Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40748-20,

kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, laikinai gyvenantis - (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2008 m. vasario 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 15 MGL (1950 litų) bauda, 2010 m. lapkričio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi nesumokėta bauda pakeista į 90 valandų viešųjų darbų;

2. 2014 m. vasario 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3. 2017 m. balandžio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnį, 40 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs, paleistas 2017 m. birželio 30 d.

4. 2017 m. rugpjūčio 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, 64¹ straipsnį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 val. visuomenės labui.

5. 2017 m. gruodžio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu, BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 10 mėn. laisvės atėmimo ir 1 mėnuo viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę atlikęs, 2020 m. sausio 13 d. išregistruotas iš probacijos registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. spalio 11 d. apie 14.25 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – motina V. B. metu, tyčia ranka suimdamas nukentėjusiajai V. B. už dešinės rankos ją pastūmė, dėl ko ji dešiniu šonu atsitrenkė į krosnį, tuo sukėlė V. B. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad po tėvo mirties, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. jis gyvena pas mamą V. B.. 2020 m. spalio 10 d. buvo jo sesers J. B. vestuvės. Po vestuvių, 2020 m. spalio 11 d. sugrįžę namo, jis su mama ir sugyventine vaišinosi alkoholiu. Išgertuvių metu tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas, bet konflikto priežasties dėl girtumo nepamena. Virtuvėje jis pastūmė mamą (V. B.) lyg dešine ranka į petį, dėl ko ji atsitrenkė į krosnį. Teigia, kad pastaroji nukritusi nebuvo, o po jo pastūmimo atsitrenkė šonu į krosnį. I. G. į jų konfliktą nesikišo. Teigia, kad daugiau smurto prieš mamą nenaudojo. Netrukus buvo sulaikytas atvykusių policijos pareigūnų. Dėl šio padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 113-114).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo bylos rašytinė medžiaga:

nukentėjusiosios V. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad R. B. yra jos sūnus, kuris šiuo metu gyvena pas ją. 2020 m. spalio 10 d. vyko jos dukros vestuvės. 2020 m. spalio 11 d. po šventės sugrįžę namo, ji su sūnumi R. B. ir jo sugyventine I. G. nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas dėl dovanos. Konflikto metu, virtuvėje, sūnus kažkuria ranka ją pastūmė į petį ir ji šonu atsitrenkė į krosnį. Apie įvykį ji informavo bendruoju pagalbos telefonu. Atvykę pareigūnai siūlė jai medikų pagalbą, tačiau ji medikų pagalbos atsisakė. Dėl patirtų sužalojimų ji R. B. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime nereikš ir sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 25-26);

liudytojos I. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad R. B. yra jos sugyventinis. 2020 m. spalio 10 d. dalyvavo jo sesers vestuvėse. 2020 m. spalio 11 d. namuose, ji, sugyventinis ir jo mama vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp sugyventinio ir jo mamos įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis pastūmė savo mamą, tačiau ar ji nuo pastūmimo kur atsitrenkė, negali pasakyti, nekreipė dėmesio, o ir įvykio metu ji buvo neblaivi. Ji liepė sugyventiniui liautis ir išėjo į kiemą, todėl kas vyko namo viduje tarp R. B. ir V. B. - nežino (b. l. 38-39);

liudytojos D. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad yra policijos pareigūnė ir 2020 m. spalio 11 d. ji buvo tarnyboje. Apie 14.32 val. buvo gautas pranešimas, kad namuose, (duomenys neskelbtini), mušasi pranešėjos neblaivus sūnus. Atvykus į įvykio vietą buvo dvi moterys ir vyras, kaip vėliau paaiškėjo - I. G., V. B. ir R. B.. Visi asmenis šaukė vienas per kitą, matėsi, kad visi yra apsvaigę nuo alkoholio. V. B. nurodė, kad sūnus jos atžvilgiu smurtavo, ją pastūmė dėl ko ji atsitrenkė į krosnį. R. B. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 44-45);

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos D. J. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2020 m. spalio 11 d. apie 14.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, R. B.. gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus smurtavo prieš savo motiną V. B., gimusią 1962 m., ją pastumdamas, dėl ko ji atsitrenkė ir juto fizinį skausmą (b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Pėdsakų tinkamų identifikacijai nerasta. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 15-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2424/2020 (02), nustatyta, kad V. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ranka/pirštais, suspaudžiant dešinį žastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y 2020 m. spalio 11 d.. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių metu. Kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimų, būdingų griuvimui, nekonstatuota (b. l. 34-35).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos D. J. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad 2020 m. spalio 11 d. apie 14.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, R. B. būdamas neblaivus, smurtavo prieš savo motiną V. B., ją pastumdamas, dėl ko ji atsitrenkė į krosnį. Pažymėta, kad smurtu įtariamas asmuo -R. B. yra agresyvus (b. l. 52-55).

Asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2020 m. spalio 11 d. 14.50 val. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0322“ rodmenimis R. B. nustatytas 2,62 promilių girtumas (b. l. 62-64).

Asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2020 m. spalio 11 d. 14.54 val. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0322“ rodmenimis V. B. nustatytas 1,59 promilių girtumas (b. l. 62-64).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuotus duomenis, liudytojų parodymus, sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis apie patirtą smurtą, nėra pagrindo netikėti. Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – mama metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka suimdamas nukentėjusiajai V. B. už dešinės rankos ją pastūmė, dėl ko ji dešiniu šonu atsitrenkė į krosnį, tuo sukėlė V. B. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste. Tokiais veiksmais R. B. sukėlė nukentėjusiajai V. B. fizinį skausmą. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroro siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 127-129). Nukentėjusioji neprieštarauja, kad procesas bus užbaigtas teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 25-26).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį -mamą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, (b. l. 72-77), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2020 m. rugpjūčio 8 d. pagal administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, (b. l. 88-90), duomenų apie priklausomybės ligas ir psichiatrinį gydymą ar įskaitą dėl šių ligų, nėra, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 91).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, teismas daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro siūloma bausmė – areštas, nustatant maksimalią jo trukmę.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 11 d. 15.20 val. iki 2020 m. spalio 12 d. 13.23 val. (viena para).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – elektroninę laikmeną (CD kompaktinį diską) su garso ir vaizdo įrašu – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Proceso išlaidų, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti D. Ž. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Išaiškinti R. B., kad ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jis privalo (darbo dieną, įstaigos darbo metu), atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno tardymo izoliatorių, adresu: Kaune, Technikos g. 34. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki aukščiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (elektroninis paštas info@kaunoti.lt, telefonas (8 37) 51256).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį R. B. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. spalio 11 d. 15.20 val. iki 2020 m. spalio 12 d. 13.23 val. (viena para) vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

R. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – elektroninę laikmeną (CD kompaktinį diską) su garso ir vaizdo įrašu – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.