Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-403-648-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-27
Bylos Nr.
1A-403-648-2012
Teisminio proceso Nr.
1-01-3-00097-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Stasys Punys
Nuteistasis
S. P., M. P.
Advokatai
Igoris Manzurovas, Laima Latvėnienė

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-403-648/2012

Teisėjas Alenas Piesliakas Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00097-2011-5 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.4.8., 2.1.7.4., 2.1.15.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Stasio Punio ir Leonardos Gurevičienės,

sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei,

dalyvaujant nukentėjusiajam ir nuteistajam S. P., jo gynėjai advokatei Laimai Latvėnienei,

nukentėjusiajai ir nuteistajai M. P., jos gynėjui advokatui Igoriui Manzurovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir nuteistųjų S. P. bei M. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

S. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose,

M. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant ją nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose.

S. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš M. P. 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

S. P. priteista iš M. P. 1 070 Lt procesinių išlaidų.

M. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš S. P. 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

M. P. priteista iš S. P. 570 Lt procesinių išlaidų.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi buvo patikslintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendis nurodant, kad M. P. priteista iš S. P. 1 070 Lt procesinių išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-11-05, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudavė M. P. į veidą, po to pargriovė ant grindų, paėmęs jos chalatą užspaudė juo burną ir pradėjo dusinti, tuomet palenkė M. P. ir kumščiu trenkė per pakaušį, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

M. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už tai, kad ji 2011-11-05, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudavė S. P. į veidą, puolė jį kumščiais, taip padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji ir nuteistoji M. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu, taip pat prašo visiškai tenkinti pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodo, kad teismas iš esmės neteisingai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nustatė tas aplinkybes, kurios nebuvo įrodytos. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jai nebuvo trenkta į galvą sužalojant lūpą ir liežuvį. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas nurodė, kad apžiūros metu šių sužalojimų galimai nebuvo įmanoma pastebėti dėl praėjusio laiko tarpo, tačiau jie galėjo būti padaryti. Sužalojimų padarymą jai patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos M. G. bei N. M., kurios matė ją su sužalojimais.

Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nepriteisė jai viso pareikšto civilinio ieškinio. Pažymi, kad konflikto iniciatorius buvo S. P., kuris eilinį kartą ruošėsi pasimatymui su meiluže. Po žodinio konflikto pastarasis puolė ją ir smurtavo, dėl ko padarė daugybinius sužalojimus. Ji patyrė fizinį skausmą, pažeminimą ir didelę nuoskaudą dėl tokio akiplėšiško elgesio iš žmogaus, su kuriuo pragyveno beveik 40 metų. Pasak M. P., S. P. neturėjo nei priežasties, nei teisės naudoti prieš ją fizinį smurtą. Be to, ji yra neįgali ir serga lėtine liga, kuri nuo stresų tik paūmėja. Esant šioms aplinkybėms, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nuteisė M. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Tiek medicinos dokumentuose, tiek specialisto išvadoje apie S. P. padarytus sužalojimus nurodoma, kad buvo suduotas vienas smūgis kietu buku daiktu į kairę veido dalį. Kita vertus, teismas pašalino iš kaltinimo tą aplinkybę, kad ji trenkė daiktu S. P. į veidą. Nors S. P. ir teigia, kad jis buvo užpultas kumščiais, tačiau tokią aplinkybę paneigia baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Ji teigė, kad nemušė S. P. kumščiais, medicinos dokumentai nurodo apie poveikį kietu buku daiktu jam į veidą tik vieną kartą. Tokiu būdu neaišku, apie kokį fizinį smurtą nurodo S. P.. Akivaizdu, kad pastarasis užpuolė ją ir sumušė, o vienintelį sužalojimą patyrė pats atsitrenkdamas į kietą buką daiktą, nes jam atsiradęs įbrėžimas skruoste kumščiu negali būti padarytas. Taigi, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji naudojo fizinį smurtą S. P. atžvilgiu.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis ir nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu.

Nurodo, kad M. P. eilinį kartą sukėlė konfliktą prieš teismo posėdį dėl skyrybų, todėl jis buvo priverstas gintis nuo jos puolimo, bandė atplėšti jos rankas, kuriomis M. P. buvo įsikibusi už jo marškinių ir nepaleido. Apeliantas bandė atplėši ją nuo savęs, nes bijojo, jog ji netrenktų jam į širdies sritį ir nesutrikdytų širdies darbo, kadangi jis yra patyręs infarktą, į širdį įstatyti stentai. M. P. žinojo šias aplinkybes, visuomet stengėsi sunervinti jį bei nuolat naudoja jo atžvilgiu fizinį smurtą, po to skundžiasi policijai dėl neva jo sukeltų konfliktų namuose, taip bandydama pateikti tokio pobūdžio įrodymus civilinėje byloje dėl skyrybų. Pasak apelianto, grumtynių metu jie parkrito, besigalynėjant ir kritimo metu bei laikant ją už riešų, galėjo atsirasti sužalojimai, tačiau jis neatliko jokių tyčinių veiksmų jos atžvilgiu. Be to, M. P. nurodo sužalojimus, t. y. prakirstą lūpą ir sužalotą liežuvį, kurių objektyviai nebuvo. Taigi, ji meluoja norėdama apsunkinti jam mestus kaltinimus.

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir nuteistoji M. P. bei jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo ir nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis ir nuteistasis S. P. bei jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios ir nuteistosios M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų ir nuteistųjų M. P. bei S. P. apeliaciniai skundai atmetami.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia apeliantai, apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl M. P. ir S. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kuri numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

Dėl M. P. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu S. P. parodė, kad įvykio dieną jis buvo vonioje, kai M. P. grįžo iš darbo. Jis nusisuko eiti į savo kambarį ir nuo jos gavo smūgį į veidą (b.l. 54). Nukentėjusysis priešpriešiniame skunde privataus kaltinimo byloje nurodė, kad 2011-11-05, apie 15-15.30 val., grįžusi namo, M. P. pradėjo kabinėtis prie jo. Jis ėjo savo kambario link stengdamasis išvengti konflikto, kai M. P. sudavė jam ranka, puolė kumščiais (b.l. 21-22). Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad S. P. kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl patirto sužalojimo įvykio dieną (2011-11-05), jam diagnozuotas veido sumušimas, taškinė žaizda (b.l. 25). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3392/11 (01) konstatuota, kad S. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairio skruosto srityje su paviršiniu įtrūkimu kairiame skruoste nuo trauminio poveikio kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 23-24). Taigi, užfiksuoti nukentėjusiojo sužalojimai atitinka M. P. suduoto smūgio lokalizaciją. Nenustatyta, kad S. P. galėjo būti padaryti minėti sužalojimai kitu laiku, todėl nėra pagrindo abejoti, kad M. P. nežymiai sutrikdė S. P. sveikatą. Tai, kad apylinkės teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, jog M. P. trenkė S. P. į veidą su daiktu, savaime nereiškia, jog nuteistoji apskritai nevartojo fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, ir nepaneigia jos kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Apeliacinio skundo teiginys, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimą pats atsitrenkdamas į kietą buką daiktą, prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams, todėl atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog M. P. padarė Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl S. P. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu M. P. parodė, kad įvykio dieną ji, grįžusi iš darbo, pamatė, jog S. P. ruošiasi išvykti pas meilužę. Ji sugėdino nuteistąjį, o šis smogė jai į galvą, pradėjo stumti, pargriovė ir vilko ją už rankų riešų, spyrė koja, vėliau chalatu užspaudė burną. M. P. išsilaisvino ir pradėjo rėkti. Tada S. P. palenkė jos galvą ir trenkė į pakaušį (b.l. 55). Iš esmės tokios pačios aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiosios skunde privataus kaltinimo byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (b. l. 1-3). Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad M. P. kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl patirtų sužalojimų praėjus kelioms dienoms po įvykio (2011-11-07), jai diagnozuoti daugybiniai kūno sumušimai (b.l. 7). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3388/11 (01) užfiksuota, kad nukentėjusiajai padarytos poodinės kraujosruvos pakaušio dešinėje pusėje, nugaros kairėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinio juosmens srityje, dubens srityje uodegikaulio projekcijoje, abiejose šlaunyse, paveikus kietais, bukais daiktais. Sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 8-10). Taigi, užfiksuoti M. P. sužalojimai atitinka S. P. suduotų smūgių lokalizaciją. Nenustatyta, kad M. P. galėjo būti padaryti minėti sužalojimai kitu laiku, todėl nėra pagrindo abejoti, kad S. P. nežymiai sutrikdė M. P. sveikatą. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog S. P. sužalojo M. P. lūpą ir liežuvį. Ekspertas, teisiamajame posėdyje nurodydamas, kad apžiūros metu šių sužalojimų galimai nebuvo įmanoma pastebėti dėl praėjusio laiko tarpo, tačiau jie galėjo būti padaryti, pateikė tik savo nuomonę, kuri nelaikytina pakankama pripažinti, jog M. P. buvo sužalota lūpa ir liežuvis. Priešingai nei teigiama nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, liudytojos M. G. bei N. M. nepatvirtino minėtų sužalojimų. Šios liudytojos nurodė, kad nematė sužalojimų ant M. P. veido (b.l. 56-57). M. P. nustatytų sužalojimų pobūdis, skaičius ir lokalizacija paneigia S. P. teiginį, kad jis neatliko jokių tyčinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. P. padarė Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl M. P. priteistos neturtinės žalos dydžio

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-103/2009).

M. P. prašo visiškai tenkinti jos civilinį ieškinį ir priteisti jai iš S. P. 10 000 Lt neturtinės žalos. S. P. padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą veikdamas tyčia. Negalima sutikti su apeliante, kad konflikto iniciatorius buvo S. P.. Pastarasis nurodė, kad būtent M. P. pradėjo kabinėtis prie jo. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ji sugėdino S. P.. Tai, kad, pasak M. P., nuteistasis ruošėsi pasimatymui su meiluže, nepatvirtina, jog jis siekė sukelti konfliktą su nukentėjusiąja. Nors S. P. padarė nukentėjusiajai daugybinius sužalojimus, tačiau nėra duomenų, jog jai buvo sukelti kokie nors ypatingi, ilgalaikiai ar neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jos būklė šiuo metu būtų ypatingai bloga. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad M. P. patyrė fizinį smurtą, pažeminimą iš žmogaus, su kuriuo pragyveno beveik 40 metų, ji yra neįgali ir serga lėtine liga, kuri nuo stresų tik paūmėja, nesudaro pakankamo pagrindo didinti priteisto neturtinės žalos dydžio. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, M. P. priteista 1 500 Lt neturtinė žala nėra per maža.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendį nukentėjusiųjų ir nuteistųjų S. P. bei M. P. apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kadangi S. P. apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl jam nėra pagrindo priteisti iš M. P. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nukentėjusiųjų ir nuteistųjų S. P. bei M. P. apeliacinius skundus.

Kolegijos pirmininkas Artūras PažarskisTeisėjai Leonarda GurevičienėStasys Punys