Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Daliui Bielskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei D. K., trečiasis asmuo byloje - A. K., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad D. K. šeima nuo 2017 m. buvo stebima socialinių darbuotojų. 2018 m. gegužės 28 d. šeima, dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros įtraukta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl atsakovės socialinių įgūdžių stokos, nepakankamos vaikų priežiūros. 2019 m. gegužės 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu, priimu civilinėje byloje Nr. e2-876-675/2019, buvo laikinai apribota D. K. motinos valdžia. Iš D. K. priteistas išlaikymas nepilnametei S. K. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100,00 eurų. Taip pat 2019 m. liepos 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmu nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-6077-675/2019, buvo nustatyta S. K. nuolatinė globa (rūpyba), paskiriant mergaitės nuolatine globėja (rūpintoja) A. K. bei nustatant vaiko gyvenamąją vietą globėjos (rūpintojos) namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Skyrius 2020 m. sausio 7 d. aplankė vaiką ir užpildė globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktą Nr. 3GVA-29. Aplankymo metu nustatyta, kad S. K. kartu su broliu gyvena globėjai priklausančiame keturių kambarių nuosavame bute. Butas su daliniais patogumais, yra visos sąlygos laikytis higienos, lavintis ir ilsėtis. Namuose padarytas dalinis remontas, tačiau dažnai randama netvarka, daug nereikalingų daiktų ir rakandų. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) specialiojoje mokykloje, darbo dienomis gyvena mokyklos bendrabutyje. Gyvenimo sąlygos bendrabutyje geros, mergaitė kambariu dalinasi su dar dviem nepilnametėmis. Kambarys atitinka mergaičių poreikius, kiekviena - turi atskirą vietą pamokų ruošai, poilsiui, spintelę asmeniniams daiktams susidėti. Savaitės eigoje S. maitinama mokyklos valgykloje. Mergaitė maistui nėra išranki. Namuose maistą ruošia močiutė A. K., verda sriubas, pagamina daržovių, mėsos patiekalų. S. yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, bet terapiškai mergaitė sveika, ugdoma pagal specialią programą, jai nustatytas mišrus raidos sutrikimas. Pradėjus mokintis (duomenys neskelbtini) mokykloje labai pagerėjo mergaitės mokslo pasiekimai, savarankiški įgūdžiai. Elgesio problemų S. nekelia. Bendrabutyje atsiskleidė mergaitės savarankiškumas. Ji puikiai susitvarko savo aplinkoje, pagirta ir paskatinta jaučiasi labai gerai. Mergaitei dar vis trūksta higienos įpročių, ji pripažino kad nemėgsta šukuotis. Kišenpinigių gauna saikingai, bet pinigais naudotis nemoka. Yra sutarta, kad globėja S. duos po 10 eurų, kuriuos mokyklos personalas mokins tinkamai naudoti. Mokykloje jai patinka, džiaugiasi kad labai geros mokytojos, auklėtojos. Vaiko globėja palaiko ryšį su mokyklos pedagogais, dalyvauja susirinkimuose. Anūkės ir močiutės tarpusavio ryšys yra labai artimas. Mergaitės mama gyvena tame pačiame miestelyje, kai negirtauja globėja leidžia pabendrauti su dukra. Mama vaiką aplanko retai. 2019 m. sausio 25 d. Ukmergės socialinių paslaugų centras S. K. iniciavo atvejo vadybos procesą, paskyrė atvejo vadybininką. Buvo priimtas sprendimas neskirti socialinių paslaugų, tęsti S. K. laikinąją globą močiutės A. K. šeimoje. Atvejo vadyba užbaigta 2019 m. lapkričio 18 d.

Be to, ieškinyje nurodoma, kad 2021 m. vasario 8 d. buvo gautas Ukmergės globos centro pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Pagal (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos pranešimą S. K. jau kuris laikas nelanko ugdymo įstaigos, neatlieka namų darbų. 2021 m. vasario 5 d. Ukmergės globos centro specialistai apsilankė A. K. namuose. Namuose buvo labai netvarkinga ir nešvaru. Globojama mergaitė buvo su nešvariais rūbais, purvinomis rankomis, kojomis ir plaukais. Globėja paaiškino, kad sugedo karšto vandens šildytuvas. Iš užsienio grįžo A. K. anūkė su vaikais ir apsigyveno S. K. kambaryje. S. su močiute dabar gyvena viename kambaryje. Nustatytas galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas. Galimai pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. 2021 m. vasario 11 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. vasario 17 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 3GPA-81 yra užfiksuota, kad S. K. patinka gyventi pas močiutę. Močiutė ja rūpinasi, bet nelabai patinka kad namuose gyvena jos sesuo G. su vaikais. Ji užėmė S. kambarį, todėl mergaitė dabar miega kartu su močiute viename kambaryje. Namuose sugedo boileris ir nėra karšto vandens. Namuose trūksta švaros ir tvarkos, yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai bet sąlygos globotinei ilsėtis ir mokytis yra prastos. S. patinka mokykloje, geros mokytojos, turi draugų. Labai patinka būti ir namuose, kai nereikia į mokyklą, nes nereikia nieko daryti, mokytis. Močiutė nori, kad S. gyventų jos namuose. Anot globėjos, mergaitė yra gera, nuoširdi, elgesio problemų nekelia, močiutės klauso, kartais padeda tvarkytis, mergaitė nėra savarankiška, nes turi raidos problemų. Mama ateina S. aplankyti, bet su močiute S. geriau. Kartais mama būna išgėrusi. m. sausio 31 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 3GVA-75, užfiksuota, kad vaiko mama ateina pas dukrą. Pabūna ir paskui išeina, paklausia kaip vaikas gyvena. S. pas mamą neina, nors ji gyveną tame pačiame kaime, sename name. D. K. gyvena apleistame sugyventinio name, kuriame nėra tinkamų sąlygų bendrauti. Name dažnai renkasi asocialūs asmenys, ten yra girtaujama. Globėja pastebi, kad tarp mamos ir dukters nėra artimo ryšio. D. K. dukters susigrąžinti nenori, nes nesugebėtų jos auginti, darbo neturi, iš užimtumo tarnybos išbraukta, nes nenuvyko registruotis nustatytu laiku. Skyriaus turimais duomenimis atsakovė D. K. nuo 2017 metų yra visiškai nusišalinusi nuo dukters S. K. priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo. Kartais bendrauja su dukra, bet glaudžių ryšių nepalaiko, dukra nesidomi ir nėra duomenų leidžiančių manyti, kad ateityje situacija gali pasikeisti. Atsakovė nemoka 2019 m. gegužės 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-876-675/2019 priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai. Tai patvirtina, kad atsakovė neįgyvendina savo teisės ir pareigos, įtvirtintos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Duomenų, kad būtų išnykusios priežastys, dėl kurių atsakovei D. K. buvo laikinai apribota motinos valdžia dukrai S. K., Skyrius neturi. Priešingai, yra tik faktiniai duomenys, rašytiniai įrodymai, duodantys pagrindą ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto motinos valdžios atsakovei apribojimo jos nepilnametės dukros atžvilgiu. Teismo sprendimu laikinai apribojus atsakovės motinos valdžią, D. K. turėjo pakankamai laiko pradėti keisti savo gyvenimo būdą: įsidarbinti, išspręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, priimti pagalbą siekiant gerinti psichologinę savijautą ir siekti susigrąžinti dukrą į šeimą, tačiau atsakovės šeimoje pokyčių neįvyko.

Atsakovė D. K. į teismo posėdį neatvyko, kvietimas į teismo posėdį jai buvo įteiktas tinkamai. Byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei kvietimas į teismo posėdį jai buvo įteikti tinkamai. Byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.

Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnametė S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovės D. K. dukra. Vaiko tėvystė nenustatyta. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 13-620 A. K. buvo paskirta S. K. globėja, o vaiko gyvenamoji vieta laikinai nustatyta globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-876-675/2019, matyti, kad buvo: 1) laikinai apribota motinos valdžia D. K. nepilnamečiam vaikui S. K., gimusiai (duomenys neskelbtini); 2) nustatyta nepilnametės S. K. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini); 3) priteistas iš D. K. išlaikymas jos nepilnametei dukrai S. K. po 100,00 eurų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko globėją A. K.. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-6077-675/2019, matyti, kad nutarta: 1) nustatyti nepilnametės S. K. nuolatinę globą (rūpybą); 2) paskirti nepilnametės S. K. nuolatine globėja (rūpintoja) A. K.; 3) nustatyti nepilnametės S. K. gyvenamąją vietą kartu su globėja (rūpintoja) A. K.; 4) paskirti nepilnametės S. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise globėją (rūpintoją) A. K..

Bylos duomenimis, nepilnametės gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su paskirta nuolatine globėja, su kuria nepilnametė S. K. gyvena iki šiol. 2018 m. gegužės 28 d. D. K. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros įtraukta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl atsakovės socialinių įgūdžių stokos, nepakankamos vaikų priežiūros. Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. pranešime Nr. U5-344 nurodoma, jog atsakovė D. K. 2018 m. vasario 21 d. yra įtraukta į Asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą. D. K. 2018 m. vasario 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu teista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (smurtavo prieš mažametę dukterį – S. K.). Iš 2020 m. sausio 7 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 3GVA-29 matyti, kad S. K. kartu su broliu gyvena globėjai priklausančiame keturių kambarių nuosavame bute. Butas su daliniais patogumais, yra visos sąlygos laikytis higienos, lavintis ir ilsėtis. Namuose padarytas dalinis remontas, tačiau dažnai randama netvarka, daug nereikalingų daiktų ir rakandų. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) specialiojoje mokykloje, darbo dienomis gyvena mokyklos bendrabutyje. Gyvenimo sąlygos bendrabutyje geros, mergaitė kambariu dalinasi su dar dviem nepilnametėmis. Kambarys atitinka mergaičių poreikius, kiekviena - turi atskirą vietą pamokų ruošai, poilsiui, spintelę asmeniniams daiktams susidėti. Savaitės eigoje S. maitinama mokyklos valgykloje. Mergaitė maistui nėra išranki. Namuose maistą ruošia močiutė A. K., verda sriubas, pagamina daržovių, mėsos patiekalų. S. yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, bet terapiškai mergaitė sveika, ugdoma pagal specialią programą, jai nustatytas mišrus raidos sutrikimas. Vaiko globėja palaiko ryšį su mokyklos pedagogais, dalyvauja susirinkimuose. Anūkės ir močiutės tarpusavio ryšys yra labai artimas. Mergaitės mama gyvena tame pačiame miestelyje, kai negirtauja globėja leidžia pabendrauti su dukra. Mama vaiką aplanko retai. Iš Vaiko globos (rūpybos) peržiūros 2020 m. vasario 6 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad situacija šeimoje nuo laikino tėvo valdžios apribojimo nėra pasikeitusi, motina savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra išreiškusi noro vaiką susigrąžinti į šeimą. Pasak nepilnametės S. K., mama kartais ateina, bet paskui išeina, mergaitei geriausiai su močiute, pas mamą neina. Iš 2021 m. vasario 11 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. vasario 17 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 3GPA-81 matyti, kad S. K. patinka gyventi pas močiutę. Tačiau namuose trūksta švaros ir tvarkos, yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai bet sąlygos globotinei ilsėtis ir mokytis yra prastos. S. patinka mokykloje, geros mokytojos, turi draugų. Labai patinka būti ir namuose, kai nereikia į mokyklą, nes nereikia nieko daryti, mokytis. Močiutė nori, kad S. gyventų jos namuose. Anot globėjos, mergaitė yra gera, nuoširdi, elgesio problemų nekelia, močiutės klauso, kartais padeda tvarkytis, mergaitė nėra savarankiška, nes turi raidos problemų. Mama ateina S. aplankyti, bet su močiute S. geriau. Kartais mama būna išgėrusi. 2021 m. sausio 31 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 3GVA-75, užfiksuota, kad vaiko mama ateina pas dukrą. Pabūna ir paskui išeina, paklausia kaip vaikas gyvena. S. pas mamą neina, nors pastaroji gyvena tame pačiame kaime, sename name. Bylos duomenimis, D. K. gyvena apleistame sugyventinio name, kuriame nėra tinkamų sąlygų su vaiku bendrauti. Name dažnai renkasi asocialūs asmenys, ten yra girtaujama. Globėja pastebi, kad tarp mamos ir dukters nėra artimo ryšio. Skyriaus teigimu, D. K. dukters susigrąžinti nenori, nes nesugebėtų jos auginti, darbo neturi, iš Užimtumo tarnybos yra išbraukta, nes nenuvyko registruotis nustatytu laiku. Skyriaus duomenimis, atsakovė D. K. nuo 2017 metų yra visiškai nusišalinusi nuo dukters S. K. priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo. Kartais bendrauja su dukra, bet glaudžių ryšių nepalaiko, dukra nesidomi ir nėra duomenų leidžiančių manyti, kad ateityje situacija gali pasikeisti.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Tėvų pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovai savo vaikų neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdami vaikų interesus ir toks atsakovų elgesys sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.

Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovė D. K. savo vaiko neaugina ir juo nesirūpina, tarp vaiko ir mamos nėra artimo ryšio, dukters visiškai neišlaiko, teismo priteisto išlaikymo nemoka. Atsakovė D. K. neturi nuolatinio darbo, dėl neatvykimo registruotis į Užimtumo tarnybą buvo iš jos išbraukta, pajamų neturi. Gyvena sugyventiniui priklausančiame apleistame name, kuriame nėra tinkamų gyvenimo sąlygų. Byloje nustatyta, kad laikinai apribojus atsakovės motinos valdžią dukrai S. K., situacija nepasikeitė. Pati atsakovė į teismo posėdį neatvyko, priežasčių dėl negalėjimo dalyvauti, teismui nepateikė, kas teismo vertinimu, rodo atsakovės abejingumą nagrinėjamu klausimu. Taigi, atsakovė ir toliau nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis dukterimi, neįgyvendina savo kaip motinos valdžios, kurios turinį reglamentuoja CK 3.155 straipsnio 2 dalis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė artimo ryšio su dukra nepalaiko, dukters pati neaugina, neužtikrina jos priežiūros, yra nusišalinusi nuo dukters auklėjimo, rūpinimosi jos sveikata, ugdymo.

Teismo vertinimu, atsakovė nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jai tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas ir ji prisiimtų visas motinai tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų nepilnametį vaiką. Toks atsakovės elgesys rodo, kad nėra suinteresuota motinos valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnamečiui vaikui, kuris gyvena atskirai ir nepatiria biologinių tėvų meilės bei rūpesčio.

Atsakovės kaip motinos pareigų savo nepilnamečiui vaikui neįgyvendinimas, atsakovės siekio bendrauti su vaiku stoka, vertintinas kaip atsakovės veikimas priešingai vaiko interesams. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaikui kas dieną reikalingas abiejų tėvų rūpestis ir parama. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl abejingumo savo tėviškoms (motiniškoms) pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo atstovo paaiškinimus, pripažintina, kad atsakovė D. K. vengia atlikti savo pareigas vaikui, vaiku nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovei D. K. motinos valdžią nepilnamečiui vaikui S. K., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečiui vaikui neužkerta atsakovei galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

Atsakovei išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaikas be atskiro motinos sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai).

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. (12.32Mr) PT-3450 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 440,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė D. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-656-3501 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio išlaidų ir kitų bylinėjimosi išlaidų, be to, ieškinys yra tenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 99, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametei dukrai S. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.