Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant S. J., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. N. (V. N.), Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos atstovei E. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. skundą administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai – Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai dėl 2016-04-07 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu V. N. prašė skundą tenkinti, palikti jam paskirtas baudas už administracinius pažeidimus pagal ATPK 123 str. 1 d., 124¹ str. 8 d., ir panaikinti baudą paskirtą pagal ATPK 169 str. Motyvavo tuo, jog pareigūno reikalavimas pateikti išspausdintą VĮ „Regitra“ laikinųjų numerio ženklų naudojimo pažymėjimą, buvo neteisėtas, nes pagal šiuo metu galiojantį vidaus reikalų ministro 2015-07-17 įsakymą tokių spausdintų pažymėjimų nereikia turėti, todėl jis nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 169 str. ir jam skirta bauda. Paaiškino, jog įvykio dieną dėl laikinųjų numerių naudojimo jis bandė prisijungti per "Elektoriniai vartai" prie VĮ „Regitra“ sistemos, tačiau nepavyko dėl sistemos sutrikimų. Pažymėjo, jog neturėjo galimybės važiavimo metu perduoti reikalingus duomenis VĮ „Regitra“, tačiau reikėjo parodyti klientui automobilį, todėl išvažiavo. Parduodamo automobilio negalėjo palikti bet kur, nes nesaugu, todėl nusprendė važiuoti neturėdamas išduoto leidimo. Pareigūnų sustabdytas ir paprašytas pateikti leidimą dėl laikinųjų numerių galiojimo, jis aiškino, kad popierinio varianto pateikti nereikia pagal pakeistą įstatymą, o kitaip leidimo negalėjo gauti, nes elektorinė erdvė neveikė ir jis negalėjo prisijungti prie VĮ „Regitra“ informacinės sistemos, siūlė pareigūnams ranka užpildyti leidimą, tačiau jo pareigūnai nesiklausė. Mano, jog pareigūnams turi būti sudaryta galimybė elektroniniu būdu prisijungti prie duomenų bazės bet kuriuo paros metu.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos atstovė E. K. prašė skundo netenkinti. Nurodė, jog V. N. pažeidė ATPK 123 str. 1 d., 124¹ str. 8 d. bei 169 str., kadangi jis vairavo automobilį „Iveco 35-10“ paženklintą laikinaisiais valstybiniais numeriais P371617 ir tempė priekabą „Tauras“, valst. Nr. ZA331 (jai neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra), ant kurios buvo pakrautas lengvasis automobilis „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas nepateikė priekabos registracijos liudijimo ir civilinės atsakomybės draudimo bei laikinųjų numerių ženklų naudojimo pažymėjimo. Pažymėjo, jog V. N. neprivalėjo pateikti pažymos dėl laikinųjų numerio ženklų naudojimo pareigūnams, tačiau jis turėjo pareigą elektroniniu būdu atsižymėti arba nuvykti į įstaigą VĮ „Regitra“ dėl laikinųjų numerių ženklų naudojimo. Šiuo metu tvarkoma informacinė sistema, kad pareigūnai leidimus galėtų patikrinti bet kuriuo paros metu.

Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-03-23 surašytas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS Prevencijos poskyrio pareigūno tyrėjo R. N. administracinis teisės pažeidimo protokolas Nr. 68P-55099290-16 dėl to, kad V. N. 2016-03-23 apie 19.32 val. Kalniškės kaime, Klaipėdos r. vairavo automobilį „Iveco 35-10“ paženklintą laikinaisiais valstybiniais numeriais P371617 ir tempė priekabą „Tauras“, valst. Nr. ZA331, ant kurios buvo pakrautas lengvasis automobilis „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priekabai „Tauras“ neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, vairuotojas nepateikė priekabos registracijos liudijimo ir civilinės atsakomybės draudimo. Taip pat vadovaujantis LR Vidaus reikalų ministro įsakymu 2014-06-30 Nr. 1V-446 „Dėl laikinųjų valstybinių numerių tvarkos aprašo patvirtinimo“, vairuotojas nepateikė išspausdinto VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos laikinųjų numerių ženklų naudojimo pažymėjimo. Tokiu būdu V. N. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 124¹ str. 8 d. bei 169 str., už kuriuos 2016-04-07 nutarimu jam paskirta galutinė 200,00 Eur nuobauda. Iš 2016-06-15 VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo rašto Nr. (1.7)-24-263 matyti, jog laikinieji valstybiniai numerio ženklai P371617, 2016-03-23 VĮ „Regitra“ elektroninėje informacinėje sistemoje registruoti nebuvo ir vienkartinis leidimas dalyvauti eisme nebuvo išduotas. 2016-06-28 VĮ „Regitra“ rašte Nr. (1.15)-24-2445 nurodyta, jog 2016-03-23 sutrikimų informacinėje sistemoje nebuvo, taip pat pažymėta, jog ūkio subjektas ar jo darbuotojas turi galimybę informacinėje sistemoje nurodyti bet kurią datą ir laiką, kada planuoja naudoti laikinuosius valstybinius numerio ženklus, tai pat pateikta informacinės sistemos išrašas, jog duomenų, kad 2016-03-23 laikinieji valstybiniai numerio ženklai P371617 buvo naudojami, nėra. Iš V. N. pateikto „Elektroniniai valdžios vartai“ išrašo nėra galimybės nustatyti, kada ir kas elektroniniu būdu jungėsi prie sistemos „Elektroniniai valdžios vartai“ ir kuriuo metu sistemos funkcionalumas buvo nepasiekiamas.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5778/2010; 2008-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

Iš skundžiamojo nutarimo matyti, jog institucija V. N. taikė administracinę atsakomybę už pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1 d., 124¹ str. 8 d. bei 169 str. padarymą. V. N. sutiko, jog pažeidė ATPK 123 str. 1 d. ir 124¹ str. 8 d., tačiau neigia padaręs pažeidimą numatytą ATPK 169 str.. ATPK 169 straipsnis numato administracinę atsakomybę už prekybos transporto priemonėmis ar numeruotais jų agregatais arba laikinųjų valstybinio numerio ženklų joms išdavimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos pažeidimą. Taigi ši norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės norminius aktus.

Laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014-06-30 įsakymu Nr. 1V-466 patvirtintas aprašas „Dėl Laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris buvo pakeistas 2015-07-17 įsakymu Nr. 1V-555 ir įsigaliojo nuo 2015-12-01.

Nagrinėjamu atveju surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą pareigūnai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymu 2014-06-30 Nr. 1V-446 „Dėl laikinųjų valstybinių numerių tvarkos aprašo patvirtinimo“ 21 punktu, kuris numato, jog laikinaisiais numerio ženklais paženklinta transporto priemone važiuojantis prekybininkas, prekybininko (juridinio asmens) darbuotojas kartu su kitais dokumentais, kurie yra nurodyti Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, privalo su savimi turėti pažymėjimą. Tačiau kaip jau minėta šis aprašas 2015-07-17 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-555 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymą 2014-06-30 Nr. 1V-446 „Dėl laikinųjų valstybinių numerių tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir prekybininkui važiuojančiam laikinaisiais numerio ženklais paženklinta transporto priemone prievolės turėti išspausdintą pažymėjimą nebeliko.

Tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, jog vien tai, jog pagal pasikeitusią teisinį reglamentavimą prekybininkui nebereikia turėti VĮ "Regitra" generalinio direktoriaus patvirtintos formos laikinųjų numerio ženklų naudojimo išspausdinto pažymėjimo, nereiškia, jog prekybininkas gali laikinaisiais numerio ženklais paženklinta transporto priemone važiuoti apskritai neturėdamas leidimo. Pagal naują nuo 2015-12-01 galiojančią aprašo redakcijos III skyrių laikinuosius numerio ženklus naudoti ketinantis ūkio subjektas ar jo darbuotojas privalo įrašyti VĮ "Regtra" informacinėje sistemoje informaciją apie laikinųjų numerio ženklų naudojimą arba šią procedūrą atlikti tiesiogiai atvykęs į VĮ "Regitra".

Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas 2016-06-15 VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo raštas Nr. (1.7)-24-263, iš kurio matyti, jog laikinieji valstybiniai numerio ženklai P371617, kuriais buvo paženklinta V. N. vairuojamas automobilis 2016-03-23 VĮ „Regitra“ elektroninėje informacinėje sistemoje registruoti nebuvo ir vienkartinis leidimas V. N. dalyvauti eisme nebuvo išduotas. Pakartotinai 2016-06-28 VĮ „Regitra“ rašte Nr. (1.15)-24-2445 nurodyta, jog 2016-03-23 sutrikimų informacinėje sistemoje nebuvo, taip pat pažymėta, jog ūkio subjektas ar jo darbuotojas gali informacinėje sistemoje nurodyti kada planuoja naudoti laikinuosius valstybinius numerio ženklus. Taip pat VĮ "Regitra" pateikė išrašą, kuris patvirtina kada buvo naudojami laikinieji valstybiniai numerio ženklai P371617, tačiau duomenų, jog 2016-03-23 buvo naudojami laikinieji valstybiniai numerio ženklai P371617, nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, jog 2016-03-23 bandė prisijungti prie VĮ "Regitra", tačiau jam dėl sistemos sutrikimų to padaryti nepavyko. V. N. pateikė teismui „Elektroniniai valdžios vartai“ išrašą, tačiau iš jo nėra galimybės nustatyti, kada ir kas elektroniniu būdu jungėsi prie sistemos „Elektroniniai valdžios vartai“ ir kuriuo metu sistemos funkcionalumas buvo nepasiekiamas.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, pripažintina, kad V. N. neturėjo pareigos pareigūnams pateikti išspausdinto VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos laikinųjų numerio ženklų naudojimo pažymėjimo, tačiau privalėjo nurodyti VĮ „Regitra“ apie laikinųjų numerių naudojimo datą ir laiką, apie tai įsirašant informacinėje sistemoje.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, kurios paaiškėjo skundo nagrinėjimo metu, konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole neteisingai nurodytas inkriminuojamojo teisės akto redakcija bei norma, taip pat koks galimai buvo padarytas pažeidimas pagal šiuo metu galiojančią norminio teisės akto redakciją, t. y. kokia galimai padaryto pažeidimo objektyvioji pusė – ką galimai pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kokius veiksmus padarė ar nepadarė. Teismo vertinumu nustatyti pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai, be to pažeidė atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą. Taigi institucija, neišsiaiškinus visapusiškai šios bylos aplinkybių, padarydama esminius trūkumus, netinkamai surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą, kurio pagrindu priėmė skundžiamą nutarimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, t. y. byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.

Taip pat pabrėžtina, kad bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-14. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo visapusiškai išsiaiškintos visos, turinčios reikšmės bylai aplinkybės, teisingai išspręsti bylą (ATPK 284 str.), surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka ATPK 260 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, o teismas aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinti negali, nes jie laikytini esminiais. Be to, šiuo atveju tyrimo metu turi būti nustatyta asmens kaltė dėl galimai padarytų pažeidimų.

Asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės inter alia užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose yra aiškiai ir tiksliai nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų kaltinimus asmenims pažeidusiems įstatymus.

Taigi tik tinkamai surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame būtų teisingai suformuluotas asmens kaltinimas, aiškiai atskleista inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų esmė bei pažeidimų objektyvioji pusė, bus įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų teisenos uždaviniai bei ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas, taip pat užtikrinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą, todėl teismui yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016-04-07 nutarimą ir šiai institucijai grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą (ATPK 302 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutarė:

panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016-04-07 nutarimą Nr. 30N-56530780-16 ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai administracinio teisės pažeidimo protokolo tinkamam surašymui bei nutarimo priėmimui.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.