Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarimo D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė D. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. spalio 5 d., apie 11.00 val., atvyko iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per Kybartų kelio postą automobiliu VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini) Europos Sąjungos piliečiams skirtu kanalu, žodžiu deklaravo, kad nesiveža nei alkoholinių gėrimų, nei cigarečių, tačiau muitinio tikrinimo metu automobilio dvigubame dugne, esančiame po bagažinės grindimis bei galinėse durelėse, specialiai tam ruoštose slėptuvėse, buvo rasta nedeklaruotų 2250 pakelių cigarečių „JIN LING“ su filtru ir Rusijos Federacijos banderolėmis. Viso rasta ir sulaikyta neteisėtai gabentų ir nedeklaruotų 2250 pakelių cigarečių, kurių vertė su mokėtinais mokesčiais yra 13698 litai. Kartu sulaikytas lengvasis automobilis VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 1000 litų. D. J. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 1 dalį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

IV.

Dėl apelianto prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Apeliantas šį prašymą grindžia tuo, jog įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kai asmuo, padaręs pagal savo prigimtį ir pobūdį mažiau pavojingus valstybei ir visuomenei, priešingus teisei veiksmus (administracinį teisės pažeidimą – ATPK 210 str. 1 d. ), nesant lengvinančių ar kitų svarbių aplinkybių gali būti minimaliai nubaustas 10 000 litų bauda, o už iš esmės tuo pačius, tik dėl nusikalstamo tikslo ir galimų arba realių pasekmių, akivaizdžiai pavojingesnius priešingus teisei veiksmus (nusikaltimą – BK 199 str. 1 d.), gali būti minimaliai nubaustas 1 MGL (130 litų) bauda, akivaizdžiai pažeidžia konstitucinius teisinės valstybės ir teisingumo principus ir tiesiogiai kliudo teismui vykdyti teisingumą. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcijos atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai.

Pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį, prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija dviejų šimtų penkiasdešimties MGL dydžio sumos, – užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Už BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto kontrabandos nusikaltimo padarymą asmeniui gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Sistemiškai aiškinant BK 11 straipsnio 5 dalies ir 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas konstatuotina, jog maksimalus bausmės dydis pagal šios nusikalstamos veikos sankciją yra 300 MGL (39 000 litų) bauda arba laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Taigi akivaizdu, kad patraukimo baudžiamojon atsakomybėn padariniai yra žymiai sunkesni. Be to, įvertintina ir tai, kad asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo, sunkaus nusikaltimo atveju penkerius metus laikomi teistais (BK 97 str. 3 d. 3 p.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 01/04 yra pabrėžęs, kad įvairių rūšių teisinės atsakomybės už teisės pažeidimus įtvirtinimas savaime negali būti pagrindu kvestionuoti atitinkamo įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniams lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principams. Griežtų (teisės pažeidėjams) sankcijų už teisės pažeidimus (inter alia didelių piniginių baudų už administracinius teisės pažeidimus) įtvirtinimas įstatyme savaime (neįvertinus atitinkamo teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, kitų aplinkybių) negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus tiems teisės pažeidimams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį yra ne kartą konstatavęs (inter alia 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimuose), kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį, teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju tokia abejonė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nekyla, todėl apelianto prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos griežtumo.

D. J. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo (ATPK 210 str. 1 d.) padarymo pripažįsta. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliantas mano, kad buvo nubaustas per griežtai, t. y. jam paskirta bauda yra per didelė. Pažymėtina, jog D. J. pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo paskirta artima minimaliai, sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta, 11000 litų bauda.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pažymėtina, jog tai, kad D. J. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nevedęs, išlaikytinių nėra, gyvena su mama ir patėviu, nesimoko, nedirba, - yra jų išlaikomas, tačiau pats yra darbingas, šeima turi didelių įsiskolinimų bankui dėl paskolų būstui, materialinė situacija sunki, jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, jau buvo įvertinta, skiriant administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teisme, todėl šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pakartotinai nevertintinos. Tai, kad D. J. darytas teisės pažeidimas valstybės įgaliotų pareigūnų buvo nutrauktas tam skirtoje vietoje, ir pasak apelianto, realios žalos įstatymo saugomai vertybei – valstybės nustatytai valdymo tvarkai – nepadarė, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

D. J. padaryta veika, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, nėra mažareikšmė, todėl jo pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kontrabandos mastas yra pakankamai didelis, jai gabenti buvo pasirinktas profesionalus būdas (cigaretėms slėpti panaudotos specialiai įrengtos automobilio ertmės) (b. l. 1, 3, 13), be to, pažeidėjas turėjo išankstinę tyčią pažeisti nustatytą daiktų gabenimo per valstybės sieną tvarką, t. y. nepateikti prekių muitinės kontrolei, tuo išvengiant privalomų mokesčių mokėjimo.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. J. paskirta administracinė nuobauda – artima ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam minimumui bauda ir specialiai kontrabandai gabenti pritaikytos transporto priemonės bei kontrabandos daiktų konfiskavimas – nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

D. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.