Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2024-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-402-1007/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-02-05
Bylos Nr.
e1-402-1007/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00806-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-402-1007/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00806-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 5 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Zakarauskės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-00806-2024-5 ir baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, faktiškai gyventis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, gyvenamąją vietą deklaravęs Šiaulių miesto savivaldybėje, teistas 2022 m. rugsėjo 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, paskiriant įpareigojimus, 2023 m. birželio 8 d. išregistruotas iš Probuojamų asmens duomenų registro atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. M. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo I. Č.: 2024 m. sausio 5 d., apie 19.20 val., Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, tyčia koja spyrė du kartus I. Č. į krūtinės sritį, kuri nuo smūgio nugriuvo į dušo kabiną, tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai I. Č. poodinę kraujosruvą dešinėje.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamojo V. M. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

3. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad su buvusia žmona I. Č. išsiskyrė prieš apytiksliai du metus. I. jam leido gyventi jai priklausančiuose namuose, tačiau bendro ūkio neveda. Išgeria retai, yra vairuojantis, tad alkoholiu nepiktnaudžiauja. 2024 m. sausio 5 d., apie 19.20 val., būdamas neblaivus, su I. buvo vonios kambaryje ir tarp jų prasidėjo pokalbis dėl vandens šildytuvo, vadinamojo „boilerio“. Su I. susipyko. Jis I. spyrė koja du kartus į krūtinės sritį, o ji nuo smūgio nugriuvo į dušo kabiną ir, kaip suprato, ji užsigavo. Ji iš karto iškvietė policiją. Jis I. atsiprašė, su ja susitaikė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Kitoje byloje teismas jam buvo paskyręs 500 Eur įmoką į nukentėjusiųjų fondą, kurią jis sumokėjo. Namuose turi kvitą. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu.

4. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 5 d. nukentėjusioji I. Č. nurodė, kad 2024 m. sausio 5 d., apie 19 val. 00 min. savo namuose, adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), ji darėsi namų ruošos darbus, o jos buvęs vyras V. M., su kuriuo vis dar kartu gyvena, kadangi šis neturi kur eiti, gėrė svetainėje įvairius alkoholinius gėrimus, tokius kaip degtinė ir alus. Ji jam jokių pastabų neišreiškė, nors jai ir nepatinka kuomet jis vartoja alkoholį. Nepatinka, nes išgėręs jis tampa nesukalbamas. Jai besitvarkant namus, jis be jokių aiškių priežasčių pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti. Po šių jo įžeidinėjimų ji buvo vonios kambaryje, tvarkėsi, o jis buvo gretimame kambaryje. Ji jam pasakė, kad jis paliktų ją ramybėje ir gertų toliau. Tačiau jis nepaisė jos pastabų, o ramiai atėjęs prie vonios kambario, vis dar plūsdamas ją įvairiais žodžiais, spyrė dešine koja jai į krūtinės sritį. Po šio spyrio ji įgriuvo į dušo kabiną. Bandė atsikelti iš dušo kabinos, tačiau buvęs sutuoktinis be jokio perspėjimo, vėl be aiškios priežasties, dar kartą spyrė dešine koja į krūtinės sritį. Tačiau antrą kartą po spyrio į dušo kabiną neįkrito. Tokie sutuoktinio veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų. Po šio jo užpuolimo jaučia skausmą krūtinės ir nugaros srityse. Nieko nelaukusi pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną, kuriuo paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Supratęs, kad iškvietė policiją, V. M. apsirengė ir išėjo į gyvenamojo namo kieme esantį nedidelį sandėlį, kuriame visą laiką iki atvykstant policijos pareigūnams išbuvo.

5. 2024 m. sausio 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog I. Č. nurodė, kad 2024 m. sausio 5 d., apie 19 val. 20 min., namuose, adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), vonioje, žodinio konflikto neblaivus buvęs sutuoktinis V. M. dėl neaiškių priežasčių dešine koja jai įspyrė į krūtinės sritį, nuo ko ji įgriuvo į dušo kabiną. Jai įkritus į minėtą dušo kabiną, jis dar kartą dešine koja spyrė į krūtinės sritį, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. Prašė policijos pareigūnų nubausti jos buvusį sutuoktinį Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

6. 2024 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu apžiūrėtas gyvenamasis namas bei vonia, kurioje buvo smurtauta. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta. Bylai reikšmingų duomenų neužfiksuota.

7. 2024 m. sausio 5 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad atliekant I. Č. kūno apžiūrą krūtinės, nugaros srityse jokių akivaizdžių sužalojimų nestebima.

8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G39/2024(04) nurodyta, kad I. Č. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje; sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikiu metu; padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

9. 2024 m. sausio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota policijos pareigūno kūno kamera daryto vaizdo ir garso įrašo PSS-20240105-194113UTC+0200, trunkančio 13.58 min., apžiūra.

10. 2024 m. sausio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas nukentėjusiosios I. Č. skambučio 2024 m. sausio 5 d. 19:25:01 val. į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, kurio metu užfiksuota, kaip moteris sako, jog adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neblaivus jos vyras, tai yra buvęs vyras, o šiuo metu sugyventinis, koja spyrė jai į krūtinę. Medikų pagalba nereikalinga, nepilnamečių vaikų nėra. Pranešėja prisistatė I. Č..

11. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas žmogui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

12. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir V. M. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, V. M. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios parodymai, asmens apžiūros, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kiti. V. M. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, kadangi smurtaudamas jis sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sutuoktinei I. Č.. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. V. M. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

14. Nukentėjusiajai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta.

15. Prokurorė prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti V. M. kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir V. M. skirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visu bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per teismo nustatytą 9 mėnesių terminą.

16. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnis 2 dalis), bausmės tikslus.

17. V. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis), veika baigta. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis nusikalto būdamas anksčiau teistu už analogišką nusikaltimą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudas sumokėjęs. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ir priklausomybės ligų įskaitą. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

18. Įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį parenkant mažesnį už šios bausmės vidurkį, bei jam paskiriant įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį, keisti jo elgesį.

19. Prokurorė kaltinamajam V. M. prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 3 dalis). Pažymėtina, jog vadovaujantis BK 72² straipsniu, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šioje baudžiamojoje byloje V. M. nusikalstamą veiką įvykdė ne prieš artimąjį giminaitį ar šeimos narį, todėl prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam negali būti skiriama, nesant teisinio pagrindo.

20. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme V. M. išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 5 d. 19 val. 50 min. iki 2024 m. sausio 7 d. 12 val. 56 min. (2 paros), ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – 4 laisvės apribojimo dienas.

21. Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

22. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

23. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, V. M. įpareigoti bausmės vykdymo metu: dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir V. M. skirti sumažintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, V. M. įpareigoti bausmės vykdymo metu: dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme V. M. išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 5 d. 19 val. 50 min. iki 2024 m. sausio 7 d. 12 val. 56 min. (2 paras), ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 4 laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti V. M., jog vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Daiva Domeikienė