Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Povilaičio, kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės ir Rasos Bartašienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ir atsakovo UAB „Radviliškio autobusų parkas“ apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2-132/2008 pagal ieškovo E. V. ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovams UAB „Radviliškio autobusų parkas“ ir V. C., tretiesiems asmenims Radviliškio rajono savivaldybės administracijai ir LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui dėl darbdavio padarytos žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2002-01-14 rytą apie 8 val. UAB „Radviliškio autobusų parkas“ direktorius A. A. atvyko pas ieškovą į namus, o iš ten nuvežė jį į V. C. priklausantį angarą ir įsakė paaukštinti mikroautobusui kėbulą 70 cm., t.y. nupjauti stogą, pritvirtinti kėbulo paaukštinimo skardą ir vėl pritvirtinti nupjautą kėbulo stogą. Atliekant šį darbą, ieškovas nesuvaldė elektrinio pjūklo, susižalojo kairės rankos dilbį ir nelaimingo atsitikimo metu neteko 45% darbingumo. Atsakovai bandė nuslėpti šį įvykį. Ieškovas neturėjo patirties tokių darbų atlikimui, jam nepravestas instruktažas, elektrinis diskinis pjūklas buvo didesnio diametro ir netilpo į apsauginį lizdą. Jam buvo liepta nuimti apsauginį lizdą ir dirbti be jo, lekiant pjuvenoms ir kibirkštims į veidą, kūną, akis. Norint šį darbą atlikti saugiai, buvo reikalingas pagalbinis darbininkas. Nesilaikant darbo saugos ir saugumo technikos taisyklių, įvyko nelaimingas atsitikimas. Ieškovas nebegali dirbti pilną darbo dieną, o taip pat dirbti pagal turimą profesiją – autotransporto vairuotoju. Sumažėjęs darbo užmokestis turės įtakos jo pensijos dydžiui.

Radviliškio rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „Radviliškio autobusų parkas“ 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo E. V. naudai, ieškinį dalyje dėl 7500 Lt turtinės žalos priteisimo iš atsakovo UAB „Radviliškio autobusų parkas“ ir 30 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo V. C. atmetė. Teismas nurodė, kad E. V. 2001-05-04 buvo priimtas į UAB „Radviliškio autobusų parkas“ pagal neterminuotą darbo sutartį vairuotojo-konduktoriaus, autobusų variklio remonto, šaltkalvio, metalo suvirintojo, sargo ir kūriko pareigoms. 2002-01-14 ieškovas E. V. darbe apie 12 val. diskiniu pjūklu susižalojo kairįjį dilbį ir buvo nedarbingas nuo 2002-01-14 iki 2002-05-13. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje įrašyta, kad pagalba iškviesta E. V., nurodant, jog asmuo darbovietėje susižeidė ranką. 2007-05-03 E. V. kreipėsi į LR valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl nelaimingo įvykio. 2007-06-15 LR Valstybinė darbo inspekcija V. C. surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 095-0165, kuriame nurodė, kad tiriant E. V. skundą dėl darbinio sužalojimo, nustatyta, jog 2002-01-14 E. V. įvykusi darbinė trauma valstybės nustatyta tvarka darbdavio neištirta ir apie ją nepranešta VDI; administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo paaiškino, jog su nustatytais pažeidimais sutinka, nuoširdžiai gailisi, pasirašė V. C.. 2007-06-18 Nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje V. C. už nelaimingo atsitikimo nuslėpimą skirta 1100 Lt bauda. E. V. trauma, vadovaujantis sunkių traumų klasifikaciniais požymiais, nepriskiriama prie sunkių, jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. LR Valstybinė darbo inspekcija atsisakė tirti E. V. nelaimingą atsitikimą, nenustačiusi darbo santykių. Iš 2002 m. sausio mėn. UAB „Radviliškio autobusų parkas“ sargų darbo grafiko matyti, kad E. V. 2002-01-12 buvo darbo diena, o sekanti po jos – poilsio. Iš 2002 m. sausio mėn. UAB „Radviliškio autobusų parkas“ šaltkalvių darbo grafiko matyti, kad E. V. 2002-01-13 buvo poilsio diena, o sekanti po jos – pradėtas žymėti nedarbingumo laikotarpis. Pateikta UAB „Radviliškio autobusų parkas“ pažyma apie tai, kad E. V. 2002-01-14 buvo išeiginėje, kadangi dirbo 2002-01-13; pažymą pasirašė A. A.. 2007-10-04 Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi panaikintas 2007-06-18 LR VDI Šiaulių skyriaus vyr. darbo inspektoriaus nutarimas, kuriuo V. C. nubaustas administracinėje byloje, pagal LR ATPK 41¹ str. 1 d., 1100 Lt administracine bauda dėl netikslumų surašytame protokole, t.y. pritaikius vėliau įsigaliojusius nuostatus, ir byla perduota iš naujo nagrinėti LR VDI Šiaulių skyriui.

Atsakovas A. A. pripažino faktines aplinkybes apie tai, kad 2002-01-13 E. V. buvo išeiginė, 2002-01-14 pradėtas nedarbingumo lapelis, t.y. 2002-01-14 jis turėjo jau dirbti, be to, A. A. pripažino ir tai, kad buvo Radviliškio ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, kai po traumos buvo atvežtas ieškovas. Visa tai rodo, kad A. A. vengia atsakomybės dėl padarytos žalos atlyginimo ieškovui. Teismas atsakovo atstovo A. A. parodymus vertino kaip prieštaringus, neatitinkančius realių faktų bei oficialiuose dokumentuose užfiksuotų aplinkybių ir jais nesirėmė.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad 2002-01-14 E. V. buvo sužalotas darbo metu, vykdant tiesioginį darbdavio atstovo nurodymą, todėl konstatavo, kad ieškovas E. V. pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

Teismas neturtinę žalą ieškovo naudai priteisė vadovaudamasis LR CK 6.250 straipsniu ir atsižvelgdamas į eilę aplinkybių: trauma E. V. kvalifikuota kaip įvykusi buityje ir įvardinta, kaip lengvas kūno sužalojimas, su tuo E. V. sutiko, VSDFV Radviliškio rajono skyrius pateikė pažymą, kad nelaimingas atsitikimas kvalifikuotas kaip įvykęs buityje ir apmokėta pašalpa, kaip įvykus buitinei traumai, t.y. pašalpa tik 70 proc. dydžio, E. V. šio sužalojimo iki šiol neskundė ir nepranešė darbo inspekcijai, tuo savo veiksmais apsunkino tyrimą ir savalaikį nelaimingo atsitikimo darbe ištyrimą, su pripažinta jam buitine trauma ir pašalpos dydžiu sutiko, E. V. šiai dienai yra darbingas, dirba ir gauna uždarbį. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visetą, teismas sumažino neturtinės žalos dydį iki 10 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini ir štai dėl ko.

Ieškovas E. V. pirmąjį apeliacinio skundo argumentą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime niekur nenurodyta, kad ieškovas suteikė realią materialinę naudą atsakovui V. C., atliekant pastarojo žentui D. G. priklausiusio mikroautobuso kapitalinį remontą, ko pasekoje jis buvo suluošintas. Ieškovui iki šiol nėra atlyginta už sugaištą laiką remontuojant mikroautobusą – 240 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei pradiniame savo ieškinyje (t.1, b.l. 1-3), nei vėliau patikslintuose ieškiniuose (t.1, b.l.17-19, t.2, b.l. 2-5, 43-47) ieškovas reikalavimo sumokėti už sugaištą 6 valandų laiką remontuojant V. C. žento mikroautobusą, nebuvo pateikęs ir priteisti 240 Lt nereikalavo. Toks reikalavimas pareikštas tik apeliaciniame skunde. LR civilinio proceso kodekso 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškovas E. V. reikalavimo priteisti 240 Lt už mikroautobuso remontą nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui, tai yra naujas reikalavimas, todėl apeliacinės instancijos teismas jo nenagrinėja.

Atsakant į antrąjį ieškovo apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, tinkamai ir pagal savo vidinį įsitikinimą juos įvertino. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šaltkalvių darbo grafiku (t.2, b.l. 93) ir atsakovo atstovo A. A. parodymais (t.2, b.l. 105) pagrįstai konstatavo, kad 2002m. sausio 14 d., diena kai įvyko nelaimingas atsitikimas, ieškovui E. V. buvo darbo diena ir jis vykdė darbdavio atstovo A. A. pavedimą. Kad E. V. 2002-01-14 buvo darbo diena įrodo ir apeliacinės instancijos teismo papildomai išreikalauta pažyma, iš kurios matyti, kad ieškovui E. V. už 2002-01-14 buvo paskaičiuotas darbo užmokestis – 43,72 Lt (t.2, b.l. 136). Konstatavus, kad 2002m. sausio 14 diena ieškovui E. V. buvo darbo diena, kurios metu jis susižalojo kairės rankos riešą, dėl to patyrė daug skausmo, pažeminimo, nelaimingo atsitikimo metu neteko 45 % darbingumo, jam pagristai priteistas moralinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad E. V. sutiko su lengvu kūno sužalojimu ir jo įvardijimu - buitinė trauma, į tai, kad išmokėta pašalpa, kaip įvykus buitinei traumai bei į tai, kad ieškovas šiai dienai dirba ir yra darbingas, gauna darbo užmokestį, moralinės žalos atlyginimą sumažino iki 10 000 litų. Nenustačius jokių darbinių santykių tarp ieškovo E. V. ir atsakovo V. C., teismas pagrįstai netenkino reikalavimo atlyginti moralinę žalą sumoje 30 000 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu įrodymų vertinimu, priteisiant moralinę žalą iš UAB „Radviliškio autobusų parkas“ , o taip pat su priteistos moralinės žalos dydžiu, todėl plačiau dėl to nepasisako.

Atsakovas UAB „Radviliškio autobusų parkas“ apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo V. C., atliekant mikroautobuso kapitalinį remontą, susiklostė darbiniai santykiai, o 10 000 Lt neturtinė žala priteista iš atsakovo UAB „Radviliškio autobusų parkas“. Pažymėtina, kad atsakovas neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes sprendime aiškiai nurodyta, kad ieškovas E. V. dirbo tiesioginiu darbdavio atstovo A. A. nurodymu, nesant susitarimui tarp E. V. ir V. C., darbiniams santykiams šalių nesiejant. Iš pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio (t.2, b.l. 138) matyti, kad ieškovas E. V. 2002m. sausio 14 dieną turėjo dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Radviliškio autobusų parkas“, tačiau darbdavio atstovo pavedimu dirbo pas atsakovą V. C.. Kadangi ieškovą ir atsakovą UAB „Radviliškio autobusų parkas“ nelaimingo atsitikimo metu siejo darbo santykiai, todėl dėl atsiradusios žalos atlyginimo yra atsakingas ieškovo darbdavys - UAB „Radviliškio autobusų parkas“.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti sprendimą nėra įstatyminio pagrindo. Apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Netenkinus apeliacinių skundų, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš ieškovo ir atsakovo UAB „Radviliškio autobusų parkas“ (LR CPK 93 str. 2d.).

Absoliučių Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (LR CPK 329 str. 2d.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008m. gegužės 20d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. V. 5,50 Lt ir iš UAB „Radviliškio autobusų parkas“ 5,50 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.