Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir nubaustas laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta trys mėnesiai laisvės atėmimo neatliktos bausmės pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2001-10-29 nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas dešimčiai metų devyneriems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš B. K. R. B. naudai 3250 litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. nuteistas už tai, kad 2003 m. spalio 16 d., apie 19.30-21.00 val., Kauno rajone, Samylų sen., Žiegždrių miestelyje, prie A. Kriščiūno g. 2 namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius V. B. į galvą ir iš jo pagrobė nenustatytą kiekį pinigų, sumušė V. B. galvą, t. y. padarė poodines kraujosruvas dešinėje smilkininėje srityje, dešinėje kaktos pusėje, nosies nugarėlės viršutinėje dalyje, kairės akies vokuose, kairiame žande, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine ir kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio, dėl ko V. B. 1-2 parų laikotarpyje savo sodo namelyje mirė dėl galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio, tokiu būdu B. K. tyčia nužudė V. B. dėl savanaudiškų paskatų.

Apelianto nuomone, nėra įrodymų, kad jis mušė V. B. , negalima tikėti D. K. parodymais, kadangi ji pati daugiau kaip 15 metų užsiima neteisėta veikla, pardavinėja alkoholį. Tą dieną Lobačiaus namelyje buvo ir D. K. sužadėtinis Igoris, kuris išėjo pirmas, todėl D. K. gali duoti melagingus parodymus, gindama jį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teisme atliktas įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtino.

Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija to fakto, kad iš S. L. namų, kur vyko išgertuvės, jis išėjo paskui V. B. . Tačiau jis tvirtina, kad nuo V. B. buvo šiek tiek atsilikęs ir su juo nebesusitiko, V. B. matė nueinantį link 2 namo laiptinės ir daugiau jo nebematė. Apeliantas nurodo ir tai, kad V. B. galėjo būti sumuštas ir prieš jam ateinant pas S. L. .

Pastarojo teiginio bylos duomenys nepatvirtina. Liudytoja A. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2003-10-16 maždaug po pietų matė V. B. ir šis tuo metu buvo sveikas. Išgertuvėse pas S. L. dalyvavęs A. G. parodė, kad begirtaujant apie 20 val. buvo užėjęs pagyvenęs vyriškis. Liudytojas nieko neparodė apie tai, kad šis vyriškis būtų sumuštas. Pats B. K. pirmosios instancijos teisme taip pat neteigė, kad V. B. pas S. L. būtų atėjęs būdamas jau sumuštas, nors ir atsakinėjo į klausimus apie V. B. sužalojimą ir tokios svarbios aplinkybės (V. B. sužalojimo dar iki pastarajam susitinkant su apeliantu) nebūtų galėjęs nenurodyti (b. l. 147-148, t. 2). Apeliacinio skundo teiginys, kad Kauno apygardos teismas netyrė, kokios kilmės dėmės buvo ant V. B. šviesios spalvos kelnių jau tuo metu, kai jis užėjo pas S. L. , išvados dėl V. B. būsenos atėjus pas S. L. nepakeičia, nes iš V. B. drabužių ir daiktų, paimtų po jo mirties apžiūros protokolo matyti, kad ant V. B. kelnių kokių nors objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nesimato (b. l. 21-23, t. 1). Tai leidžia teigti, kad tokių objektų ant V. B. kelnių negalėjo būti ir tuo metu, kai V. B. užėjo pas S. L. .

Tai, kad V. B. sužalojo apeliantas, įrodo D. K. ir A. G. parodymai.

D. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2003-10-16 vakare, būdama savo namuose, išgirdo iš gatvės sklindantį riksmą, ji atpažino V. B. balsą. Pažiūrėjusi pro langą už 10-15 metrų nuo namo matė tik šešėlius, o kas ką darė, neįžiūrėjo. Maždaug po 15 minučių į jos butą užėjo V. B. . Jis atrodė baisiai, buvo prakirstas ir kruvinas veidas, kruvinos buvo ir rankos. V. B. prislopintu balsu pasakė, kad jį sumušė „Karpis“ (iš D. K. ir A. G. parodymų matyti, kad tokia yra B. K. pravardė) ir atėmė pinigus, kiek – nesakė. V. B. pasiskolino iš jos keletą litų ir išėjo. Po kelių dienų liudytoja sužinojo, kad V. B. rado negyvą (b. l. 132-133, t. 3).

Iš esmės tokias pat aplinkybes ši liudytoja patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 150-152, t. 2). Tada ji tik nurodė konkretesnį įvykio laiką – apie 19-20 val., be to, parodė, kad nuo konflikto lauke iki V. B. atėjimo pas ją galėjo praeiti 15-30 minučių. Nežymus laiko patikslinimas (vienu atveju 15, kitu atveju 15-30 minučių) jokiu būdu nevertintinas kaip parodymų keitimas, todėl šios liudytojos parodymai vertinami kaip nuoseklūs. Jos parodymų patikimumo nepaneigia ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2003-10-18 vykusios D. K. apklausos protokole užfiksuota ir tai, kad gatvėje vykusio konflikto metu ji girdėjo ne tik V. B. , bet ir B. K. balsą (b. l. 68-69, t. 1). Paklausta apie tai pirmosios instancijos teisme liudytoja parodė, kad šie parodymai netiksliai užrašyti, ji taip nesakė.

Po pirmosios apklausos ši liudytoja apie B. K. balso girdėjimą neparodė, taigi, jos kiti parodymai nuteistajam palankesni. Tai neduoda pagrindo manyti, kad liudytoja siekia pabloginti apelianto padėtį. Byloje nėra duomenų, kad liudytoja turėtų pagrindą apkalbėti B. K. , todėl jos parodymai vertintini ir kaip patikimas įrodymas.

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nuo D. K. namo iki Žiegždriuose, Krikščiūno g. esančio 2 namo yra 31 metras (b. l. 4, t. 3). Tai neprieštarauja liudytojos parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytai konflikto vietai – apie 10 metrų nuo minėto namo (b. l. 75-76, t. 1) ir parodymams teisme apie tai, kad konfliktas vyko 10-15 metrų nuo jos namo lango.

Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad D. K. neteisėtai pardavinėja alkoholį ir apie tai, kad ji apkalba siekdama apginti savo sužadėtinį Igorį, kuris, pasak apelianto, taip pat buvo pas S. L. , yra niekuo nepatvirtinti ir atmestini. Liudytoja kategoriškai paneigė savo ryšius su Igoriu.

Liudytojos D. K. parodymų teisingumą patvirtina liudytojo A. G. parodymai. Apeliacinės instancijos teisme išklausęs balsu perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, jis patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jam B. K. sakė, kad sumušė žmogų ir taip „prasisuko“ pinigų (b. l. 86-87, t. 1). Akistatos su B. K. metu A. G. parodė, kad girtaujant pas S. L. baigėsi gėrimai ir B. K. išėjo, pasakęs, kad eina „prasisukti“. Grįžęs pasakė, kad turi kelis litus. Kai jis su B. K. jau buvo grįžę į Jūrę, po kokių 3 dienų, B. K. pasakė, kad tuos kelis litus gavo sumušęs žmogų (b. l. 21-22, t. 2). Pirmosios instancijos teisme A. G. tos pačios akistatos duomenis bandė pateikti kitaip, aiškindamas, neva B. K. pasakojęs ne apie savo, bet apie kažkokio pažįstamo veiksmus (b. l. 177, t. 2). Toks jo aiškinimas nėra įtikinamas, nes akistatos protokole aiškiai užfiksuota, kad „man B. K. pasakė, kad tuos kelis litus ant „pilstuko“ kuomet mes girtavome pas Saulių, jis gavo sumušęs žmogų“ (b. l. 22, t. 2). Kalba apie jokį B. K. draugo pasakojimą apie panašų įvykį neminima. Todėl B. K. teiginiai, kad liudytojas kažką painioja, atmestini kaip nepagrįsti. Dalinis A. G. parodymų keitimas paaiškinamas nenoru pakenkti B. K. , nes, kaip apklausoje, kurios teisingumą pats patvirtino, A. G. yra nurodęs, kad būdamas teistas žino, jog už kitam nepalankius parodymus galima nukentėti, todėl jis vengė pasakyti visą tiesą apie B. K. (b. l. 86-87, t. 1).

Iš D. K. parodymų matyti, kad po girdėto riksmo iki sumušto A. B. atėjimo pas ją, praėjo nedaug laiko (15-30 minučių). Atsižvelgiant į šio laiko trukmę, į jai A. B. pasakytus žodžius apie tai, kas jį sumušė ir atėmė pinigus, į šias aplinkybes atitinkančius A. G. parodymus darytina išvada, kad A. B. sumušė būtent apeliantas. Apeliacinio skundo argumentai dėl parduotuvės darbo laiko nustatymo bylos išvadų nepakeičia, nes tikslus nusikaltimo padarymo laikas nenustatytas. Pažymoje apie parduotuvės darbo laiką nurodyta, kad Žiegždriuose, Krikščiūno g. 2 esanti parduotuvė dirba iki 18 val. (b. l. 75, t. 3). Tačiau tai, priešingai tvirtinimui apeliaciniame skunde, nepadeda nustatyti apelianto buvimo vietos, nes iš A. G. parodymų matyti, kad jie gėrė ne valstybinės gamybos svaigalus, o cigarečių pirkimas, apie ką tvirtina apeliantas, taip pat nėra niekieno patvirtintas.

A. B. apeliantas sumušė siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Tai įrodo A. G. parodymai apie B. K. išėjimo tikslą „prasisukti“, kas, pasak liudytojo, suvokiama kaip būdas kažką gauti. Kad buvo pagrobti pinigai, patvirtina ir D. K. parodymai, jog V. B. sakė apie jo pinigų atėmimą. Todėl B. K. veikai pagrįstai taikytas savanaudiškumo požymis. Nustačius, kad A. B. mirė dėl B. K. padarytų sužalojimų ir atsižvelgiant į savanaudiškas paskatas, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ekspertų išvada, kad apeliantas veikos padarymo metu buvo pakaltinamas. Pastarojo apeliacinio skundo teiginys, kad jam psichiatrinė ekspertizė buvo atlikta per 20 minučių, nėra niekuo pagrįstas. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertizės aktą surašė kompetetingų specialistų komisija, prieš tai susipažinusi su byla ir atlikusi reikiamus tyrimo veiksmus su B. K. . Ekspertai, be kita ko, nurodė, kad stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės B. K. skirti nereikia (b. l. 107-108, t. 2). Todėl nėra pagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad tiriant psichinę būklę, reikėjo atlikti 2-6 mėnesių trukmės stebėjimą.

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo B. K. apeliacinį skundą atmesti.