-1082/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26049-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nukentėjusysis
V. G., I. R.
Kaltinamasis
A. G.
Advokatai
Rolandas Rutė
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-295-1082/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26049-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.6.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 21 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,

nukentėjusiosioms V. G. ir I. R. ir jų įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Rolandui Rutei,

kaltinamajam A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2022 m. liepos 13 d., apie 23.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinei V. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir naudojo fizinį smurtą sutuoktinės motinos I. R. atžvilgiu, o būtent: tyčia rankomis suėmė sutuoktinę V. G. už gerklės ir taip laikydamas smaugė, sudavė jai ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į galvos sritį – smilkinį, ausį, kaklą, nustūmė ją ant miegamojo fotelio, trenkė nukentėjusiosios galvą ne mažiau kaip keturis kartus į lovos atlošą, kumščiu sudavė du smūgius į galvos sritį, įkando į dešinės kojos pirštus, I. R. bandant nustumti jo galvą nuo V. G. kojos, į kurią jis kando, pastūmė nukentėjusiąją I. R. į spintos duris, kumščiu sudavė I. R. smūgį į dešinės rankos plaštaką, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sudavė nemažiau 20 smūgių rankomis ir kojomis V. G., gulinčiai ant fotelio, į kairį šoną, rankas, kojas, spyrė ne mažiau kaip tris kartus aukščiau gaktikaulio – į gimdos sritį, bei sudavė smūgį kumščiu I. R. į veido sritį, taip smurtaudamas sutuoktinės motinai I. R. padarė galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešiniame skruoste ir kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais palei smegenų pjautuvą – nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, ir padarydamas nukentėjusiajai V. G. poodines kraujosruvas dešiniame momenyje, už kairės ausies, skruostuose, lūpose, kairėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, kairiame petyje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, kairiame klube, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, kairės pusės 9 ir 10 šonkaulių lūžius, nesunkiai sutrikdė šeimos nario – sutuoktinės V. G. sveikatą.

Kaltinamasis A. G. kaltu dėl jam inkriminuojamų abiejų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022-07-13 vakare, jam būnant tėvų namuose adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas ir prišnekėjo negražių dalykų jo žmonos atžvilgiu, kad ji neištikima. Todėl jis apie 23.00 val. išėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę pas žmoną pasiaiškinti. Jis tuo metu nebuvo neblaivus, buvo tik išgėręs gal 50 g. Atidarė duris V., jis įėjo į kambarį, norėjo pasišnekėti, bet gavosi konfliktas, kurio jis daug ko nepamena. Pamena, kad spyrė iš kojos į lūpą, su kumščiu davė, I. stumtelėjo į duris ir matė, kaip ji atsitrenkė į spintą, matė V. bėgantį kraują iš lūpos, kaip kando – jis nepamena, gal jis buvo šoko būsenoje. Kai jis būna išgėręs, būna nekontroliuojamas. Viso įvykio eigos jis negali atkartoti, nes nepamena kiek tų smūgių buvo. Gali būti, kad jis atliko visus veiksmus, kas nurodyta kaltinamajame akte tiek V., tiek I. atžvilgiu. Jis yra susipažinęs, kokie buvo nustatyti joms sužalojimai. Gali būti, kad tie sužalojimai atsirado po kontakto nuo jo veiksmų. Jis pripažįsta, kad jo veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta I. R. sveikata ir sukeltas jai skausmas, kad smurtas buvo vartojamas abiejų atžvilgiu. Jis pirmą kartą vartojo smurtą abiejų moterų atžvilgiu. Kai smurtavo prieš sutuoktinę, jis galėjo jai kažkokius žodžius šnekėti, tik jų neatsimena. Jis atsiprašo nukentėjusiųjų V. G. ir I. R.. Savo veiksmus ir elgesį vertina blogai. Jis visiškai pripažįsta savo veiksmus, nenori atsiminti tų įvykių. Nukentėjusiajai V. G. per sūnų yra perdavęs pinigų, siūlęs nukentėjusiosioms finansinę pagalbą. TLK ieškinį jis atlygino pilnai. Jis pripažįsta 2 000 Eur pareikštą nukentėjusiosios I. R. ieškinį dėl neturtinės žalos, pasiryžęs jį atlyginti. Taip pat yra pasiryžęs atlyginti nukentėjusiosios V. G. 600 Eur procesines išlaidas ir nukentėjusiosios I. R. 400 Eur procesines išlaidas. Dabar jis bandys naują gyvenimą – jau turi kitą moterį, eis užsikoduoti, kad vėl nepaslystų.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius abi inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš V. G. 2022-07-14 pareiškimo matyti, kad 2022 m. liepos 13 d., apie 23 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame, jos sutuoktinis A. G. suėmė ją už gerklės, nustūmė ją ant lovos, o jai nugriuvus ant lovos ant nugaros, vis dar laikydamas ją už gerklės, trenkė jos galvą 4 arba 5 kartus į lovos atlošą, kumščiu sudavė smūgį į veidą, pataikė į lūpas dešinėje pusėje, sudavė smūgį kumščiu į galvą dešinėje pusėje, tuomet vis dar gulinčiai ant lovos sutuoktinis įkando į dešinės kojos pirštus, spyrė tris kartus į kairį šoną. Tokiais savo veiksmais A. sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo nubausti A. G. įstatymų numatyta tvarka (1 t., b.l. 11-14).

Iš nukentėjusiosios V. G. apklausos 2022-07-14 protokolo matyti, kad parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Yra susituokusi su A. G. apie dvidešimt metų. Turi sūnų R. G. 18 metų amžiaus, kuris kartu negyvena, ir dukrą A. G., kuri gyvena kartu, tačiau šiuo metu yra išvykusi į stovyklą. A. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl dažnai namuose nebūna, būna išvykęs į reisą. 2022 m. liepos 10 d. A. grįžo iš reiso. Nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio šeimos namuose laikinai apsistojusi jos mama I. R., kuri gyvena laikinai, kol remontuoja savo butą. Kol mama būna jos šeimos namuose, A. dažnai būna arba sode, arba savo mirusių tėvų name, adresu (duomenys neskelbtini). Pastarąsias dienas A. buvo adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis nuo grįžimo iš reiso vartojo alkoholį. 2022 m. liepos 13 d. vakare A. namuose nebuvo, vakare ji su mama nuėjo miegoti. Ji nuėjo į savo miegamąjį, o mama nuėjo į kitą kambarį, kuriame laikinai apsistojusi. Šiek tiek prieš 23 val. išgirdo skambutį į duris. Nuėjusi prie durų ir pažiūrėjusi pro durų akutę, pamatė, kad už durų stovi A.. Vyras turi buto raktus, gali būti, kad raktus buvo kažkur palikęs ar pametė. Ji atrakino buto duris ir įleido A. į butą. A. iškart suėmė ją už gerklės, nustūmė ją miegamajame ant lovos, t. y. parvertė ant lovos, o jai nugriuvus ant lovos ant nugaros, vis dar laikydamas ją už gerklės, trenkė jos galvą 4 ar 5 kartus į lovos atlošą, tada kumščiu sudavė smūgį į veidą, pataikė į lūpas dešinėje pusėje, tada sudavė smūgį kumščiu į galvą dešinėje pusėje, vis dar gulinčiai ant lovos sutuoktinis įkando į dešinės kojos pirštus, spyrė tris kartus į kairį šoną. Tokiais savo veiksmais A. sukėlė jai fizinį skausmą. Jai labai skauda lūpas, galvą, kairį šoną. Kažkuriuo metu, kai A. ją mušė, į kambarį atėjo mama. Jei neklysta, mama atėjo po to, kai A. jos galvą trankė į lovos atlošą. Ji tada pradėjo šaukti ir mama, tikriausiai išgirdusi triukšmą, atėjo į kambarį. Kai A. jai kando į kojos pirštus (kando į visus penkis pirštus), tai mama bandė vyrą atitraukti nuo jos. Kažkuriuo metu A. stipriai rankomis sudavė jos mamai per abi rankas. Negali tiksliai pasakyti, kur mamai pataikė, nes viskas vyko labai greitai, ji tik dengėsi galvą, kad sutuoktinis jai nesudaužytų galvos. Mušdamas ją, A. sakė: "užmušiu, rytoj skyrybos, tu nebegyvensi". Ji labai išsigando, kad sutuoktinis tikrai gali ją užmušti, nes ją mušė labai stipriai ir kartojo žodį "užmušiu" daug kartų, tikrai ne kartą ar du, o daug kartų. Mano, kad sutuoktinio grasinimai ją nužudyti yra realūs. Po visų A. suduotų smūgių, kažkuriuo metu atsikėlė nuo lovos ir staigiai bėgo pro duris į koridorių. Matė, kad A. ją vijosi. Ji labai bijojo, kad sutuoktinis ją pavis ir dar stipriau sumuš arba užmuš, todėl garsiai laiptinėje šaukė pagalbos. Kaimynė, gyvenanti tame pačiame name, antrame bute, atidarė duris ir ji greitai įbėgo į kaimynės butą. Kaimynės duomenų ji nežino, pažįsta iš matymo. Kaimynai iškvietė policiją. Kiek suprato, tai policiją kvietė ir jos mama. Apie tai, kaip A. mušė mamą, gali smulkiau papasakoti jau pati mama, nes ji ne viską matė. Kitų žmonių įvykio metu jos namuose nebuvo. Ji net nesuprato, kodėl A. ją sumušė. Gali būti, kad dėl to, kad buvo girtas. Po to, kai ji išbėgo iš buto į koridorių ir įbėgo į kaimynų butą Nr. 2, tai A. iš pradžių ją vijosi, o pamatęs, kad ji įbėgo į kaimynų butą, išėjo pro laiptinės duris. Kur sutuoktinis išėjo, ji nežino. Kur šiuo metu A. yra, tiksliai nežino. (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena sutuoktinio brolis, gali būti, kad A. pas brolį, bet tiksliai nežino, nemano, kad sutuoktinis bus mirusių tėvų name, jei žino, kad policija ieško, bet tiksliai nežino. Šiąnakt po įvykio nuvyko į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, kur jai nustatė dviejų šonkaulių kairėje pusėje lūžius, lūpos žaizdą. Ji labai bijo A., bijo, kad sutuoktinis negrįžtų į namus. Jei A. grįš į butą, ji iškart praneš policijai (1 t., b.l. 32-35).

Iš nukentėjusiosios V. G. papildomos apklausos 2022-09-14 protokolo matyti, kad nori papildyti savo ankstesnius parodymus ir pasakyti, kad 2022-07-13, apie 23 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo ji ir jos mama I. R.. Jos mama I. R. apie 23 val. miegojo, kai į namus parėjo jos sutuoktinis A. G.. Ji apie 23 val. išgirdo skambutį į duris, skambutis į duris ją pažadino. Kai nuėjo prie durų, tai per duryse esančią akutę pamatė, kad už durų stovi jos sutuoktinis A. G.. Ji, dar neatidariusi durų, pasakė "ko reikia?". A. G. pasakė "įleisk mane trumpam". Ji atrakino duris, nors iš tiesų tuo metu A. G. turėjo turėti su savimi buto raktus. Butas yra registruotas jos vardu, nes ji tą butą gavo dovanų nuo mamos I. R., A. G. yra tik deklaruotas jos bute. Prie buto durų ji pasakė A. G. "A., pasiimk ką reikia ir eik miegoti pas tėvus, nes man anksti keltis į darbą", ir nuėjo į miegamąjį ir užsidarė miegamojo duris. Kambaryje - miegamajame buvo tamsu, ji nedegė šviesos. Išgirdo, kaip atsidarė miegamojo durys ir vėl užsidarė, ji išgirdo, kad į kambarį įėjo A. G.. Ji buvo netoli miegamojo kambario durų, panašiai apie gerą metrą nuo durų. Nežino, kodėl pirmoje apklausoje parašyta, kad A. G. jai suėmė už gerklės tik įėjęs pro duris, ji galvoja, kad tyrėja ne taip suprato ir ne taip užrašė, nes iš tiesų, ji tada buvo susijaudinusi ir jautė skausmą. Kai A. G. įėjo pro miegamojo kambario duris, tada jai suėmė su viena ranka už gerklės, bet suėmė ne su plaštaka, bet apkabino iš nugaros su ranka ir apglėbė kaklą su ranka, o A. G. alkūnė atsirado prieš jos veidą, po smakru. Taip laikydamas, A. G. ją spaudė prie savęs - smaugė, jai trūko oro, ji buvo pradėjusi dusti, ir kitos rankos kumščiu sudavė jai smūgius galvą, t. y. į smilkinį, ausį, kaklą. Kai A. G. ją apkabino per kaklą ir spaudė, tai iš karto tuo pačiu metu ją pasodino ant miegamo fotelio (neišskleisto). A. G. jai sudavė gal daugiau negu tris smūgius kumščiu. Nuo smūgių jautė stiprų fizinį skausmą. Kai sudavė smūgius kumščiu, tai ji jau sėdėjo ant fotelio ir A. G. taip pat sėdėjo ant fotelio. Ji pamena rėkė „A., baik, paleisk“. A. G. pasakė „aš tave užmušiu“. Ji tuo metu niekaip nesuprato tų žodžių, tuo metu ji tikrai negalvojo, kad A. G. grasinimai gali būti realūs. Išgirdo, kad atsidarė miegamojo durys ir užsidegė kambaryje šviesa, pamatė, kad į kambarį atėjo jos mama I. R.. I. R. pasakė „ką A. darai? Paleisk V.“. Tada A. G. staigiai ją pakėlė nuo fotelio ir ta pačia ranka, kuria laikė už kaklo, permetė ją ant kito fotelio, kuris buvo išskleistas, t. y. kur ji miegojo iki pareinant A. G.. Netoliese buvo šuo ir lojo, tai A. G. paėmė šunį (pudelį) už kaklo ir metė į sieną. A. G. pripuolė vėl prie jos, ji tuo metu buvo ant fotelio paruošto miegojimui, sėdėjo, ir iškėlė prieš ją laikydamas dešinės rankos kumštį, I. R. prašė A. G. nusiraminti, pasikalbėti. A. G. sudavė jai smūgį į kaktos dešinę pusę, jai buvo toje vietoje netgi guzas, mėlynė, paskui sudavė antrą smūgį į galvą ir nuo to smūgio ji atsigulė ant fotelio, ant kurio sėdėjo. Tada A. G. paėmė ranka jos dešinę koją, pakėlė, šiek tiek pats pasilenkė bei, taip laikydamas jos koją, apžiojo burna ir pradėjo jai kąsti. Dėl to kandimo jautė stiprų fizinį skausmą. Tada jos mama I. R. pripuolė prie A. G. ir bandė atplėšti A. G. nuo jos, sakė „baik ką darai nukasi kojos pirštus“. A. G. paleido jos koją, atsisuko į jos mamą I. R., paėmė rankomis I. R. abi plaštakas ir užlaužė plaštakas į viršų bei taip laikydamas pastūmė I. R. į kambaryje buvusios spintos duris. I. R., atsitrenkusi į spintos duris, susmuko, atsirėmė į spintos duris, bet visai ant grindų nenukrito. Ji rėkė „ką tu darai raminkis“. Tada A. G. atsisuko į ją ir pasakė „va daba tau blet bus, aš tave užmušiu“. Tada suprato, kad A. G. grasinimai ją užmušti yra realūs, nes ir A. G. veiksmai jos atžvilgiu atitiko A. G. grasinimus, t. y. sudavė kumščiais ir spyrė daugiau negu 20 smūgių. Ji rankomis užsidengė galvą, t. y. abi rankas iškėlė ir laikė veidą ir galvą, todėl A. G. smūgiai jai buvo suduoti į kairį šoną, kojas ir rankas. Nuo smūgių kojomis ir rankomis jautė didžiulį skausmą, viskas nutirpo ir ji labai išsigando. A. G. pasakė „tu daugiau man niekada negalėsi pistis“ ir po šių žodžių spyrė daugiau negu tris kartus į gimdą, aukščiau gaktikaulio. Nuo šių smūgiu taip pat jautė didelį skausmą. Matė, kad mama I. R. bandė vėl nuo jos atitraukti A. G., ką A. G. darė I. R., ji nematė, tik tuo momentu A. G. į ją nesmūgiavo ir girdėjo, kaip sako „užmušiu ir tave ir atsėdėsiu už abi“. Kai jau pakėlė galvą, pamatė, kad I. R. bėga iš nosies kraujas. Ji atsisėdo ant fotelio ir kažką pasakė, tačiau ką nepamena, bet po jos pasakytų žodžių A. G. jai sudavė kumščiu į dešinę veido pusę, pataikė į dešinį skruostikaulį bei lūpą. Jautė stiprų fizinį skausmą, nuo smūgio apsisuko galva ir vėl nuo to smūgio atsigulė ant dešinio šono (kojos liko ant žemės) fotelyje. Pajuto, kad kažkas karšto bėga jai per dešinį skruostą, smakrą, kaklą, suprato, kad tai kraujas. A. G. pradėjo juoktis ir pasakė „gerai dabar abidvi atrodot, pabaigsiu aš tave užmušti“ ir po šių žodžių pradėjo toliau kumščiais smūgiuoti jai į kūno įvairias vietas, t. y. šoną, galvą, rankas, sėdmenis. Rankomis stengėsi kiek įmanoma apsaugoti galvą ir veidą. Nuo suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, pradėjo trūkti oro, jautė baimę, nes tuo metu pagalvojo, kad dabar ją užmuš. Jautė, kaip A. G. nuo jos atsitraukė, bet ji gulėjo ant lovos ir nematė, ką A. G. daro. Vienu metu pakėlė galvą nuo fotelio ir pamatė, kad praėjimas link miegamojo durų laisvas, tada ji iš paskutinių jėgų nubėgo pro miegamojo duris ir išbėgo į laiptinę. Laiptinėje šaukėsi pagalbos, kad ją užmuš, leidosi žemyn laiptais bei skambino į visas kaimynų duris. Girdėjo, kaip A. G. bėgo jai iš paskos. Girdėjo, kaip A. G. sakė, kad vis tiek ją užmuš ar pribaigs. Pirmame aukšte atsidarė kaimynų buto durys (Nr. 2) ir kaimynai- vyras su žmona ją įleido į kambarį. Ji matė, kad A. G. išbėgo iš laiptinės. Ji gyvena ketvirtame aukšte. Name yra 4 aukštai. Laiptinėje su jos butu yra iš viso 8 butai. Visi laiptinėje esantys butai yra gyvenami, tik nežino, ar visų butų gyventojai girdėjo tą 2022-07-13 įvykį, triukšmą. Kaimynas iš buto Nr. 2 iškvietė greitąją ir policiją. Atvykę medikai išvežė ją į ligoninės priėmimo skyrių. Ligoninėje siuvo lūpą, dėjo 5 siūles. Taip pat ligoninėje peršvietė šonkaulius, kadangi negalėjo kvėpuoti, skaudėjo. Kai peršvietė, medikai pasakė, kad jai lūžę kairės pusės 10 ir 11 šonkauliai. Nežino, kodėl ją mušė A. G., ir visą laiką, kol A. G. ją mušė, jis vis sakė, kad ją užmuš. Ji labai bijo, nes po to, kaip ją sumušė A. G., ji galvoja, kad grasinimai ją užmušti yra realūs (1 t., b.l. 36-41).

Iš nukentėjusiosios V. G. papildomos apklausos 2022-10-18 protokolo matyti, kad jis parodė, kad anksčiau duotus parodymus pamena ir tvirtina. Nori papildyti savo ankstesnius parodymus ir pasakyti, kad įvykio metu, t. y. 2022-07-13, kai jos sutuoktinis A. G. ją mušė, sakė „nebesipisi“ ir vadino ją „kurva“. Kodėl taip tuomet jai sakė A. G., ji nežinojo. Tačiau vėliau išsiaiškino ir suprato, kodėl taip mušdamas 2022-07-13 jai sakė A. G., ir nori apie tai papasakoti. Po įvykio A. G. jai skambino, tačiau ji su A. G. nekalbėjo, bet jei nesuklys, tai gal po 3 dienų A. G. prisiskambino į sūnaus R. G. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu ji ir R. G. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Paskambinęs sūnui, A. G. prašė, kad duotų pakalbėti jai. Ji sutiko pakalbėti su A. G. telefonu ir tuomet A. G. jai pasakė, kad negali kalbėti su ja, nes uždraudė advokatas. A. G. prašė jos atleisti, sakė, jog nenori sėsti į kalėjimą dėl to, kad sumušė 2022-07-13 ją ir jos mamą I. R.. Taip pat A. G. sakė, kad slapstėsi nuo policijos, nes jam taip patarė advokatas. A. G. sakė „tu man atleisk, nes tau bus sunku gyventi, kadangi jei aš sėdėsiu, nebus kas tau moka alimentus“. Ji tuomet paklausė A. G., kodėl ją 2022-07-13 sumušė. A. G. jai pasakė, kad 2022-07-13 išgertuvių metu draugas R. G. pasakė jam, kad neva R. G. žino iš kažkokio tai draugo apie tai, kad ji yra neištikima A. G.. A. G. netgi pacitavo R. G. žodžius apie ją, neva „duoda pist per visas skylutes“. A. G. jai paaiškino, kad ji 4-a diena su juo, t. y. A. G., nesimyli, o čia žmogus šneka, kad atseit kitam „duodu pist per visas skylutes“. A. G. pasakė, kad įsiutęs sėdo ant dviračio ir nuo (duomenys neskelbtini) atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą ją sumušti už jos tariamą neištikimybę. <...> Ji labai išgyvena ir patiria stresą, prisimindama 2022-07-13 įvykį (1 t., b.l. 42-45).

Iš nukentėjusiosios V. G. papildomos apklausos 2022-12-08 protokolo matyti, kad ji parodė, kad <...> A. G. jai pasakė, kad „manyje gyvena du žmonės- vienas blaivas, kitas, kai būnu girtas, girtas už savo veiksmus aš neatsakau“. A. G. yra impulsyvus, staigiai užsiplieskia, supyksta, keikiasi, koliojasi, įžeidinėja. Jei A. G. jos atsiprašys dėl įvykio 2022-07-13, daugiau taip nesielgs, t. y. nepersekios, nelįs į jos gyvenimą, neįžeidinės, girtas jai ir vaikams neskambinės ir atlygins patirtą neturtinę žalą bei procesines išlaidas teisinei pagalbai, ji neprieštaraus, jog būtų taikomas LR BK 38 str. Taip pat norėtų, kad A. G. būtų įpareigotas atlikti gydymą nuo priklausomybės alkoholiui. Dėl jai išsakytų grasinimų, persekiojimo, ji pareiškimo nerašys, atskiro tyrimo nepageidauja (1 t., b.l. 50-54).

Iš I. R. 2022-07-14 pareiškimo matyti, kad 2022-07-13, apie 23 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos dukros V. G. sutuoktinis A. G., gyv. (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje dešinės rankos sugniaužtu kumščiu tyčia vieną kartą sudavė jai į dešinę ranką, o po to dešinės rankos sugniaužtu kumščiu tyčia trenkė jai į veido sritį, tokiais savo veiksmais A. G. sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo pradėti tyrimą ir nubausti A. G. įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b.l. 17-19).

Iš nukentėjusiosios I. R. apklausos 2022-07-14 protokolo matyti, kad jis parodė, kad 2022-07-13, apie 23 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ji išgirdo, kaip pradėjo loti namuose buvęs šuo, išgirdo kažkokį šauksmą, todėl prabudo. Pamatė, kaip A. G., gyv. (duomenys neskelbtini), užėjo pas jos dukrą V. G. į miegamąjį kambarį, garsiai užtrenkė miegamojo duris, po ko išgirdo, kaip jos dukra V. G. suspiegė ir nutilo. Ji greitai, atsikėlusi, nubėgo link miegamojo kambario ir pamatė, kad A. G. buvo suėmęs dešine ranka jos dukrai už kaklo ir smaugė. Ji pradėjo rėkti, kad A. G. paleistų jos dukrą ir nebesmaugtų. Po tokio jos pasakymo A. G. paleido jos dukrą V. ir, nustūmęs šalin ant kitos lovos, tyčia ėmė trankyti į galvos sritį, veido sritį, pilvą, po to ėmė spardyti, trenkė visur, kur galėjo, apžiojęs ėmė kandžioti vienos kojos pirštus. Ji kartu su dukra ėmė rėkti ir šauktis pagalbos, tuomet A. G. atsisukęs į ją, dešinės rankos sugniaužtu kumščiu tyčia jai sudavė į dešinę ranką, po to dešinės rankos sugniaužtu kumščiu tyčia trenkė jai į veido sritį, tokiais savo veiksmais A. G. sukėlė jai fizinį skausmą. Po tokių veiksmų A. G. vėl ėmė trankyti jos dukrą V. G. į įvairias kūno vietas dar smarkiau. Ji ir jos dukra V. G. prašė A. G. nustoti taip elgtis. A. G. ėmė jai ir jos dukrai V. G. grasinti, kad nušaus ir užmuš. Ji ir jos dukra ištaikė momentą ir išbėgo iš namų į laiptinę ir ėmė šauktis pagalbos. V. G. išbėgo link pirmo aukšto, o dukrai iš paskos išbėgo A. G.. Ji nespėjo išbėgti su dukra, parėjo į namus, užsirakino ir paskambino pagalbai. Ji pas dukrą V. G. buvo svečiuose, ten negyvena. A. G. dažnai vartoja alkoholį. Prašo pradėti tyrimą ir nubausti A. G. įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b.l. 129-130).

Iš nukentėjusiosios I. R. papildomos apklausos 2022-11-22 protokolo matyti, kad jis parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasarą ji gyveno pas dukrą V. G., adresu (duomenys neskelbtini), nes tuo metu jos bute buvo remontas. Šiame bute V. G. gyveno porą metų kaip ir viena, nes planavo skirtis su A. G.. A. G. buvo tik registruotas bute (duomenys neskelbtini) ir į tą butą ateidavo tik kartais, t. y. pas vaikus, pavalgyti. Daugiau laiko A. G. praleisdavo savo tėvų namuose, kurie yra netoliese (duomenys neskelbtini) g. arba būdavo išvykęs į reisus, nes yra tolimųjų reisų vairuotojas. Butas (duomenys neskelbtini) yra ketvirtame aukšte, bute yra 2 kambariai- svetainė ir miegamasis. Kai ji gyveno pas dukrą (duomenys neskelbtini), miegodavo buto svetainėje. Svetainė yra be durų, sujungta su buto koridoriumi. V. G. miegodavo miegamajame, kuriame yra durys. Tikslios datos nepamena, bet berods tai buvo 2022-07-13, ji nuėjo gal apie 22 val. miegoti. Tuo pačiu metu nuėjo miegoti ir V. G. į savo miegamąjį. Buvo apie 23 val., jau miegojo ir išgirdo triukšmą, pirma išgirdo skambutį į duris. Durų skambutis nuskambėjo gal kelis kartus, taip pat išgirdo ir šuns lojimą (V. G. turi šuniuką). Nežino, ar V. G. jau buvo atidariusi buto duris į laiptinę, ar dar nebuvo, bet išgirdo sakant V. G., kad jos miega. Gulėdama svetainėje pamatė, kad V. G. nuėjo į miegamąjį, o V. G. iš paskos nuėjo A. G.. Kai V. G. ir A. G. nuėjo į miegamąjį, išgirdo stiprų durų trinktelėjimą, iš to trinktelėjimo suprato, kad miegamojo durys užsidarė. Tuoj pat po durų trenksmo išgirdo V. G. balsą "nieko nedaryk", ir po minėtų žodžių išgirdo V. G. šaukiantis pagalbos. Tas "gelbėkit" nuskambėjo labai išgąstingai. Ji šoko iš lovos ir nuėjo iki miegamojo, atidarė duris ir pamatė, kad A. G. ir V. G. sėdi ant miegamojo dviviečio neišskleisto fotelio. A. G. buvo apglėbęs dešine ranka V. G. per kaklą ir taip laikydamas smaugė V. G., matė, kad dukra negali pasakyti nei žodžio, kad jai trūksta oro. Taip laikydamas, A. G. trenkė V. G. į atlošą. Ji tuo metu nieko nesakė, A. G. pamatė, jog ji stovi miegamojo tarpduryje. A. G. atsistojo, laikydamas V. G. už kaklo, pakėlė šią nuo to miegamojo dviviečio fotelio ir metė ant kito dviviečio miegamojo fotelio, kuris buvo išskleistas, ant kurio miegojo V. G.. Matė, kad dukra nukrito ant išskleisto fotelio ir dešine ranka užsidengė galvą. A. G. paleido dukros kaklą. A. G. kumščiais sudavė dukrai į galvą ir veidą, daugiau negu 5 smūgius. Duodamas smūgius į galvą, A. G. šaukė "užmušiu", sakė ir kitus žodžius, tačiau kitų žodžių nepamena. Kai A. G. smūgiavo dukrai, tai ji ir V. G. šaukė "gelbėkite". A. G. rankom paėmė V. G. koją, pakėlė prie savo burnos, apžiojo tos kojos visus pirštus ir kando, matė, kad kanda labai stipriai, nes tuo metu A. G. veidas įraudo ir pamėlo, jis visas pradėjo drebėti. Ji pradėjo sakyti "A., ką darai", A. G. į jos sakomus žodžius nekreipė dėmesio, kando į V. G. kojos pirštus toliau. Tada ji paėmė A. G. už galvos ir taip stengėsi nustumti A. G. galvą nuo V. G. kojos, į kurią A. G. kando. A. G. paleido V. G. koją, pasakė rėkdamas "tu kurva ir tave užmušiu", ir trenkė vieną smūgį kumščiu jai į dešinę ranką, pataikė maždaug į mažylio ir bevardžio pirštų krumplius. Nuo šio smūgio jautė stiprų fizinį skausmą ir šiai dienai vis dar negali sulenkti tos rankos į kumštį. Ji ir V. G. šaukė "gelbėkite". A. G. po jai suduoto smūgio pradėjo spardyti V. G., matė, kaip spyrė V. G. į gaktikaulį, šonkaulius, spyrė nemažiau kokių 4 spyrių. Po to, kai paspardė V. G., pradėjo mušti šią kumščiais, sudavė V. G. į įvairias kūno vietas- kojas, šlaunis, klubus, krūtinę, rankas, pečius, galvą, veidą, nugarą, sprandą ir visur, nemažiau 10 smūgių. A. G. vieną smūgį kumščiu sudavė jai į dešinę veido pusę, tarp nosies ir skruostikaulio. Nuo suduoto smūgio pajuto stiprų fizinį skausmą, susvaigo galvą, susvyravo, tačiau nenugriuvo, atsirėmė į spintą, jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Po jai suduoto smūgio A. G. toliau daužė V. G.. Mušdamas vis kartojo "užmušiu gyvų nepaleisiu". Ji pagalvojo, kad V. G. jau negyva, nes nejudėjo ir jau neberėkė „gelbėkite“, A. G. pasisuko kūno korpusu link jos ir dešinės rankos rodomuoju pirštu ore badė jai į galvos pusę, bet jos dar nebuvo palietęs, nes ji spaudėsi prie lango, ir tuo momentu pamatė, kad V. G. pašoko nuo miegamojo fotelio ir nubėgo link miegamojo durų, nubėgo link buto durų ir išbėgo į laiptinę. A. G. nubėgo V. G. iš paskos, šaukdamas „užmušiu“. Ji taip pat nubėgo iš paskos prie buto durų. Išbėgo į laiptinę ir pribėgo prie kaimynų buto Nr. 8 durų, skambino, tačiau niekas nedarė durų. Tada sugrįžo į butą, užsirakino, buvo išsigandusi, visa drebėjo ir nežinojo ką daryti, norėjo skambinti į policiją, bet tuo momentu net buvo pamiršusi, kokiu numeriu reikia skambinti į policiją. Tada paskambino anūkui R. G., šis pasakė, kad reikia skambinti į 112 ir taip išsikvies policiją. Ji prašė R. G., kad atvažiuotų, nes A. G. muša ją ir jos dukrą, t. y. R. G. mamą V. G.. Pakankamai greitai atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Matė, kad kai A. G. mušė V. G., tai V. G. bėgo iš lūpos kraujas. Vėliau jai dukra V. G. pasakojo, kad A. G. dukrai pasakė, kad neva ši yra neištikima A. G. ir apie tai A. G. pasakė kaimynas. Kai atvyko policijos pareigūnai, jai įteikė pasirašytinai užduotį atlikti objektų tyrimą, bet pas teismo medicinos ekspertus ji nuvykusi nebuvo dėl sveikatos būklės. Po įvykio praėjus 3 dienoms ji buvo paguldyta į Panevėžio ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių, nes, kaip vėliau medikai nustatė, jai buvo smegenyse išsiliejęs kraujas. Dėl to, kad 2022-07-13 A. G. ją sumušė, ji patyrė didžiulį stresą, išgyvenimus, bijo būti viena vakarais namuose ir gatvėje, nors iš tiesų bijo būti viena ir dienomis, kai žino, jog A. G. yra grįžęs į Lietuvą. Po įvykio jai ilgai skaudėjo galvą, iki šiol negali sulenkti į kumštį dešinės rankos, iki šiol jai pakilęs kraujo spaudimas, kurio neina numušti, nors iki įvykio turėjo bėdų su kraujo spaudimu, tačiau, kai gerdavo vaistus, viskas susitvarkydavo, o dabar kraujo spaudimas nenukrenta netgi geriant vaistus. Po šio įvykio ji vis dar geria vaistus, vitaminus, mineralus. Po įvykio jai A. neskambino, į jos namus atvykęs nebuvo ir su ja susitikti nebandė. Dukra V. yra sakiusi, kad po įvykio praėjus kuriam laikui, A. dukrai yra išsakęs, tarsi norėtų jos atsiprašyti, bet to nepadarė (1 t., b.l. 131-136).

Iš liudytojo R. G. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad įtariamasis yra jo tėtis A. G., šioje byloje parodymus duos. Jis tiksliai datos nepamena, bet tai buvo 2022 m. vasaros laikas, galbūt galėjo būti liepos mėnuo, buvo apie 22-23 val., tiksliai laiko nepamena, jam paskambino močiutė I. R., močiutės balsas buvo išsigandęs, atrodė tarsi patyrusi šoką, balsas buvo tarsi neadekvatus, iš karto suprato, kad kažkas atsitiko. Močiutė pasakė, kad kviestų policiją, nes mamą sumušė. Mama gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad tuo metu močiutė I. R. buvo pas mamą V. G., nes tuo laikotarpiu, t. y. vasarą, buvo renovuojamas I. R. butas. Jis klausė I. R., kas atsitiko, ši pasakė, kad tėtis muša mamą. Jis iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į 112, sėdo į automobilį ir nuvyko pas mamą į (duomenys neskelbtini). Kai atvyko, iš karto nuėjo į butą, kuris yra ketvirtame aukšte. Kieme ir laiptinėje žmonių nesutiko. Buto durys buvo neužrakintos, kai užėjo į butą, pamatė močiutę, kuri buvo panikoje, kalbėjo išsigandusi, jos veidas buvo persigandęs. Kiek pamena, iš pradžių nepastebėjo, kad ant močiutės būtų kokie tai sužalojimai, tik po akimi buvo lyg paraudimas, vėliau, kelių dienų laikotarpyje toje vietoje atsirado mėlynė. Kitų akivaizdžių sužalojimų ant močiutės veido ir kūno nebuvo matyti. Jis taip pat patyrė šoką, nes močiutės skambutis jį labai išgąsdino, klausė, kur yra mama, močiutė pasakė, kad mama išbėgo iš buto, nes ją sumušė tėtis A. G.. Kai pasakė, kad mama išbėgo iš buto, jis irgi išbėgo iš buto. Kai nubėgo į pirmą aukštą, pamatė, kad kaimynų buto Nr. 2 durys praviros, pro jas pamatė kaimyną ir kad mama yra tame bute. Kaimynas įleido jį į butą, tada sužinojo, kad ir kaimynai kvietė policiją, greitąją. Mamai iš lūpos bėgo kraujas, lūpa buvo labai stipriai perskelta, didelė žaizda. Mama sakė, kad sumušė tėtis A. G.. Tėčio bute Nr. 2 nebuvo. Kitų akivaizdžių sužalojimų ant mamos V. G. veido ir kūno nesimatė, gal nebent kažkoks sumušimas po akimi. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, medikai. Mamą ir močiutę medikai išvežė į ligoninę. Po to įvykio su tėčiu buvo susitikęs, susirašinėjo žinutėmis ir kalbėjo telefonu. Tėtis jam sakė, kad gailisi dėl to, ką padarė, kad sumušė mamą ir močiutę. Tėtis sakė, kad tuo metu, kai buvo neblaivus, jam draugai prišnekėjo, kad mama buvo neištikima. Tėtis turi problemų su alkoholio vartojimu ir dažniausiai, kai būna neblaivus, prirašo žinučių "pagal tuometinę fazę". Po įvykio kalbėjosi su mama ir močiute, jos pasakojo, kad namo grįžo neblaivus tėtis, buvo vėlus metas, mama buvo miegamajame, o močiutė tuo metu buvo svetainėje. Tėtis, atėjęs į miegamąjį, pradėjo mušti mamą, spardė kojomis ir sudavė smūgius kumščiais į įvairias vietas kūno vietas, smaugė. Močiutė, išgirdusi triukšmą, atėjo iš svetainės į miegamąjį gelbėti mamos ir tuomet tėtis sumušė ir močiutę. Abi sakė, kad nuo tėčio suduotų smūgių abiem skaudėjo ir pats matė abiejų sužalojimus, sumušimus. Medikai nustatė, kad mamai lūžę 2 šonkauliai, praskelta lūpa bei daugybiniai sumušimai viso kūno. Mėlynes ant mamos kūno jis pats matė, matė prakirstą lūpą, veido sumušimus - po akimi, ir kitus sumušimus. Mama jam pati rodė sumušimus - sužalojimus, kuriuos padarė A. G.. Močiutei tėtis užgavo stipriai ranką ir galvą - akį, matė paaky sumušimą, mėlynę. Iš tiesų mama ir močiutė patyrė ne tik sužalojimus, bet patyrė ir psichologinę traumą, nes kai eina, nesvarbu koks paros metas, dairosi, ar kur netoliese nėra kartais A. G., bijo sutikti A. G.. Taip pat jo klausia, ar jis kartais nežino, kada tėtis grįš iš reiso į Lietuvą. Mama po to įvykio pasikeitė buto spynas, nes bijo, kad neateitų į namus tėtis. Šiuo metu jo tėvai yra išsituokę. Skyrybų tėvai iki minimo įvykio kaip ir neplanavo, neketino išsiskirti, arba bent jam apie skyrybas nieko nesakė. Po to įvykio tėvai išsiskyrė, tai buvo 2022 m. rudenį, datos nepasakys. Po įvykio jo močiutė gydėsi ligoninėje, dėl kokių priežasčių tiksliai nežino, bet lygtais dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Mama nesigydė ligoninėje, tik buvo pristatyta į ligoninės priėmimo skyrių ir, kai jai buvo suteikta medicininė pagalba, buvo išleista gydytis į namus. Jis turi seserį A., kuri įvykio metu buvo išvykusi į Palangą (2 t., b.l. 1-6).

Iš liudytojo M. T. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad gyvena su šeima adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra pirmame aukšte. Pamena, kad buvo 2022 m. vasaros vidurys, berods liepos mėnuo, tačiau datos nepamena, tikslaus laiko taip pat nepasakys, bet tai buvo nakties metas, tikrai jau buvo po 22 val. Buvo namuose ir išgirdo laiptinėje triukšmą, tiksliau tai buvo moters riksmas, moteris rėkė "gelbėkit, atidarykit duris". Jo sutuoktinė J. T. atidarė buto duris, jis laiptinėje pamatė kaimynę, kurios vardo ir pavardės nežino, ji gyvena 4-ame namo aukšte, bute Nr. 7. Kaimynės veidas buvo kruvinas, ji buvo išsigandusi, verkė. Matė, kad laiptais iš viršutinio aukšto lipa kaimynas, tos pačios kaimynės sutuoktinis. Jo sutuoktinė paėmė kaimynę už rankos ir įvedė į butą bei uždarė buto duris. Kaimynė iš buto Nr. 7 pasakojo, kad ją sumušė sutuoktinis be priežasties ir ši pabėgo iš savo buto, bėgdama laiptais žemyn bandė prisibelsti į kaimynų duris, išsikviesti pagalbą. Kaimynė vilkėjo maikutę ir buvo su apatinėmis kelnaitėmis. Jis iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į 112, iškvietė greitąją ir policiją. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų ir medikų, kaimynei leido apsiprausti veidą ir rankas, davė rūbų. Kaimynė pasakojo, kad vyras buvo neblaivus ir sumušė ją ir jos mamą. Kaimynės veidas buvo sužalotas, iš lūpos bėgo kraujas, o kitų sužalojimų jau dabar nepamena. Kai kaimynė užėjo į butą, girdėjo, kad laiptinės durys trinktelėjo, todėl galvoja, kad kaimynas išėjo į kiemą. Kol laukė atvykstančių medikų ir policijos pareigūnų, buvo išėjęs į kiemą ir žiūrėjo per savo buto langą, tačiau kaimyno kieme nematė. Pirmiausiai atvyko greitoji, paskui atvyko policijos pareigūnai. Kol medikai ir policijos pareigūnai bendravo su kaimyne ir juo bei jo žmona, atvyko dar vienas policijos ekipažas, o kartu su antruoju ekipažu atvyko ir kaimynų sūnus. Kiek jis žino, tai įvykio metu to kaimynų sūnaus namuose nebuvo. Kai pro praviras duris matė lipantį kaimyną laiptais, tai iš kaimyno veido ir judesių matė, kad kaimynas yra neblaivus, nes buvo akivaizdžiai matyti, kad kaimynui sutrikusi koordinacija. Dar atsimena, kad kaimynė sakė, jog bute vyras pagriebė kaimynę už kaklo ir smaugė, paskui trenkė kaimynei ir ne vieną kartą. Taip pat kaimynė sakė, kad vyras mušė tol, kol neatėjo į kambarį kaimynės mama, o tuomet vyras pradėjo mušti ir kaimynės mamą. Su kaimynais iš buto Nr. 7 tik sveikinasi, yra tik kaimynai, nėra nei giminaičiai, nei draugai. Kiek žino, tai kaimynas iš buto Nr. 7 yra tolimųjų vairuotojas, dažnai nebūna namuose. Kai kaimynas būna namuose, tai dažnai tekdavo matyti kaimyną neblaivų. Kai kaimynas būna neblaivus, tai būna agresyvus. Pamena, buvo 2017 m. gruodis, buvo jo sutuoktinės gimtadienis, su sutuoktinės tėvu buvo namo kieme, rūkė, grįžo kaimynas automobiliu, nuo vyro sklido alkoholio kvapas, matė, kaip šis išlipo iš automobilio ir iš karto pastebėjo, kad kaimynas yra neblaivus, svirduliavo, koordinacija buvo sutrikusi. Kaimynas pradėjo žodžiais kabinėtis prie jo ir sutuoktinės tėvo, iš pradžių nekreipė dėmesio, pasakė, kad eitų namo. Tada jam buvo sugipsuota koja, o kaimynas į jo pasiūlymą eiti namo, pasakė "gal nori dar kart sulaužysiu koją". Kadangi jis vis tiek nekreipė dėmesio, tai kaimynas pradėjo sakyti, kad įspirs jo žmonai į pilvą. Tada jis jau neapsikentė, iškvietė policiją. Kai kaimynas išgirdo, kad kviečia policiją, norėjo pasišalinti, tai yra bėgo, jis pasivijo kaimyną prie kito namo ir pargriovė ant žemės ir taip laikė, kol atvyko policija. Pasakodamas apie pastarąjį įvykį, t. y. apie 2017 m., jis norėjo pasakyti, kad kaimynas, kai būna neblaivus, tai tikrai būna piktas, įžūlus ir agresyvus (2 t., b.l. 13-16).

Iš liudytojos J. T. apklausos protokolo matyti, kad ji parodė, jog su sutuoktiniu M. T. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (namas yra 4-ių aukštų). Butas yra pirmame aukšte. Tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2022 m. liepos mėnesio vidurys, gal apie 23 val., ji su sutuoktiniu buvo namuose, kai išgirdo namo laiptinėje triukšmą, šuns lojimą. Ji atidarė buto duris į laiptinę ir prie buto durų pamatė kaimynę V., kurios pavardės nežino. V. gyvena ketvirtame aukšte, atrodo, kad 7 bute. V. buvo apsirengusi maikutę, su apatinėmis kelnaitėmis ir basomis kojomis. V. veidas buvo kruvinas. V. nuolat dengėsi veidą, bet kiek pastebėjo, tai V. kraujas bėgo berods iš lūpos. V. buvo išsigandusi. Šiaip tai V. į jos buto duris nė neskambino, ji tiesiog atidarė savo buto duris, nes norėjo pasižiūrėti, koks ten laiptinėje triukšmas. V. sakė "vyras mušė, padėkit", verkė. Taip pat matė, kad laiptais iš viršaus ateina V. vyras A.. Kai pamatė, kad A. lipa laiptais į pirmą aukštą, paėmė V. už rankos ir įsitempė ją į savo butą. Buto duris uždarė ir užrakino. V. pasakojo, kad ją užpuolė neblaivus sutuoktinis A., smaugė, spardė į šonkaulius, sudavė smūgius į veidą, ji matė, kad bėgo kraujas iš V. lūpos. Kaimynė V. sakė, kad smūgius A. sudavė ir V. mamai, kurios nei vardo, nei pavardės nežino. V. jai nepasakojo, kiek smūgių ir į kurias vietas sudavė A. V. mamai. Priežasties, dėl ko A. sumušė V., ši nesakė, tačiau vėliau, kai atvyko policijos pareigūnai, tai jei gerai pamena, V. policininkams pasakė, kad V. sutuoktinis norėjo lytinių santykių, o V. atsisakė. Kai V. įėjo pas ją į butą, ji uždarė buto duris ir girdėjo, kaip netrukus trinktelėjo laiptinės durys, todėl galvoja, kad kaimynas A. išėjo iš daugiabučio į lauką, bet pati to nematė. Jos vyras iškvietė iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) policiją ir greitąją. V. leido apsiprausti, davė rūbų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Bebendraujant su policijos pareigūnais, atvyko dar vienas policijos pareigūnų ekipažas, o kartu su tuo antru policijos ekipažu atvyko ir V. bei A. sūnus. Kiek ji žino, tai sūnus yra pilnametis ir su V. ir A. negyvena, tačiau iš kur atsirado, ar kaip sužinojo apie įvykį kaimynų sūnus, ji nežino. Kaip suprato, tai V. ir A. sūnus taip pat iškvietė policiją. Jau kai atvyko antras policijos ekipažas, tai buvo atvykę ir medikai. Medikai išvežė V. į ligoninę, nes medikai sakė, kad reikės siūti lūpą. Po kelių dienų V. buvo užėjusi ir sakė, kad V. tuomet ne tik lūpą A. prakirto, bet ir sulaužė šonkaulius. Kurį laiko tarpą savo bute V. nebuvo, negyveno, nes sakė, kad bijo A.. Po to įvykio ji A. nematė, nematė, kad ateitų A. pas V. ar vaikščiotų kieme, netoli namo. Gal po kelių savaičių po minimo įvykio V. buvo dar kartą užėjusi pas ją ir sakė, kad per sūnų A. sakė, kad nori susitaikyti ir atsiprašyti V.. Ji suprato iš V., kad A. neatleis, nes jai taip pasirodė, kad V. jau ir anksčiau yra patyrusi smurtą iš A.. Tiek A., tiek V. yra kaimynai, ji su V. ir A. nėra nei draugai, nei giminaičiai (2 t., b.l. 19-22).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute, miegamajame kambaryje. Įvykio vietoje reikšmingų daiktų nerasta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 21-27).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjos J. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad apie įvykį pranešė I. R.. V. G. paaiškino, kad 2022-07-13, apie 23 val., namuose, (duomenys neskelbtini), sutuoktinis A. G. suėmė jai už gerklės, parvertė miegamajame ant lovos, trenkė jos galvą 4-5 kartus į lovos atlošą, sudavė smūgį kumščiu į veidą, pataikydamas į lūpas, sudavė smūgį kumščiu į galvą dešinėje pusėje, įkando į dešinės kojos pirštus, spyrė 3 kartus į kairį šoną. Smurtu įtariamo asmens nebuvo galimybės pristatyti į policijos įstaigos patalpas, nes šis iš įvykio vietos pasišalino. Ant V. G. veido, prie lūpų matyti patinimas, ji labai susijaudinusi (1 t., b.l. 28-29).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2022-07-13 BPC garso įrašas. Įraše girdimas pranešėjos ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbis. Pranešėją prašo greitai atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), nes dukrą vyras sumušė, ši išlėkė. Pranešėja nurodo adresą- (duomenys neskelbtini), sako, kad dukrą ir ją sumušė G. A., dukros vyras. Pranešėja pasako, kad ji yra I. R.. Įrašo pabaiga. Įrašo trukmė 1 min. 14 s. Garso įrašas pridedamas prie apžiūros protokolo IBPS (2 t., b.l. 29-32).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas ir aprašytas BPC pateiktas skambučio garso įrašas (duomenys neskelbtini).mp3. Pokalbio metu Bendrojo pagalbos centro operatorė bendrauja su pranešėju vyru, prisistačiusiu M. T.. Pranešėjas sako, kad smurtas artimoj aplinkoj, moteris sumušta, (duomenys neskelbtini), kad moteris pas juos, pas kaimynus atėjo. Dar pranešėjas sako, kad reikia greitosios, nes kaimynės visas veidas sumuštas. Pranešėjas pasako, kad pas kaimynus vaikų tuo metu nėra, bet yra mama moters. Įrašo trukmė 02.03 min. Perklausytas ir aprašytas BPC pateiktas skambučio garso įrašas (duomenys neskelbtini).mp3. Pokalbio metu Bendrojo pagalbos centro operatorė bendrauja su pranešėju M. T., kuris sako, kad čia vėl dėl įvykio (duomenys neskelbtini), kur kvietė policiją ir greitąją, sako, kad greitosios nereikia, tikriausia kaip ir viskas ok, bet policijos reikia, nes realiai kambaryje likusi liko mama ir tas psichuojantis velnias kažkur lakstantis po kiemą. Įrašo trukmė 00.43 min. Perklausytas ir aprašytas BPC pateiktas skambučio garso įrašas (duomenys neskelbtini).mp3. Pokalbio metu Bendrojo pagalbos centro operatorė bendrauja su pranešėju M. T., kuris sako, kad į (duomenys neskelbtini) gatvė, buvo kviesti policijos pareigūnai, ir klausia, kur jie yra, kad dar neatvyko. Garso įrašo trukmė 01.13 min. Perklausytas ir aprašytas BPC pateiktas skambučio garso įrašas (duomenys neskelbtini).mp3. Pokalbio metu Bendrojo pagalbos centro operatorė bendrauja su vyru prisistačiusi pranešėju R. G., kuris sako, kad reikėtų policijos ekipažo į (duomenys neskelbtini), nes jam paskambino močiutė pasakė, kad susimušė tenais kažkas ir paprašė iškviest policiją. Patikslina, kad susimušė ten tikriausiai vyras su žmona, jo tėtis su mama tikriausiai. Pranešėjas prisistato R. G., sako, kad jo tėtis A. G.su mama V. G. tikriausiai susimušė, ir kad jo močiutė kartu su jais. Į operatorės klausimą, ar reikalingi medikai, R. G. atsako, kad tikriausiai, nes sakė, kad kraujas bėga. Garso įrašo trukmė 02.48 min. (2 t., b.l. 39-44).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. G. poodinės kraujosruvos dešiniame momenyje, už kairės ausies, skruostuose, lūpose, kairėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, kairiame petyje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, kairiame klube, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, kairės pusės 9 ir 10 šonkaulių lūžiai, padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022-07-13. Sužalojimai padaryti nemažiau šešiolikos bukų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti pašalinės jėgos poveikyje. A. G. veiksmai sukėlė V. G. fizinį skausmą. V. G. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės 9,10 šonkaulių lūžių jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 74).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. R. nustatyta galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva dešiniame skruoste, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais palei smegenų pjautuvą. Tikslaus sužalojimų laiko nėra galimybės nurodyti, nes medicininėje dokumentacijoje nepatikslinta poodinės kraujosruvos spalvinė išraiška, galvos kompiuterinėje tomografijoje nematyti specifinių požymių, pagal kuriuos galima spręsti, kada įvyko kraujo išsiliejimas, tačiau negalima atmesti galimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, 1 ar daugiau trauminių poveikių į galvos sritį pasėkoje. Mažai tikėtina, kad I. R. galėjo susižaloti pati griūdama, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad nurodyto įvykio metu I. R. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų I. R. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b.l. 142-143).

Kaltinamasis A. G. pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiųjų V. G. ir I. R. atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą, atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus prieš jas ir tuo sukėlęs fizinį skausmą, nesunkiai sutrikdęs sutuoktinės V. G. sveikatą bei nežymiai sutrikdęs sutuoktinės mamos I. R. sveikatą. Šie jo parodymai iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų V. G. ir I. R., liudytojų M. T., J. T., R. G. duotais parodymais, apžiūrų protokolais, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvadomis, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Nėra abejonių, kad A. G. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiųjų kūnams, tyčia atliekant jų atžvilgiu kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, nesunkiai sutrikdė sutuoktinės V. G. sveikatą, nežymiai sutrikdė sutuoktinės mamos I. R. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš savo sutuoktinę ir jos mamą, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę ir jos mamą atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka dviejų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (sutuoktinės atžvilgiu) bei BK 140 straipsnio 1 dalyje (sutuoktinės mamos atžvilgiu) numatytų nusikalstamų veikų idealią sutaptį.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei savanoriškai atlygino teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą ir nukentėjusiajai V. G. padarytą neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisiamojo posėdžio metu abi nukentėjusiosios parodė susitaikiusios su kaltinamuoju. Atsižvelgiant į tai nukentėjusiųjų įgaliotas atstovas, vykdydamas atstovaujamųjų valią, prašė teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukti, kaltinamajam ir nukentėjusiosioms susitaikius.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalis dar numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Šioje byloje kaltinamasis A. G. vienu metu padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama nesunkių, kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Šios veikos padarytos idealioje sutaptyje. Jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, išsiskyręs, turi ir išlaiko du vaikus, dirba, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, nukentėjusiųjų atsiprašė, savo noru atlygino turtinę žalą ligonių kasai bei neturtinę žalą nukentėjusiajai V. G., sutinka su nukentėjusiosios I. R. civiliniu ieškiniu ir žada jį, taip pat – nukentėjusiųjų patirtas proceso išlaidas, atlyginti.

Kaip matyti, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad A. G. veikė paveiktas emocijų bei pavartoto alkoholio. Kaltinamasis teisme parodė besigailintis dėl savo elgesio, nukentėjusiųjų atsiprašęs, su nukentėjusiomis susitaikęs. Nukentėjusiosios teismo posėdžio metu taipogi patvirtino susitaikiusios su kaltinamuoju, jam atleidusios, parodė kuriančios toliau savo gyvenimus, prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas. Pasak nukentėjusiosios V. G., ji su kaltinamuoju išsiskyrė ir kiekvienas kuria atskirus savo gyvenimus, ji buvusiame sutuoktiniame mato teigiamus pokyčius, tiki juo, jis yra aprimęs ir elgiasi dabar visai kitaip negu po tų visų įvykių, su vaikais jis bendrauja, jai neberašinėja žinučių. Nukentėjusioji I. R. taip pat mano, kad reikia A. G. tikėti.

Visos aukščiau nurodytos, byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, jog kaltinamasis A. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, manyti priešingai nesąlygoja jokie byloje esantys objektyvūs duomenys.

Iš bylos matyti, kad proceso metu šioje byloje buvo pareikšti keturi civiliniai ieškiniai.

Civilinius ieškinius turtinei žalai atlyginti dėl 913,41 Eur už I. R. ir 87,65 Eur už V. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo pateikusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (1 t., b.l. 101-102, 181-182). Tačiau šiuos civilinius ieškinius A. G. atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu, dėl ko Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareikštų ieškinių atsisakė (1 t., b.l. 195). Atsižvelgiant į tai procesas dėl Panevėžio teritorinė ligonių kasos pareikštų 913,41 Eur ir 87,65 Eur civilinių ieškinių turtinei žalai atlyginti nutrauktinas.

Civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti šioje byloje buvo pareiškusi nukentėjusioji V. G., tačiau A. G. jį atlyginus, apie ką teisme parodė pats kaltinamasis ir ką patvirtino nukentėjusioji, V. G. pastarojo reikalavimo teisminio nagrinėjimo metu atsisakė, dėl to procesas dėl pastarojo civilinio ieškinio taip pat nutrauktinas.

Civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti šioje byloje yra pareiškusi ir nukentėjusioji I. R.. Iš byloje esančių duomenų matyti ir teismas neabejoja, jog nukentėjusioji I. R. dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad su šiuo I. R. civiliniu ieškiniu, jo dydžiu sutinka ir pats kaltinamasis. Pastarasis su šia nukentėjusiąja teisminio nagrinėjimo metu žodžiu sutarė ir prašė teismo patvirtinti jų žodinį, teisiamo posėdžio protokole užfiksuotą susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. G. įsipareigojo atlyginti 2000 Eur neturtinę žalą per dešimt mėnesių, kas mėnesį sumokant jai ne mažiau kaip po 200 Eur į jos nurodytą banko sąskaitą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes minėtas susitarimas tarp nukentėjusiosios I. R. bei kaltinamojo A. G. tvirtintinas kaip civilinio ieškinio išsprendimo būdas.

Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms ir nesant šio straipsnio 2 dalyje numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui kelią užkertančių pagrindų, kaltinamasis A. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą idealioje sutaptyje, jam su nukentėjusiomis V. G. ir I. R. susitaikius, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Teismui nusprendus taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiosioms susitaikius, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. G. atžvilgiu.

Šiuo atveju įvertinus visas bylos aplinkybes ir atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis vieną nusikaltimą padarė savo šeimos nario – tuometinės sutuoktinės – atžvilgiu, teismas sprendžia, kad nubaudimo tikslams įgyvendinti bei teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti šiuo atveju yra būtinas ir proporcingas baudžiamojo poveikio priemonių – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – paskyrimas, todėl kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei minimalaus 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktai, 71 ir 72² straipsniai). Teismo vertinimu, pastarųjų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas šioje byloje neprieštarauja teismų praktikai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų V. G. ir I. R., įpareigojant jį nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiosiomis bei nesilankyti butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Iš bylos matyti, kad nukentėjusiųjų interesus atstovavo advokato padėjėjas Rolandas Rutė, abi dėl to turėjo atstovavimo išlaidų, V. G. – 600 Eur, o I. R. – 400 Eur, atsižvelgiant į tai jos prašo šias sumas priteisti jų naudai iš kaltinamojo A. G.. Kartu su šiais prašymais teismui buvo pateikti ir šias išlaidas patvirtinantys rašytiniai dokumentai – sąskaitos, pinigų priėmimo kvitai. Pats kaltinamasis sutinka su minėtais nukentėjusiųjų prašymais dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš jo, nurodyto išlaidų dydžio neginčija, įsipareigoja jas apmokėti.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju bylos duomenys liudija, kad pagal susitarimą nukentėjusiąsias advokato padėjėjas Rolandas Rutė atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teismui yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad nukentėjusiosios savo atstovui kiekviena sumokėjo aukščiau nurodytas sumas už teisinių paslaugų suteikimą. Taigi, nukentėjusiosioms teisinė pagalba buvo realiai suteikta. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat nukentėjusiųjų atstovo advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiųjų interesus, suteiktų paslaugų apimtį, atsižvelgęs ir į kaltinamojo sutikimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo nukentėjusiosioms, sprendžia, kad nukentėjusiųjų prašymai dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo yra visiškai pagrįsti pilnoje apimtyje, pagrindo nepriteisti nukentėjusiųjų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patirtų išlaidų arba jas sumažinti nėra, todėl nukentėjusiosioms iš kaltinamojo priteistinos jų prašomos, patirtos atstovavimo išlaidos.

Nukentėjusiosioms teisminio nagrinėjimo metu susitarus su kaltinamuoju, joms išreiškus sutikimą dėl ilgesnio termino atstovavimo išlaidoms atlyginti, kaltinamasis atstovavimo išlaidas įpareigotinas atlyginti nukentėjusiosioms (jų atstovui) teisme išdėstytomis susitarimo sąlygomis: per dešimt mėnesių, šį terminą skaičiuojant ne vėliau kaip nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip: V. G. – po 60 Eur, o I. R. – po 40 Eur.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotinos 6,64 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. G., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiosioms susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų), dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas: 188604955) sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų V. G. ir I. R., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiosiomis bei nesilankyti butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Patvirtinti nukentėjusiosios I. R. ir kaltinamojo A. G. susitarimą dėl žalos atlyginimo kaip civilinio ieškinio išsprendimo būdą, kuriuo A. G. įsipareigoja atlyginti 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinę žalą I. R. per 10 (dešimt) mėnesių, šį terminą skaičiuojant ne vėliau kaip nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį jai sumokant į nukentėjusiosios nurodytą sąskaitą banke ne mažiau kaip po 200 Eur (du šimtus eurų).

Priteisti iš kaltinamojo A. G.:

- nukentėjusiajai V. G. – 600 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti, įpareigojant jas atlyginti per 10 (dešimt) mėnesių, šį terminą skaičiuojant ne vėliau kaip nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį jai sumokant ne mažiau kaip po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) į nukentėjusiosios nurodytą sąskaitą banke;

- nukentėjusiajai I. R. – 400 Eur (keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti, įpareigojant jas atlyginti per 10 (dešimt) mėnesių, šį terminą skaičiuojant ne vėliau kaip nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį jai sumokant ne mažiau kaip po 40 Eur (keturiasdešimt eurų) į nukentėjusiosios nurodytą sąskaitą banke.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštų 913,41 Eur ir 87,65 Eur civilinių ieškinių turtinei žalai atlyginti bei dėl nukentėjusiosios V. G. pareikšto 2000 Eur civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti – nutraukti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. G. valstybės naudai išieškoti 6,64 Eur (šešių eurų 64 centų) dydžio proceso išlaidas teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Išaiškinti A. G., kad jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Išaiškinti A. G., kad jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija gali kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.

Išaiškinti A. G., kad tuo atveju, jeigu asmuo, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė