Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Laimė Baltrūnaitė, sekretoriaujant Irenai Karmonaitei-Gankevičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. A., atsakovo atstovei Ritai Bublienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Artūrui Janušauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Pravieniškių 3-iesiems pataisos namams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad teismas 2006-02-10 nuosprendžiu jam paskirdamas laisvės atėmimo bausmę nepaskyrė jokių kitų apribojimų. Todėl atsakovas negali jam taikyti kitų, t.y. nenurodytų teismo nuosprendyje, teisių ir laisvių apribojimų. Bausmių vykdymo kodeksas nenustato apribojimo laisvai pasirinkti telefono ryšio paslaugos teikimo operatorių. Mano, kad jo skunde nurodytu neveikimu atsakovas pažeidžia LR Konstitucijos 6,7,18,20 str.,31 str.4 d., 33 str.2 d., 38, 39 str., BVK 10 str.1 d., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73 str. 1,2,3 dalių nuostatas. Nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios pagal BVK 102 straipsnio nuostatas jam leidžiama skambinti telefonu 15 minučių per savaitę. Pataisos namuose jis nedirba, mokosi. Todėl lėšų pokalbiams telefonu jis gali gauti tik jo artimiesiems pervedus pinigų į jo sąskaitą ir iš Pataisos namų skiriamų besimokantiems nuteistiesiems pašalpų (iki 62 Lt, realiai gauna 37 Lt). 50 kreditų taksofono kortelė kainuoja 9 Lt ir jos užtenka 7 minučių pokalbiui. Todėl viso jam leisto skambinimo telefonu laiko jis neišnaudoja dėl finansinių priežasčių.

Paaiškino, kad 500 litų turtinę žalą sudaro pašto išlaidos, kadangi maždaug tokio dydžio išlaidas jis patyrė neturėdamas galimybės pasirinkti pigesnes telefono ryšio paslaugas teikiantį operatorių ir neturėdamas galimybės susirašinėti elektroniniu paštu. 140000 litų neturtinei žalai atlyginti prašo, kadangi dėl minėtų suvaržymų jis nuolat patiria nepatogumus, išgyvenimus, depresiją, negali greitai susisiekti su savo šeima, tai blogina jo santykius su artimaisiais (b.l. 52-56).

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo motyvus. Papildomai paaiškino, kad nuteistųjų susirašinėjimo tvarką reglamentuojantis Bausmių vykdymo kodeksas ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato nuteistiesiems teisės susirašinėti elektroniniu paštu, o BVK 1 priedu, kuris nustato daiktų ir reikmenų, draudžiamų turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą, yra uždrausta turėti ryšio priemones. Jei nuteistasis neturi lėšų savo sąskaitoje, jis turi galimybę pateikti prašymą pataisos įstaigos administracijai dėl pašalpos skyrimo ir ją gavęs naudoti pinigus pokalbiams telefonu, pašto išlaidoms (b.l. 52-56).

Atkreipė dėmesį į tai, kad LR elektroninių ryšių įstatymo 31 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas universaliųjų paslaugų, tarp kurių yra ir taksofonu teikiamų viešojo telefono ryšio paslaugos, teikimas. Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose nuteistiesiems sudaryta galimybė naudotis telefonu, įrengiant Pataisos namuose taksofoninio ryšio aparatus. Šiuos aparatus įrengė ir juos techniškai aptarnauja šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis vienintelis universalių paslaugų teikėjas AB „TEO LT“, kuri, vadovaudamasi Universaliųjų elektorinių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2003-06-03 nutarimu Nr. 699 (LR Vyriausybės 2006-02-15 nutarimo Nr. 162 redakcija), privalo užtikrinti, kad taksofonu teikiamu viešojo telefono ryšiu galima būtų siųsti ir gauti vietinius, nacionalinius ir tarptautinius telefono skambučius. AB „TEO LT“ AB viešojo telefono ryšio paslaugas taksofonu Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose nuteistiesiems teikia be jokių papildomų administracinių išlaidų. Apklausti telefono ryšio paslaugų teikėjai “Omnitel”, “Bitė GSM”, “Tele-2” informavo, kad šiuo metu jie neteikia viešojo telefono ryšio paslaugų taksofonu, todėl tokiems nuteistųjų pokalbiams administruoti būtų reikalingos papildomos išlaidos. Bausmių vykdymo kodeksas nenumato nuteistiesiems teisės pasirinkti telefono ryšio operatorių, naudotis internetu, elektroniniu paštu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis (b.l. 22-24).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepimo motyvus, pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo žalos atlyginimo. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas iš Pataisos namuose gali skambinti ir tiems abonentams, kurie naudojasi telefono ryšio operatorių “Omnitel”, “Bitė GSM”, “Tele-2” paslaugomis. Pareiškėjas pagal pateiktus Pataisos namų administracijai prašymus gauna pašalpas ir gali lėšas naudoti pokalbiams telefonu (b.l. 52-56).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso normomis. Deliktinė (t.y. dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246-6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti, t.y.: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šios straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (t.y. dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų, t.y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir kad būtent dėl to asmeniui buvo padaryta žala.

Terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) CK 6.271 straipsnio prasme reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Minėto įstatymo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246-6.250 str., CK 6.271 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad asmeniui yra padaryta ir turtinė žala. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus jo nurodytos valstybės valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) – Kalėjimų departamento - neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Be to, pagal CK nuostatas (6.250 str. 2 d.) yra nustatyta sąlyga, kad neturtinės žalos atlyginimą numatytų įstatymas. Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 27 straipsnis nustato, kad žala, kurią eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Statuto 2,3 str., Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos nuostatų (toliau - Kalėjimų departamento nuostatai), patvirtintų LR teisingumo ministro 2000-09-01 įsakymu Nr.184 (2005-06-30 įsakymo Nr.1R-206 redakcija) 1,3,6 punktais nustatytą teisinį reglamentavimą, Departamentas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pavaldi įstaiga, organizuojanti kardomojo kalinimo (suėmimo) ir teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą. Departamentas bei jam pavaldžios kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos (tarp jų – Pravieniškių 3-ieji pataisos namai ) bei pataisos inspekcijos sudaro vieningą organizacinę bausmių vykdymo sistemą. Kalėjimų departamentas bei jam pavaldžios įstaigos vykdo uždavinius, kurie joms yra nustatyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymuose, Kardomojo kalinimo įstatyme, kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat šių įstaigų nuostatuose bei įmonių įstatuose.

Pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš fakto, kad Kalėjimų departamentas neužtikrina, jog teismo nuosprendžiu jam paskirtos terminuotos laisvės atlikimo bausmės atlikimo įstaigoje - Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose jis galėtų pasinaudoti teise pasirinkti telefono ryšio paslaugos tiekėją ir naudotis elektroniniu paštu.

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad 2006-07-03 Kalėjimų departamente buvo gautas ir užregistruotas pareiškėjo 2006-06-30 prašymas, kuriame jis prašė įrengti Pataisos namuose stacionarius telefono aparatus, kuriais būtų galima naudotis ne tik telefono ryšio paslaugų teikėjo “Lietuvos telekomas” (nuo 2006-05-05 vadinama TEO LT, AB ) teikiamomis paslaugomis, bet ir “Omnitel”, “Bitė GSM”, “Tele-2” teikiamomis paslaugomis, taip pat užtikrinti, kad išvardintų operatorių teikiamoms paslaugoms naudoti reikalingas telefonines korteles ir jų papildymus būtų galima įsigyti Pataisos namų parduotuvėje (b.l. 16-17). Be to, Kalėjimų departamente 2006-07-19 buvo gautas nagrinėti pagal kompetenciją iš Informacinės plėtros komitetui prie LR Vyriausybės persiųstas pareiškėjo 2006-06-30 prašymas, kuriame jis prašė sudaryti galimybes Pataisos namuose naudotis ne tik Lietuvos pašto teikiamomis paslaugomis, bet ir elektroniniu paštu ir internetu (b.l.13-14). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs minėtus pareiškėjo prašymus (KD nuostatų 7.22 p.), juos atmetė (2006-07-26 raštas Nr. 2S-993, 2006-07-14 raštas Nr. 2S-938). Motyvavo tuo, kad šiuo metu galiojantis Bausmių vykdymo kodeksas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys bausmių vykdymą, nenumato galimybės nuteistiesiems pasirinkti telefono ryšio operatorių ir naudotis elektroninio ryšio paslaugomis. Taip pat nurodė, kad mobiliojo ryšio operatoriai “Omnitel”, “Bitė GSM”, “Tele-2” neteikia taksofoninės paslaugos, todėl tokiems pokalbiams administruoti reikalingos papildomos išlaidos (b.l. 6,8).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus reglamentuoja LR bausmių vykdymo kodeksas (byloje aktuali 2006-06-01 įstatymo Nr.X-637 redakcija) ir su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai norminiai teisės aktai. Nagrinėjamam ginčui yra aktualios LR teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr.194 (byloje aktuali 2005-12-23 įsakymo Nr.1R-415 redakcija) patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-06-07 įsakymu Nr. 4/07-120 patvirtintos Nuteistųjų ir suimtųjų laiškų išsiuntimo ir jų vardu gautų laiškų įteikimo taisyklės.

Bausmių vykdymo kodekso 21 str.1 d. nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos – pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos, kurias steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2006-02-15 atlieka Pravieniškių 3-iuose pataisos namuose įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę (b.l.22). Todėl visą šios bausmės atlikimo laiką jo atžvilgiu galioja Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, reglamentuojančios bausmių vykdymo principus (BVK I dalies II skyrius), nuteistųjų teisinę padėtį (BVK I dalies III skyrius), laisvės atėmimo bausmių pataisos namuose vykdymo tvarką ir sąlygas (BVK IV dalies X skyriaus 1,2,6 skirsniai), su minėtų Įstatymo nuostatų vykdymu susijusios Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir kitų poįstatyminių teisės aktų nuostatos.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio Kodekso skyriai (BVK 11 str.2 d.). Vykdant įsiteisėjusiu apkaltinamuoju Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę turi būti laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 5-9 straipsniuose numatytų bausmių vykdymo principų, tarp jų – teisėtumo principo ( BVK 5 str.). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Iš minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad nuteistųjų teisės ir laisvės nėra absoliučios, jos gali būti ribojamos įstatymais ir teismo nuosprendžiu, o įstatymu numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais, nustatančius Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką (BVK 2, 21 str.1 d., 64,92,95,96,98,102,105,116,117 str.).

Nuteistųjų specialiąją teisę (BVK 11 str.2 d.) paskambinti telefonu nustato Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičius priklauso nuo to, kuriai grupei (paprastajai, lengvajai ar drausmės) yra priskirtas nuteistasis, kuris atlieka bausmę pataisos namuose (BVK 72 str., 73 str.5 p., 74 str.5 p., 75 str.1 d. 4 p., 102 str.1 d.). Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (BVK 102 str.1 d.). Pataisos įstaigos direktorius nustatyta tvarka už šiurkštų pataisos įstaigos vidaus tvarkos pažeidimą gali savo įsakymu laikinai sustabdyti leidimą skambinti telefonu (BVK 119 str.).Įstatymas nustato, kad nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis (BVK 102 str.2 d.). Įstatymas draudžia kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų tarpusavio telefoninius pokalbius (BVK 102 str.3 d.). Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo – daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašo 6 punktas draudžia nuteistiesiems turėti telefonus (jų dalis ir priedus), radijo ryšio priemones. Todėl nuteistieji bausmės pataisos įstaigoje atlikimo laikotarpiu dėl įstatymu nustatyto laikinojo jų teisių ir laisvių apribojimo Elektroninių ryšių įstatymo taikymo prasme negali būti savarankiškais abonentais (ERĮ 3 str.1 d.) ir negali pasirinkti telefono ryšio paslaugos tiekėjo, tačiau teisės aktais nustatyta tvarka gali būti viešosios fiksuoto telefono ryšio paslaugos vartotojais (ERĮ 3 str. 63, 66 p.). Iš to darytina išvada, kad įstatymu nustatyta, jog nuteistieji specialiąją teisę paskambinti telefonu gali realizuoti naudodamiesi pataisos įstaigose įrengto fiksuoto telefono ryšio paslauga.

Vykdant Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 5 dalį priimtų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (LR teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymas Nr.194) XIX skyrius (123-127 p.) nustato skambinimo telefonu tvarką. Šių Taisyklių 124 punktas įpareigoja pataisos įstaigos direktorių užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu, o pataisos įstaigų pareigūnus kontroliuoti nuteistųjų elgesį naudojantis šia teise, nustato nuteistųjų pokalbių telefonu apskaitos tvarką. Šių Taisyklių 123 punktas nustato, kad taksofono kortelių įsigijimo tvarką nustato pataisos įstaigos direktorius. Iš minėto teisinio reglamentavimo (BVK 11 str.2 d., 73 str.5 p., 74 str.5 p., 75 str.1 d. 4 p., 102 str., Taisyklių 123-127 p.) matyti, kad nuteistieji specialiąją teisę paskambinti telefonu pataisos namuose gali įgyvendinti nustatyta tvarka naudodamiesi įrengtais taksofonais. 2004-05-01 įsigaliojusio 2004-04-15 LR elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3 str. 56 d. apibrėžia taksofoną kaip viešai prieinamą telefoną, už kurio naudojimą galima mokėti monetomis ar (ir) kitomis mokėjimo priemonėmis. Bausmių vykdymo kodekso 1 priedas draudžia nuteistiesiems turėti grynųjų pinigų. Todėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nustato, kad mokėjimo priemonė už pokalbius telefonu yra taksofono kortelė.

Byloje nustatyta, kad Pravieniškių 3-ųju pataisos namų direktorius savo kompetencijos ribose (BVK 116 str., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 123,124 punktai, Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų nuostatų, patvirtintų LR teisingumo ministro 2003-06-04 įsakymu Nr.168, 17.8 p.) nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) specialiosios teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo užtikrinimui priėmė lokalinius norminius teisės aktus: 2005-12-01 įsakymą Nr.1-266 “Dėl nuteistųjų telefoninių pokalbių organizavimo” ir 2005-07-13 įsakymą Nr. 1-162 “Dėl taksofono kortelių nuteistiesiems įsigijimo tvarkos patvirtinimo” (b.l. 27-29). Įsakymu Nr. 1-266 nustatytas skambinimo telefonu laikas (kasdien nuo 9.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 14.00 val. iki 19.00 val., o trečiadieniais ilgiau – iki 21.00 val.), telefoninių pokalbių apskaitos tvarka. Įsakymo Nr. 1-162 1 punktu nustatyta, kad nuteistieji turi teisę be apribojimų įsigyti taksofono korteles pataisos namų parduotuvėje. To paties įsakymo 2 punktu nustatyta, kad nuteistieji turi teisę be apribojimų gauti taksofono korteles įvertintuose smulkiuose paketuose su spauda, įvertintuose ir registruotuose laiškuose, pašto bei perduodamuose siuntiniuose, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų metu. Iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų (b.l. 52-56) nustatyta, kad nuteistieji iš pataisos namuose įrengto taksofono gali paskambinti visiems asmenims, nepriklausomai nuo to kurio telefono ryšio tinklo operatoriaus paslaugomis jie naudojasi. Todėl nėra varžoma pareiškėjo teisė paskambinti artimiesiems, kurie naudojasi ne TEO LT, AB, o kitų telefono ryšio tinklų operatorių paslaugomis. Pareiškėjo argumentas, kad jam brangiai kainuoja skambučiai iš TEO LT, AB administruojamo telefono ryšio tinklo į kitų operatorių (“Omnitel”, “Bitė GSM”, “Tele-2”) tinklus nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas pažeidė jo teisę paskambinti telefonu, kadangi bausmės atlikimo laikotarpiu ši pareiškėjo teisė nėra absoliuti ir ją saisto Bausmės vykdymo įstatymu (5 str., 102 str.2 d.) ir su šio įstatymo įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais nustatyti apribojimai (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 123-127 p.). Be to, šalių pateikti įrodymai patvirtina, kad šiuo metu viešųjų telefono ryšio paslaugų fiksuotojo vietoje teikėjas, privalantis užtikrinti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą yra tik TEO LT, AB (b.l. 11-12,18,22-24,26,48-49). Nors nuteistojo teisės paskambinti telefonu realizavimas yra siejamas su nuteistojo mokumu (BVK 102 str. 2 d.), tačiau šios teisės realizavimui yra numatytos lengvatos, kadangi nuteistasis gali kalbėti telefonu kito abonento sąskaita (BVK 102 str.2 d.), nustatyta tvarka be apribojimų gauti taksofono korteles iš laisvėje esančių asmenų (Įsakymo Nr. 1-162 2 p.). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo suvaržė šias jo galimybes, ar minėtais teisės aktais nustatyta tvarka realizuojmą jo teisę paskambinti telefonu. Pareiškėjas nepaneigė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų teismo posėdyje nurodytos faktinės aplinkybės, kad jis neišnaudoja viso jam skirto 15 minučių per savaitę laiko skambinimui telefonu ir kad 3-ųjų pataisos namų administracija tenkina jo prašymus dėl pašalpos skyrimo, kurią jis gali naudoti pokalbiams telefonu (b.l. 52-56).

Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, susirašinėjimo teisę reglamentuoja bausmių vykdymo kodekso 73-75, 99 straipsniai, kuriuos detalizuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIV skyrius „Nuteistųjų laiškų išsiuntimo ir gavimo tvarka“ (91-95 p.), Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-06-07 įsakymu Nr. 4/07-120 patvirtintos Nuteistųjų ir suimtųjų laiškų išsiuntimo ir jų vardu gautų laiškų įteikimo taisyklės. Minėtais teisės aktais yra numatyta nuteistųjų teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda. Nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei minėti poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų teisės siųsti ir gauti laiškus elektroniniu paštu. Įstatymu (BVK 99 str.4 d.) nustatyta , kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. Iš paminėto teisinio reglamentavimo (BVK 99 str.4 d., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 91, 93 p., Nuteistųjų ir suimtųjų laiškų išsiuntimo ir jų vardu gautų laiškų įteikimo taisyklių 3,4,12 p.) akivaizdu, kad bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai apriboja nuteistųjų teisės susirašinėti būdą ir nustato, kad ši teisė gali būti realizuojama vieninteliu būdu – siunčiant laiškus ir juos gaunant paštu, t.y. voke ir popierinėje laikmenoje, bet ne elektroniniu paštu. Esant minėtam teisiniam reglamentavimui Kalėjimų departamentas ir 3-ji pataisos namai neturėjo nei teisės, nei pareigos sudaryti pareiškėjui sąlygas susirašinėti elektroniniu paštu. Pareiškėjas neteigia, kad atsakovas ar tretysis suinteresuotas asmuo pažeidė jo teisę susirašinėti minėtais teisės aktais nustatytu būdu ir tvarka.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais argumentais konstatuotina, kad Kalėjimų departamentas, kuriam įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais (Statuto 2, 3 str., BVK 21 str., KD nuostatų 1,6 p. ) yra pavestas uždavinys kartu su pavaldžiomis pataisos įstaigomis , tarp jų - 3-aisiais pataisos namais (3-ųjų PN nuostatų 7 p.), organizuoti teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą įstatymais nustatytomis sąlygomis ir tvarka, nesuteikdami pareiškėjui galimybės pasirinkti telefono ryšio tinklus ir operatorius bei galimybės naudotis elektroniniu paštu, nepažeidė minėtų Bausmių vykdymo kodekso ir kitų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, numatančių pareiškėjo teisę susirašinėti ir paskambinti telefonu. Atsakovas iš esmės teisingai išsprendė (2006-07-26 raštas Nr. 2S-993 ir 2006-07-14 raštas Nr. 2S-938) pareiškėjo 2006-06-30 prašymus (b.l.6,8, 13,14,16). Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos ir Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti. Pareiškėjas neįrodė esminės sąlygos atsirasti valstybės civilinei deliktinei atsakomybei pagal CK 6.271 str., t.y. valdžios institucijų neteisėtų aktų. Nenustačius minėtos sąlygos negali būti pripažinta, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų asmuo patyrė žalą. Pareiškėjo patiriamos pašto bei pokalbių telefonu išlaidos yra susiję su įstatymu (BVK 99 str.4 d., 102 str.) numatytos nuteistųjų teisės susirašinėti ir paskambinti telefonu realizavimu. Nenustačius atsakovo neteisėtų aktų, pareiškėjo atliekant laisvės atėmimo bausmę galimai patiriamos neigiamos emocijos (išgyvenimai, depresija, bendravimo galimybių su artimaisiais sumažėjimas, santykių su artimaisiais pablogėjimas) negali būti pripažįstamos neturtine žala. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl 500 litų turtinės ir 140 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.