- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- 2A-1198-945/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01895-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gineda ES“
- Kategorijos
- 1.3.9.1Individualių darbo ginčų priskirtinumas (žinybingumas)
- 1.3.9.2.1Darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje
- 3.2.9.1Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka
- 3.3.1.18.5Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gineda ES“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu (b. l. 1–4) prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti jai iš atsakovo 1 380,70 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2018 m. kovo 1 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi. 2018 m. kovo 2 d. įsakymu ieškovė įpareigojo atsakovą autovežiu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti krovinių pervežimą maršrutu Belgija – Prancūzija – Belgija. Komandiruotės metu du kartus buvo fiksuojami krovinio pažeidimai, nulėmę 1 208,80 Eur (262,50 Eur + 946,30 Eur) žalos atsiradimą. Be to, atsakovas apgadino ieškovei priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. sulaužė galinį autovežio žibintą, už kurio keitimą ieškovė sumokėjo 171,90 Eur. Iš viso atsakovo ieškovei padaryta žala sudaro 1 380,70 Eur.
2. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. priėmė preliminarų sprendimą (b. l. 48–49), kuriuo ieškovės ieškinį tenkino. Atsakovas 2018 m. liepos 17 d. pateikė prieštaravimus (b. l. 64–65), kuriuos teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi priėmė ir išaiškino ieškovei teisę pateikti atsiliepimą (b. l. 73). Ieškovė atsiliepimo į prieštaravimus nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu (b. l. 127–131) preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 380,70 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 24 Eur žyminio mokesčio, 24,20 Eur vertimo ir 700 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo, priteisė valstybei iš atsakovo 18,62 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
4. Nors ieškovė ieškinio reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6 knygos normomis, teismas sprendė, kad ieškovę ir atsakovą siejo darbiniai santykiai, žala padaryta atsakovui vykdant darbo funkcijas, todėl ginčui išspręsti taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas.
5. Teismas nustatė, kad darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo vykdyti darbinius įsipareigojimus pagal bendrovėje nustatytą tvarką. Atsakovo pareiga užtikrinti krovinio saugumą bei atlyginti padarytą žalą įtvirtinta jo pareiginės instrukcijos 20, 23 punktuose. Su šia instrukcija atsakovas supažindintas pasirašytinai. Atsakovo pareiga atlyginti darbdaviui padarytą žalą įtvirtinta ir darbo sutartyje.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius tiek krovinių, tiek ir transporto priemonės apgadinimus, taip pat su jų šalinimu susijusias išlaidas, o atsakovas įrodymų, paneigiančių jo kaltę, į bylą nepateikė. Krovinių pažeidimų faktą atsakovas patvirtino parašu, o transporto priemonė buvo apgadinta tuo metu, kai ji buvo perduota atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu (b. l. 136–138) atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išreikalauti iš ieškovės automobilio (duomenys neskelbtini) defektinį aktą, kuris buvo sudarytas prieš priimant krovinį Antverpene, Belgijoje, uoste Kajus, uosto Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Prieš pradedant darbą ieškovė informavo atsakovą, kad kroviniai apdrausti, o sutartis dėl visiško žalos atlyginimo su juo nebuvo sudaryta.
7.2. Atsakovas nebuvo kviečiamas dalyvauti nustatinėjant 2018 m. balandžio 10 d. žalos aktu fiksuotą su ratlankio AVD oksidacija susijusios žalos dydį (946,30 Eur), todėl negali pasisakyti nei dėl žalos fakto, nei dėl jos atsiradimo momento. Atsakovas nebuvo atsakingas už krovinio supakavimą, apsaugant jį nuo oksidacijos.
7.3. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 21 d. buvo pakrauta apgadinta, subraižytu priekiniu bamperiu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad transporto priemonę subraižė atsakovas, tai padarydamas tyčia ar dėl neatsargumo. Dėl šio įvykio yra sudarytas defektinis aktas, tačiau šio dokumento ieškovė sąmoningai nepateikė į bylą. Apgadinimo aplinkybę atsakovas pripažino tik dėl to, kad krovinio defektai iškrovimo metu realiai egzistavo.
7.4. Ieškinyje nėra nurodyta, kuris automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis žibintas buvo sulaužytas. Iš pateiktos fotonuotraukos matyti, kad buvo fotografuotas visai kitas automobilis, nurodytas įmonėje nedirbusio vairuotojo vardas. Atsakovas automobilį paskutinį kartą vairavo (duomenys neskelbtini), iš uosto Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iki uosto Nr. (duomenys neskelbtini), apie 3 km ir laukė, kol jį pakeis kitas vairuotojas. Atvykusiam vairuotojui buvo perduotas techniškai tvarkingas automobilis. Perdavimo–priėmimo aktas sudaromas tik nustačius pažeidimus, kurių šiuo atveju nebuvo.
7.5. Priimdamas sprendimą teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų – krovinio draudimo bendrovės ir faktinio automobilio savininko UAB „Marci group“, J. L. ir kt. – teisių ir pareigų.
7.6. Ieškovė ieškinį pareiškė prašydama taikyti civilinę atsakomybę, o teismas taikė DK normas, taip peržengdamas ieškinio ribas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 141–143) ieškovė prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad kroviniai yra draudžiami, tačiau draudimui taikomos 1 500 Eur išskaitos. Iš Meksikos vežtos transporto priemonės apgadinimo faktą atsakovas pripažino pasirašydamas žalos akte. Kaip nepagrįstas atmestinas ir skundo argumentas dėl defektinio akto nepateikimo į bylą. Teismas buvo išdavęs atsakovui liudijimą šiam dokumentui gauti, tačiau atsakovas jo nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad sugadinti abu atsakovo vairuotos transporto priemonės žibintai. Ieškovės nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto, todėl teismo parinkta kita teisės norma nereiškia, kad teismas peržengė ieškinio ribas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtu, jeigu nustatomos CPK 296 straipsnyje nurodytos aplinkybės, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7,8 ir 11 punktuose numatytus atvejus. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas į teismą kreipėsi nesilaikydamas tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti.
11. Kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, kuriuos suformuluoti pareiga tenka ieškovei (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), reikalaudama priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą ieškovė atsakovo atsakomybę kildina iš darbo teisinių santykių, nurodydama, kad atsakovas netinkamai vykdė darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dėl ko ieškovei buvo padaryta žalos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokiu atveju taikytinas iš darbo santykių kylančios žalos atlyginimo institutas, įtvirtintas DK X skyriuje. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, skirtingai nei nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, teisinio ieškinio reikalavimo pagrindo parinkimas priskiriamas teismo kompetencijai (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas.
12. Vadovaujantis DK 220 straipsniu, visi iš darbo santykių kylantys ginčai, išskyrus įstatyme tiesiogiai numatytas išimtis, turi būti nagrinėjami darbo ginčų komisijoje. Į teismą galima kreiptis tik nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu (DK 231 straipsnio 1 dalis). Jokių išimčių, susijusių su ginčais dėl iš darbo santykių kylančios žalos atlyginimo priteisimo, nėra, todėl prieš kreipdamasi į teismą ieškovė privalėjo inicijuoti ginčo nagrinėjimą paduodama prašymą darbo ginčų komisijai, veikiančiai toje teritorijoje, kurioje yra darbuotojo darbovietė (DK 223 straipsnio 3 dalis). Teisinis reglamentavimas, pagal kurį yra nustatyta privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, o galimybės kreiptis į teismą atsiradimas siejamas su nepalankia ginčo nagrinėjimo neteismine tvarka baigtimi, vertintinas kaip pagrindas teismui, į kurį darbo santykių subjektas kreipėsi tiesiogiai, nesilaikydamas nustatytos tvarkos, ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o priimtą ieškinį – palikti nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo aspektu pažymėtina, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminai yra atnaujinamieji, kompetencija spręsti klausimą, ar vis dar galima pasinaudoti ginčo sprendimo ne teisme tvarka priskiriama darbo ginčų komisijos kompetencijai (DK 220 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju kreipdamasi į teismą ieškovė nenurodė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad buvo įgyvendinta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Kad tokia tvarka nebuvo naudojamasi, galima numanyti iš to, kad savo reikalavimą ieškovė grindė ne darbo teisės, bet civilinės teisės normomis. Kilusioms abejonėms išsklaidyti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovė įpareigota pateikti duomenis, ar dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją, ir, jeigu taip, pateikti teismui minėtos komisijos sprendimą. Dokumentai ieškovės atstovui buvo įteikti elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau jokių duomenų per teismo nustatytą terminą ieškovė nepateikė.
14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė ir bylą išnagrinėjo nesant tam teisinio pagrindo, ieškovė ginčo nagrinėjimą iniciavo nesilaikydama privalomos įstatyme nustatytos tvarkos, kas pripažintina pagrindu skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtu. Tokia teismo išvada atitinka aptariamu klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2006).
15. Kartu teismas pažymi, kad byloje buvo priimtas ne tik 2019 m. kovo 19 d. galutinis sprendimas, bet ir 2018 m. birželio 18 d. preliminarus sprendimas, kuris, ieškinį palikus nenagrinėtu, taip pat naikinamas.
16. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, ieškovui grąžinamas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 24 Eur žyminio mokesčio. Kartu teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose susidarė 22,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. Konstatavęs, kad šias išlaidas nulėmė netinkamas teismo proceso iniciavimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šias išlaidas valstybei privalo atlyginti ieškovė. Priešpriešines sumas įskaitęs tarpusavyje teismas sprendžia, kad ieškovei turi būti grąžinta jos 2018 m. birželio 6 d. sumokėto žyminio mokesčio dalis – 1,71 Eur (24 Eur – 22,29 Eur).
17. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo 450 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 66, 120). Ieškinį palikus nenagrinėtu šių išlaidų atlyginimas atsakovui priteisiamas iš procesą neteisėtai iniciavusios ieškovės (CPK 93 straipsnis).
18. Pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas 2019 m. kovo 28 d. sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį (b. l. 139), nors, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas. Nurodyta aplinkybė pripažintina pagrindu atsakovui jo sumokėtą žyminį mokestį grąžinti (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą ir 2018 m. birželio 18 d. preliminarų sprendimą.
Ieškinį palikti nenagrinėtu.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gineda ES“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėto žyminio mokesčio dalį – 1,71 Eur (eurą 71 ct).
Priteisti atsakovui A. K., gim. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gineda ES“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Grąžinti atsakovui A. K., (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 28 d. sumokėtą žyminį mokestį – 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.