- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-405-852/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15964-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arkadas“
- Atsakovas
- R. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkadas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkadas“ ieškinį atsakovui R. A. dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo iš darbdavio.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2022 m. birželio 28 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjusi darbuotojo R. A. prašymą nusprendė išieškoti R. A. naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Arkadas“ 1926,48 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimo ir 2363,95 Eur netesybų (neatskaičius privalomų mokesčių). Darbo ginčų komisija nukreipė sprendimą skubiam vykdymui dalyje dėl 806,81 Eur darbo užmokesčio išieškojimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „Arkadas“ kreipėsi į teismą prašydama išnagrinėti darbo ginčą tarp darbuotojo R. A. ir buvusios darbdavės UAB „Arkadas“ iš esmės, ir sumažinti Darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 28 d. sprendimu apskaičiuotą netesybų dydį. Ieškinyje nurodė, kad Darbo ginčų komisijos priteista netesybų suma sudaro beveik 123 procentus nesumokėto darbo užmokesčio sumos. Tokios netesybos, kurios beveik ketvirtadaliu viršija nesumokėtą darbo užmokestį, yra neproporcingai didelės darbdavės atžvilgiu. Paaiškino, kad su darbuotoju darbo santykiai buvo nutraukti (duomenys neskelbtini). Darbdavė liko nesumokėjusi darbuotojui 1926,40 Eur apskaičiuoto darbo užmokesčio. Darbdavė su darbuotoju neatsiskaitė dėl laikinų finansinių sunkumų, kurie kilo dėl to, jog įmonės klientai pradėjo vėluoti atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus ir įmonei ėmė trūkti apyvartinių lėšų, įmonė negalėjo laiku atsiskaityti su tiekėjais bei darbuotojais. Nuo 2022 m. kovo 3 d. darbdavei įregistruotas turto areštas 84 328,46 Eur sumai. Darbdavė šiuo metu stengiasi išlaikyti savo veiklos tęstinumą. Darbdavei taupant kiekvieną eurą, sprendimas priteisti 2363,95 Eur netesybų, laikytinas neprotingu ir neproporcingu. Šių lėšų darbuotojas neuždirbo ir nesuprantama, kokius nuostolius per kelis mėnesius darbuotojas galėjo patirti, kurie būtų prilyginami 2363,95 Eur sumai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. A. atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad darbdavė nuo pat atleidimo momento pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnį, savavališkai nutraukdama darbo sutartį be rašytinio pareiškimo. Toliau sekė darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas. Kelis kartus pats kreipėsi į darbdavę, tačiau susitarti nepavyko. Po šių nesėkmingų bandymų kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Vėl bandė susitarti su darbdave, tačiau irgi nepavyko. Pažymėjo, kad jei darbdavė būtų pasiūliusi priimtiną atsiskaitymo terminą ar būtų parodžiusi kitokią iniciatyvą, jis nebūtų kreipęsis į Darbo ginčų komisiją. Dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio patyrė neigiamų emocijų. Paaiškino, kad turi finansinių įsipareigojimų – yra sudaręs būsto paskolos sutartį, serga (duomenys neskelbtini), dėl kurios priverstas vartoti vaistus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti atsakovui R. A. iš ieškovės UAB „Arkadas“ 2363,95 Eur netesybų ir 1926,48 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimo (suma be mokesčių, į ją įeina skubiai vykdytina suma 806,81 Eur (neatskaičius mokesčių)), priteisti iš ieškovės 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 28 d. sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.
5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Arkadas“ (darbdavės) ir R. A. (darbuotojo) buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuo (duomenys neskelbtini) darbuotojas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi darbdavė įsipareigojo mokėti darbuotojui 610,00 Eur per mėn. darbo užmokestį. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) išrašo matyti, jog atsakovo ir UAB „Arkadas“ darbo santykiai tęsėsi iki (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis su atsakovu nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Ieškovė už 2022 m. sausio mėn. deklaravo 800,00 Eur atsakovo draudžiamųjų pajamų (priskaičiuota darbo užmokesčio ir kitų draudžiamųjų išmokų), už 2022 m. vasario mėn. - 505,26 Eur (atsakovo laikinas nedarbingumas truko nuo 2022 m. vasario 17 d., iki 2022 m. vasario 23 d., nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2022 m. kovo 10 d.), už 2022 m. kovo mėn. deklaruota 1441,99 Eur draudžiamųjų pajamų. Iš 2022 m. kovo mėn. darbo užmokesčio žiniaraščio Nr. 2022/3 matyti, kad darbo užmokesčio skola darbuotojui mėnesio pradžioje sudarė 1038,0 Eur, priskaičiuota darbo užmokesčio 509,09 Eur, kitų išmokų 932,90 Eur, viso priskaičiuota suma sudaro 1441,99 Eur (sutampa su VSDFV deklaruotomis draudžiamosiomis pajamomis), kas atskaičius mokesčius sudaro 888,45 Eur išmokėtiną sumą. Iš viso nurodyta mokėtina suma atsakovui sudaro 1926,48 Eur. Teismas nustatė, kad darbuotojas 2022 m. gegužės 31 d. ir 2022 m. birželio 1 d. prašymais kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas priteisti darbo užmokestį ir netesybas.
6. Teismas konstatavo, kad pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, DK 147 straipsnio 2 dalies normos tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021, 65 punktas). Lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka privalo mokėti netesybas rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 18, 20 punktai).
7. Teismas konstatavo, kad darbdavė nuo pat darbuotojo atleidimo iš darbo dienos (duomenys neskelbtini) nėra tinkamai atsiskaičiusi su darbuotoju, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos. Teismas vertino, kad darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta, bet priešingai - byloje nustatyta darbdavės kaltė dėl netinkamo atsiskaitymo su darbuotoju, darbdavės vengimas su darbuotoju atsiskaityti. Teismas konstatavo, kad įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti netesybų dėl pernelyg didelės disproporcijos tarp teisės pažeidimo ir sankcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertino darbuotojo darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę, darbdavės nesąžiningumą, piktnaudžiavimą, todėl sprendė, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis, su kuriuo sutinka ir atsakovas ir kuris neviršija DK 147 straipsnio 2 dalies reikalavimų yra 2363,95 Eur (neatskaičius mokesčių). Teismas nurodė, kad atmesdamas ieškinio reikalavimą, taip pat atsižvelgia į tai, jog pati ieškovė nebuvo aktyvi, vien faktinė aplinkybė, jog darbdavė turi finansinių sunkumų nėra pakankama aplinkybė netesyboms mažinti. Juolab, jog iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje su atsakovu ne tik kad nėra atsiskaityta (nesumokėta net privalomai vykdytina darbo ginčų komisijos sprendimo dalis), tačiau darbdavė net nedėjo jokių pastangų šiai situacijai išspręsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantė (ieškovė) UAB „Arkadas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimą ir tenkinti ieškovės UAB „Arkadas“ pareikštą ieškinį visa apimtimi. Apeliantės įsitikinimu, sprendžiant dėl DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų įstatyminių netesybų taikymo, gali ir turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.258 straipsnio nuostatose įtvirtintomis taisyklėmis. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Darbdavės vertinimu, apskaičiuotos netesybos yra neproporcingai didelės ir turėtų būti mažinamos. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į įmonės sudėtingą finansinę būklę ir nepagrįstai priteisė 2363,95 Eur sumą netesybų, kuri įmonei yra ypač didelė. Taip pat teismas nepagrįstai nesivadovavo faktais, jog darbdavė ne savo sprendimu neatsiskaitė su darbuotoju, o dėl laikinų finansinių sunkumų. Pažymi, kad ieškovė byloje buvo paaiškinusi, kad šių metų pradžioje vėluojant klientams atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus, įmonei ėmė trūkti apyvartinių lėšų, ėmė strigti atsiskaitymai su tiekėjais bei darbuotojais. Nuo 2022 m. kovo 3 d. ieškovei UAB „Arkadas“ buvo registruotas turto areštas 84 328,46 Eur sumai. Darbdavė iki šiol stengiasi išlaikyti savo veiklos tęstinumą, tačiau negali atsiskaityti su darbuotoju, kol negaus vėluojančių užsakovų mokėjimų už atliktus ir perduotus statybos rangos darbus. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priteisti iš ieškovės UAB „Arkadas“ 1926,48 Eur nesumokėto darbo užmokesčio darbuotojui R. A.. Darbdavė paaiškina, kad šiuo metu nevykdo sprendimo dėl darbo užmokesčio sumokėjimo atsakovui ir todėl, kad atlikus mokėjimus, bet kokios įmokos būtų užskaitytos netesybų dengimui ir tuomet ieškovė prarastų teisę prašyti sumažinti netesybas, nes netesybos nemažinamos, kai jos yra sumokėtos.
Atsiliepimas
9. Atsakovas R. A. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad jis kelis kartus bandė susiekti su darbdave ir susitarti, bet darbdavė nesitarė, ignoravo jo žinutes. Mano, kad darbdavė, kaip įmonė, turinti finansinių sunkumų, elgiasi neprotingai. Iš viešoje erdvėje randamų komentarų matyti, kad įmonė veiklą vykdo, tačiau geranoriškai neatsiskaito ne tik su darbuotojais, bet vengia atsiskaityti ir su tiekėjais. Darbuotojas paaiškina, kad atleistas buvo netikėtai, be perspėjimo, dabar yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, kito darbo greitai rasti nepavyksta, Užimtumo tarnybos mokama išmoka yra ženkliai mažesnė nei MMA. Šiuo laiku įvertinus išaugusias tiek komunalinių paslaugų, tiek maisto ir kitų prekių bei paslaugų kainas, patiria didelių finansinių sunkumų. Turi ir finansinių įsipareigojimų, nes yra sudaręs būsto paskolos sutartį. Negali samdyti advokato, nes neturi tam pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 – 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl byloje nustatytų faktų, tiek dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo.
12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį darbo ginčą dėl DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų mažinimo, teisingai aiškino darbo įstatymus ir teisingai rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškinant ir taikant DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas yra kategoriška – kasacinis teismas vertina, kad nėra kitų pagrindų mažinti šiame straipsnyje numatytas netesybas, išskyrus darbuotojo kaltę dėl uždelsto atsiskaitymo. Kasacinis teismas savo praktikoje akcentuoja, kad šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, bei, kad nustačius DK 147 straipsnio 2 dalimi konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams, atitinkamai kasacinis teismas nurodo, kad nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022).
13. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad dėl uždelsto atsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Darbdavė neginčijo darbo užmokesčio įsiskolinimo, nepateikė duomenų ir apie kokius nors priešpriešinius reikalavimus ar darbuotojo skolą darbdavei. Teismas taip pat neturėjo pagrindo netikėti darbuotojo paaiškinimais, kad jis bandė kilusį konfliktą spręsti susitarimu, bet darbdavė nesiekė kompromiso ir nesitarė. Byloje nustatyta, kad darbdavės atstovas net neatvyko į pirmosios instancijos teismo posėdį, o tai taip pat rodo, kad skolos sureguliavimo klausimas apeliantei nėra itin svarbus.
14. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 6.258 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų mažinti netesybas. Taip pat paaiškina, kad neatsiskaito su darbuotoju, nes kitaip prarastų šiame CK straipsnyje numatytą galimybę prašyti teismo sumažinti netesybas, kadangi netesybos nemažinamos, jei jos sumokėtos.
15. DK 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad susiklosčiusi situacija, kai darbdavė siekia nemokėti įsiskolinimo darbuotojui, kol neišspręstas netesybų mažinimo klausimas, prieštarauja tokių darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei, nes DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos netesybos yra skirtos skatinti darbdavę kuo greičiau atsiskaityti su darbuotoju, ir negali būti aiškinamos darbdavės pateiktu būdu, t. y. kaip teisėtas pagrindas sustabdyti atsiskaitymą su darbuotoju iki kol ginčas bus nagrinėjamas teisme. Be to, paminėtoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šiuo metu galiojančio DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų dydis yra apribotas darbo įstatymų, t. y. netesybos negali būti didesnės nei 6 mėnesių dydžio darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, ir kad šiuo atveju nėra teisinio reglamentavimo spragų, t. y. netesybos negali būti mažinamos remiantis kitais kriterijais, nei yra numatyta DK 147 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 50 punktas). Todėl manytina, kad spręsdamas šį darbo ginčą pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė CK numatytais netesybų mažinimo pagrindais. Teisėjų kolegija vertina, kad ankstesnė (kitokia) kasacinio teismo praktika šiuo metu yra neaktuali, kadangi joje aiškinamos šiuo metu negaliojančios DK normos, kuriose nebuvo numatytas netesybų ribojimas 6 mėnesių dydžio vidutiniu darbo užmokesčiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).
16. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad neatsiskaitymas su darbuotoju nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamas kaip nulemtas objektyvių ar išskirtinių aplinkybių. Darbdavė nepateikė duomenų apie konkretų savo turtą ir įsiskolinimus, o viešai prieinama informacija iš Creditinfo duomenų bazės nėra tiksli ir išsami. Pagal minėtą informaciją iš Creditinfo matyti, kad darbdavė turi turto (transporto priemones, kurių vertė daugiau kaip 50 000,00 Eur), taip pat matyti, kad darbdavė vykdo veiklą ir neturi įsiskolinimų VSDFV. Darbdavė prievolės darbuotojui nevykdymą siekia pateisinti įmonei taikomu turto areštu, tačiau įmonė nepateikė duomenų apie taikomo arešto pagrindus ir apimtį, t. y. byloje nėra duomenų, kad taikomas turto areštas kaip nors ribotų darbdavės galimybę atsiskaityti su darbuotojais, VSDFV ar valstybės biudžetu. Kaip minėta, pagal Creditinfo informaciją UAB „Arkadas“ neturi įsiskolinimų VSDFV.
17. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliante, kad 2363,95 Eur netesybų suma ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Iš Creditinfo pažymos matyti, kad UAB „Arkadas“ metinės pajamos už 2021 m. buvo 1 154 273,00 Eur.
18. Apeliantė ginčija visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo aplinkybių, kodėl nesutinka su teismo priteista 1926,48 Eur darbo užmokesčio skola. Teisėjų kolegija, patikrinusi teismo sprendimą šioje dalyje, vertina, kad teismo išvados dėl darbo užmokesčio skolos priteisimo taip pat yra teisėtos ir pagrįstos.
19. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 – 3 dalys).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
22. Kadangi apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
23. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Arkadas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.