Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-04-07 · Civilinė byla Nr. 2A-124-513/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-07
Bylos Nr.
2A-124-513/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05901-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj (pirm.), Almantas Padvelskis, Eugenija Morkūnienė
Ieškovas
Remigijui Jakštui, Remigijaus Jakšto
Atsakovas
K. A.
Kategorijos
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-124-513/2011

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-05901-2009-7)

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.7;
(S) 35.3.6; 36.1; 40.3; 42.6; 44.5.1; 63.1;121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. balandžio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovui Remigijui Jakštui, atsakovui K. A., atsakovo atstovei advokatei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Remigijaus Jakšto ir atsakovo K. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Remigijaus Jakšto ieškinį atsakovui K. A. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 41 000 Lt skolos, 760,50 Lt delspinigių, 20 000 Lt baudos, 3 procentus mėnesinių palūkanų nuo 41 000 Lt skolos nuo 2009-06-27 iki paskolos grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. pradžioje atsakovui per kelis kartus paskolino apie 90 000 Lt vieno–dviejų mėnesių laikotarpiui. Pinigai buvo paskolinti iš varžytynių parduodamo turto įsigijimui. Skolos grąžinimo terminas atsakovo prašymu buvo vis atidedamas. Galutinė skolos grąžinimo data buvo sutarta 2008-12-31, tačiau iki šios datos atsakovas grąžino tik dalį skolos. Abipusiu susitarimu vietoje vekselių šalys 2009-06-08 pasirašė sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2009-06-26 grąžinti 50 000 Lt skolą, laiku neįvykdžius prievolės, mokėti 20 000 Lt baudą bei mokėti 0,05 procentų delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovas laiku prievolės neįvykdė, 2009-07-02 grąžino tik 9 000 Lt, bylos nagrinėjimo metu 2010-03-23 pervedė dar 4 500 Lt, todėl atsisako dalies reikalavimo dėl 4 500 Lt skolos priteisimo. Šiuo metu atsakovas yra skolingas 36 500 Lt skolos, turi sumokėti 20 000 Lt baudą bei 0,05 procentus delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Kadangi atsakovas prievolės laiku neįvykdė ir piktybiškai nevykdo jau metus, savo pinigus perskolina tretiesiems asmenims už 8–10 procentų metines palūkanas, prašo teismo iš atsakovo priteisti 3 procentų dydžio mėnesines palūkanas nuo negrąžintos 41 000 Lt sumos nuo 2009-06-27 iki skolos grąžinimo dienos bei įstatymų numatytas palūkanas.

Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, prašydamas šalių 2009-06-08 preliminarios sutarties 3 punkto sąlygą dėl 20 000 Lt vienkartinės baudos pripažinti negaliojančia, nes sutartį pasirašė po konflikto su ieškovu, norėdamas atgauti žymiai didesnės sumos pasirašytus vekselius. Taip pat nepripažįsta reikalavimo dėl 3 procentų mėnesinių palūkanų, kadangi šalys, sudarydamos 2009-06-08 susitarimą atsakovui grąžintų nesumokėtų vekselių pagrindu, aptarė visą likusios neišmokėtos skolos dydį bei nustatė netesybas už šios sutarties pažeidimą. Todėl 3 procentų mėnesinės palūkanos negali būti taikomos, nes jos buvo nustatytos teisinės galios netekusiuose dokumentuose, t. y. vekseliuose. Atsakovas sutiko padengti skolą ir mokėti ieškovui netesybas – 760,50 Lt palūkanas nuo negrąžintos skolos nuo 2009-06-26 iki 2009-08-02 bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-17 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 36 500 Lt skolos, 760,50 Lt delspinigių, 14 600 Lt baudos, 5 procentus metinių palūkanų nuo 51 860,50 Lt sumos nuo 2009-06-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 914,65 Lt bylinėjimosi išlaidų Remigijui Jakštui. Taip pat priteisė iš atsakovo 903 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Bylos dalį dėl 4 500 Lt skolos priteisimo nutraukė. Nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl sutartyje numatytos baudos sumokėjimo paskolos gavėjui praleidus prievolės įvykdymo terminą. Paskolos sutartimi atsakovas įsipareigojo laiku negrąžinus visos paskolos sumos sumokėti 20 000 Lt dydžio vienkartinę baudą ir 0,05 procentų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 3 punktas). Įstatymai ar sutartys gali numatyti, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pasisakęs, kad netesybų formą ir dydį už termino įvykdyti prievolę pažeidimą nustato šalys susitarimu. Teismas padarė išvadą, kad baudos dydis nėra per didelis, atsižvelgęs į šalių ikisutartinius santykius bei skolininko elgesį po sutarties sudarymo: atsakovas ieškovui apie dvejus metus negrąžina skolos, naudojasi ieškovo pinigais, skolindamas juos tretiesiems asmenims už 5–10 proc. mėnesines palūkanas, piktybiškai vengia įvykdyti prievolę (apsunkina turtą fiktyvia hipoteka (b. l. 100, 106, 146-147), slepia nuo antstolio pajamas (b. l. 90, 149–157), nuo 2009-06-08 nemoka jokių palūkanų, nes šalys 2009-08-06 sutartyje susitarė tik dėl netesybų prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimo dalį dėl 14 600 Lt baudos ir 5 procentų metinių palūkanų panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 20 000 Lt baudą ir 3 procentų mėnesines palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant nuo 2009-06-27 iki skolos grąžinimo dienos. Nurodo, kad ginčo šalių sutartos netesybos neviršija pusės pagrindinės skolos sumos (50 000 Lt), todėl nėra per didelės. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo remtis tuo, kad prievolė iš dalies įvykdyta, nes iki pareiškimo teismui dėl skolos priteisimo, atsakovas nebuvo sumokėjęs ieškovui jokios skolos dalies. Atsakovo dalinis pinigų sumokėjimas po pareiškimo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos nesudaro teisinio pagrindo mažinti šalių sutarties netesybas, nes yra atliktas ieškovui jau kreipusis į teismą.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į laiką, kada atsakovas sumokėjo ieškovui 13 500 Lt, nors skaičiuodamas delspinigius ir priteisdamas iš atsakovo 760,50 Lt delspinigių, teismas atsižvelgė į dalinių įmokų sumokėjimo laiką. Atsakovas 2009-07-02 sumokėjo ieškovui 9 000 Lt, o 2010-03-23 – 4 500 Lt. Pagal teismo taikytą skaičiavimo būdą nuo 2009-06-27 iki 2009-07-02 atsakovui turėjo būti skaičiuojamas 100 procentų (20 000 Lt) baudos dydis, nuo 2009-07-03 iki 2010-03-23 – 82 procentai (16 400 Lt) ir tik nuo 2010-03-24 iki teismo sprendimo priėmimo – 73 procentai (14 600 Lt). Apskaičiavus šių dydžių vidurkį, bauda sudaro ne 14 600 Lt, kaip konstatavo apylinkės teismas, o 17 000 Lt (20 000 Lt + 16 400 Lt + 14 600 Lt/3 = 17 000 Lt).

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvyko novacija ir prievolė vekselių pagrindu buvo pakeista į prievolę 2009-06-08 sutarties pagrindu ir prievolė vekselių pagrindu pasibaigė. Pakeitus 2008-03-26, 2008-06-28, 2008-09-17 vekselius į 2009-06-08 sutartį, atsakovo prievolės pagal vekselius nepasibaigė, o buvo modifikuotos. Pagal vekselius atsakovo prisiimta prievolė mokėti 3 procentus mėnesinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos turi teisinės reikšmės konstatuojant, kad šalių sutartos netesybos (20 000 Lt ir 0,05 proc. delspinigių) yra protingo dydžio, o teismo priteista 14 600 Lt bauda yra net mažesnė už ieškovo nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Apeliantas teigia, kad 2009-06-08 sutartimi turtinė prievolė, atsiradusi vekselių pagrindu, nepasikeitė, taip pat nesikeitė skolos pobūdis (paskola) ir dydis. Šiuo susitarimu buvo pratęstas skolos grąžinimo terminas iki 2009-06-26 ir netesybomis užtikrintas prievolės įvykdymas. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad vekseliuose nustatyta 3 procentų mėnesinių palūkanų norma buvo panaikinta 2009-06-08 sutartimi ir palūkanos nebeskaičiuojamos.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimo dalį dėl 14 600 Lt baudos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 51 860,50 Lt sumos nuo 2009-06-27 iki 2009-08-03 priteisimą. Nurodo, kad nebuvo pasiruošęs mokėti didžiules palūkanas už naudojimąsi ieškovo pinigais ir neturėjo objektyvios galimybės grąžinti visos palūkanų sumos. Ieškovui išdavė vekselius didesnės nei realiai buvo skolingas sumos. Ieškovas tuo pasinaudojo sutartyje nustatydamas baudos dydį, siekiantį beveik pusę skolos sumos. Iš atsakovo veiksmų matyti, kad sutartį, numatančią neproporcingai didelę baudos sumą, atsakovas pasirašė norėdamas atgauti iš ieškovo vekselius, tai yra dėl susidėjusių sunkų aplinkybių.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad sutartimi negali būti nustatomos baudinės netesybos, tai yra susitarta ir dėl delspinigių, ir dėl baudos mokėjimo. Sutartimi šalys gali susitarti, kad iš prievolę pažeidusio asmens priteisiami arba delspinigiai, arba bauda. Preliminaria sutartimi nustatyta 20 000 Lt bauda ir 0,05 procentai delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, tai yra 18,25 procento metinių delspinigių. Atsižvelgiant į skolos sumą (50 000 Lt), 20 000 Lt dydžio bauda ir 18,25 procento metinių delspinigių yra neprotingai dideli ir neproporcingi skolos sumai.

Teismas neteisingai nusprendė dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo ne nuo bylos iškėlimo dienos, bet nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos 2009-06-27, nes negali būti skaičiuojamos palūkanos už priskaičiuotus delspinigius (CK 6.37 str. 4 d.). Už laikotarpį nuo 2009-06-27 iki 2009-08-03 atsakovas privalo sumokėti ieškovui sutartinius delspinigius ir procesines palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ginčas tarp šalių kilo dėl 2009-06-08 sutartyje numatytos baudos sumokėjimo ir palūkanų priteisimo ieškovo naudai atsakovui praleidus prievolės įvykdymo terminą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2009-06-08 tarp ieškovo Remigijaus Jakšto ir atsakovo K. A. sudaryta paskolos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2009-06-26 sumokėti ieškovui 50 000 Lt dydžio skolą, taip pat 20 000 Lt dydžio baudą ir 0,05 procentus delspinigių už kiekvieną praleistą dieną (t. 1, b. l. 4). Pinigų perdavimo faktą patvirtina 2008-03-26, 2008-06-28 ir 2008-09-17 išrašyti vekseliai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas turi pareigą sumokėti 14 600 Lt baudą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 51 860,50 Lt sumos nuo 2009-06-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas neįvykdė 2009-06-08 sutarties sąlygų, todėl šioje sutartyje teisingai numatytos sankcijos. Bendruosius prievolių, taigi ir sutarčių, vykdymo principus aptaria CK 6.38 str. Ši norma reikalauja, kad prievolės būtų vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Jeigu prievolės įvykdymo terminas apibrėžtas, skolininkas ją privalo įvykdyti sutartyje nurodytais terminais, o sutarties įvykdymo termino praleidimas laikomas sutarties pažeidimu (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.), už kurį skolininkui gali būti taikomi tam tikri neigiami teisiniai padariniai, numatyti įstatymo ar sutarties – netesybos, jis taip pat privalo atlyginti kitos sutarties šalies patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė prašymą priteisti skolą, baudą ir delspinigius. Iš 2009-06-08 sutarties sąlygų matyti, kad šalys susitarė dėl 20 000 Lt baudos ir 0,05 procentų delspinigių už kiekvieną praleistą dieną. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir pagal faktinį ieškinio pagrindą už prievolės dalies neįvykdymą teisingai proporcingai sumažino baudą bei priteisė 14 600 Lt baudos, 760 Lt delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 51 860,50 Lt sumos.

CK 6.71 straipsnio 1 dalis suteikia teisę šalims susitarti dėl netesybų dydžio ir nustatyti pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susitarė dėl 20 000 Lt baudos, taip pat susitarė mokėti 0,05 procentų delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovas teigia, kad delspinigiai yra neprotingai dideli ir neproporcingi skolos sumai. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taigi teismui suteikiama teisė savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šiuo atveju skola siekė 50 000 Lt, abi šalys yra privatūs verslo subjektai. Atsakovas geranoriškai nesumokėjo ieškovui skolos, dalį padengė tik bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškovas galėjo patirti nuostolių. Kolegija daro išvadą, kad sutartyje numatytas delspinigių dydis nėra per didelis ir atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei abiejų šalių lūkesčius.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad sutartį, numatančią neproporcingai didelę baudos sumą, pasirašė dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebuvo teisinio pagrindo paskolos sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.91 str. nuostatas – atsakovas jokių susidėjusių sunkių aplinkybių neįrodė, juo labiau iš kitos sandorio šalies (ieškovo) (CPK 178 str.).

Nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo prašymas dėl 3 procentų mėnesinių palūkanų priteisimo. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šalys dėl palūkanų mokėjimo už naudojimąsi paskolos suma 2009-06-08 sutartyje nebuvo susitarusios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis CK 6.210 straipsniu iš atsakovo ieškovui priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos. Taip pat pažymėtina, kad prievolės įvykdymo terminą šalys nustatė 2009-06-08 sutartimi.

Kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo padarytas galutines išvadas dėl ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo, vertina, jog teisinis ginčas tarp šalių yra išspręstas tinkamai ir įrodymų vertinimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė (CPK 185 straipsnis), taip pat nepažeidė ir bendrųjų civilinio proceso normų taikymo principų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, tinkamai įvertino abiejų šalių tarpusavio santykių raidą ir jų sudarytos sutarties sudarymo faktines bei teisines aplinkybes. Kolegija daro išvadą, jog pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo naikinti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliaciniai skundai atmestini.

Atmetus apeliacinius skundus ieškovo ir atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Irma ČuchrajKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisEugenija Morkūnienė