Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl transporto priemonės pripažinimo bešeimininke ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo E. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 1425/19 „Dėl Administracijos direktoriaus 2019-04-03 įsakymo Nr. 30-794/19 „Dėl neeksploatuojamų transporto priemonių nuvežimo, pripažinimo bešeimininkiu turtu, apskaitymo, saugojimo, realizavimo ir utilizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto aprašo (toliau – Aprašas) 10 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog inicijavus transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, tokia transporto priemonė nuvežama į laikymo vietą (aikštelę) ir saugoma tol, kol atsiranda jos teisėtas savininkas arba teismas priima sprendimą pripažinti transporto priemonę bešeimininkiu daiktu ir perduoti valstybei ar Savivaldybei.

Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama surasti transporto priemonės savininką ir jį informuoti apie transporto priemonės nuvežimą į saugojimo aikštelę, ne tik siuntė pranešimus transporto priemonės savininkui „Dėl pasirūpinimo neeksploatuojama, palikta be priežiūros transporto priemone“, paliko informacinius pranešimus ant transporto priemonės, skelbė bešeimininkių automobilių sąrašus seniūnijų skelbimų lentose, bet ir viešai skelbė internetiniame puslapyje www.vilnius.lt privestinai nuvežamų bešeimininkių transporto priemonių sąrašus, informavo apie vykdomas neeksploatuojamų transporto priemonių, kurios neturi savininkų (ar kurių savininkai nėra žinomi) pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, kurių metu automobiliai perimami savivaldybės žinion ir įtraukiami į nebalansinę Vilniaus miesto savivaldybės apskaitą. Be to, transporto priemonių įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą apie automobilių išvežimą buvo informuoti ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Bendrasis pagalbos centras. Pažymėjo, kad iki kreipimosi į teismą dienos yra praėję daugiau nei metai, tačiau per šį laikotarpį transporto priemonių savininkai dėl transporto priemonių į savivaldybę nesikreipė, jų neieškojo. Metus laiko nuo transporto priemonės įtraukimo į nebalansinę savivaldybės apskaitą neatsiliepus jų šeimininkui, preziumuotina, kad transporto priemonės savininkas galbūt atsikratė (išmetė) transporto priemone ir neketina įgyvendinti savo turtinių teisių į ją. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.58 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininkas galimai atsikratė (išmetė) transporto priemone, palikdami ją be priežiūros bendrojo naudojimo vietose, kas kėlė didelių nepatogumų Vilniaus miesto gyventojams, Vilniaus miesto savivaldybė, išbandžiusi visus įmanomus būdus surasti transporto priemonės savininką ir jį įspėti bei paraginti užtikrinti jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės saugumą bei tinkamą priežiūrą, nesulaukusi galimo savininko suinteresuotumo transporto priemone, ją įtraukė į savo nebalansinę apskaitą. Akivaizdu, kad transporto priemonės savininkui transporto priemonė nėra reikalinga ir tikėtina ja atsikratė lengviausiu būdu – paliekant bendrojo naudojimo vietoje. Dėl šios priežasties minėta transporto priemonė turėtų būti pripažinta bešeimininke ir perduota Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CK 4.57 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. CK 4.58 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. Vadovaujantis CK 4.58 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė pašo teismo pripažinti bešeimininke transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), ir perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Iš pareiškėjos pateikto VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui E. B.. VĮ „Regitra“ išraše taip pat nurodyta, kad transporto priemonės dalyvavimas viešame eisme draudžiamas, be to, transporto priemonės registracijos statusas (būsena) – išregistruota. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius siuntė E. B. pranešimus „Dėl pasirūpinimo neeksploatuojama, palikta be priežiūros transporto priemone“: 2018 m. spalio 29 d. Nr. A51-93488/19, 2018 m. spalio 29 d. Nr. A51-93489/18, 2018 m. lapkričio 12 d. Nr. A51-98046/18, 2018 m. lapkričio 12 d. Nr. A51-98047/18 paprašė iki 2018 m. lapkričio 28 d. imtis priemonių pasirūpinti transporto priemone.

Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė internetiniame puslapyje https://vilnius.lt/lt/saugus-miestas/priverstinai-nuvezamu-beseimininkiu-transporto-priemoniu-sarasas-2/ 2019 m. liepos 3 d. viešai paskelbė priverstinai nuvežamų bešeimininkių transporto priemonių sąrašus, informavo, kad bus vykdomos neeksploatuojamų transporto priemonių, kurios neturi savininkų (ar kurių savininkai nėra žinomi) pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros, kurių metu automobiliai bus perimami savivaldybės žinion – nuvežami ir saugomi, kol atsiras savininkas arba teismas priims sprendimą dėl jų pripažinimo bešeimininkiu turtu. Minėtame sąraše Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta ir ginčo transporto priemonė.

Iš teismui pateiktos Ilgalaikio turto apskaitos kortelės turinio matyti, kad ginčo transporto priemonė 2019 m. spalio 31 d. buvo įtraukta į nebalansinę Vilniaus miesto savivaldybės apskaitą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonės dalyvavimas viešame eisme draudžiamas, be to, transporto priemonės registracijos statusas (būsena) – išregistruota. Transporto priemonė palikta bendrojo naudojimo vietoje ir ja niekas nesirūpino. Transporto priemonė daugiau kaip metus laiko yra įtraukta į nebalansinę apskaitą, per šį laikotarpį jos savininkas dėl transporto priemonės į pareiškėją nesikreipė, jos neieškojo. Pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi, kad ginčo transporto priemonės savininkas būtų informuotas ir pasirūpintų savo transporto priemone. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų spręstina, kad transporto priemonės savininkas nevykdo įstatymuose nustatytos pareigos transporto priemone rūpintis ir už ją atsakyti. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonės savininkas savo veiksmais, t. y. neveikimu atsisakė transporto priemonės ją išmesdamas CK 4.58 straipsnio 4 dalies prasme (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), pripažintina bešeimininke ir perduotina pareiškėjos nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą visiškai.

Pripažinti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), bešeimininke ir perduoti ją Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.