Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-08 · Administracinė byla Nr. I-993-406/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
I-993-406/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01836-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-993-406/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01836-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2; 37.3; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 8 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 5), patikslintame skunde (b. l. 12), prašyme (b. l. 40) nurodė, kad 2017 m. balandžio 3 d. atliekant bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje jam mama R. V. į banko sąskaitą pervedė 45 Eur. Pažymėjo, jog 2017 m. balandžio 6 d. jis apsipirko už 35 Eur ir sąskaitoje dar liko apie 12 Eur. Teigė, kad 2017 m. balandžio 14 d. jis papildomo apsipirkimo metu pateikė prašymą apsipirkti, tačiau dėl neaiškių priežasčių galimybė apsipirkti nebuvo sudaryta. Pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 18 d. jis dėl to pateikė skundą būrio viršininkei, tačiau šis skundas dingo. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus direktorių, prašydamas informuoti kodėl nebuvo sudaryta galimybė apsipirkti 2017 m. balandžio 15 d. (buvo nurodyta klaidinga data, turėjo būti 2017 m. balandžio 14 d.) ir kur dingo 2017 m. balandžio 18 d. skundas. Teigė, kad atsakovas atsakydamas į jo prašymą nurodė, jog 2017 m. balandžio 15 d. buvo šeštadienis ir šią dieną apsipirkimas nevykdomas. 2017 m. birželio 4 d. buvo pateiktas patikslintas prašymas, nurodant tikslią datą, tačiau atsakovas nurodė, jog pakartotinis prašymas nebus nagrinėjamas. Taip pat teigė, kad 2017 m. balandžio 3 d. pervestos į Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitą asmeninės lėšos buvo laikomos iki 2017 m. gegužės 17 d., nors iš šios kalinimo įstaigos jis į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją išvyko 2017 m. balandžio 18 d. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu atsakovas pažeidė teisinį reglamentavimą, išskyrė jį iš kitų nuteistųjų, t. y. nesudarė galimybės apsipirkti nei Kauno tardymo izoliatoriuje, nei Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, tokiu būdu jam teko patirti pažeminimą, nemalonumus kitų nuteistųjų atžvilgiu. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 14-17), atsiliepime į prašyme pateiktas naujas aplinkybes (b. l. 57-59) teigė, kad pareiškėjas pripažįsta, kad 2017 m. balandžio 6 d. jam teisė apsipirkti buvo užtikrinta. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Kauno TI, ginčui aktualiu laikotarpiu, atvyko 2017 m. balandžio 1 d. ir tai sąlygojo tai, kad pareiškėjas iš anksto pateikė prašymą apsipirkti su pageidaujamų prekių sąrašu, todėl akivaizdu, kad apsipirkimo tvarka, pareiškėjui buvo žinoma. Nurodė, jog Kauno tardymo izoliatorius neturi duomenų, kad 2017 m. balandžio 14 d. pareiškėjas pateikė socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui prašymą dėl papildomo apsipirkimo. Teigė, jog 2017 m. gegužės 16 d. įstaigoje buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriame nurodoma, jog 2017 m. balandžio 18 d. dėl parduotuvės netinkamo darbo pareiškėjas buvo įteikęs skundą socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkei D. Ž., tačiau patikrinus darbo laiko apskaitos žiniaraštyje esančią informaciją matyti, kad D. Ž. 2017 m. balandžio 18 d. atostogavo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjo pateikta informacija yra pagrįsta. Teigė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 18 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus atlikti jam paskirtą bausmę. Akcentavo, kad pagal teisinį reglamentavimą, nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančios lėšos persiunčiamos ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo konvojuojamų asmenų sąrašo pateikimo Buhalterinės apskaitos skyriui. Pareiškėjo asmeninės lėšos į Pravieniškių pataisos namus buvo pervestos 2017 m. gegužės 17 d., t. y. praėjus 20 darbo dienų nuo išvykimo dienos. Pažymėjo, kad nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. pareiškėjas buvo Kauno tardymo izoliatoriuje ir 2017 m. gegužės 12 d. buvo apiprekintas tabako gaminiais už 2,7 Eur ir kitais pageidautais produktais už 10,85 Eur, 2017 m. gegužės 17 d. pareiškėjas buvo apiprekintas dar už 47,91 Eur. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 18 d. pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namus, o 2017 m. gegužės 19 d. pareiškėjo sąskaitoje esantis pinigų likutis (2,64 Eur) buvo pervestas į Pravieniškių pataisos namus. Pripažino, kad dėl didelio darbo krūvio, intensyvaus suimtųjų/ nuteistųjų etapavimo ir galimai techninės klaidos buvo pažeistas 3 dienų lėšų pervedimo terminas, tačiau pažeidimas tęsėsi ne nuo 2017 m. balandžio 18 d iki 2017 m. gegužės 17 d. (20 darbo dienų), o nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 11 d., t. y. dėl minėto pažeidimo pareiškėjas negalėjo naudotis jam priklausančia 14,15 Eur pinigų suma. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo asmeninėmis lėšomis negalėjo naudotis trumpą laikotarpį (20 kalendorinių dienų arba 14 darbo dienų), todėl mano, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės negalėjo jam sukelti intensyvios ir ilgai trunkančios slogios emocinės būsenos, sukeliančios papildomus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami jiems paskirtą bausmę. Atsakovo vertinimu, pakankama satisfakcija už nustatytą teisių pažeidimą laikytinas paties pažeidimo fakto pripažinimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) pareigūnų veiksmais neužtikrinant jam galimybės 2017 m. balandžio 14 d. apsipirkti papildomo apsipirkimo metu, be to 2017 m. balandžio 18 d. jam išvykus į kitą kalinimo įstaigą, jo sąskaitoje turimos lėšos nebuvo pervestos teisės aktų nustatyta tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. V. į Kauno TI atvyko 2017 m. balandžio 13 d. (b. l. 20, 21, 23, 24). Pareiškėjo teigimu, 2017 m. balandžio 14 d. jis pateikė prašymą dėl galimybės papildomai apsipirkti, tačiau dėl neaiškių priežasčių jam galimybė apsipirkti nebuvo sudaryta (b. l. 5).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnis ir numato nuteistųjų teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje - įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172 86 punktas numato, kad Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę. Taigi minėti teisės aktai įpareigoja Kauno TI užtikrinti nuteistųjų teisės apsipirkti įgyvendinimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno TI direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-110 yra patvirtintas „Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas, b. l. 29-31), kuris reglamentuoja suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimą maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais Kauno TI. Suimtieji ir nuteistieji prekes gali užsisakyti pagal šio aprašo 12 punkte aprašytą tvarką. Tvarkos aprašo 16 punktas numato, kad Suimtieji ir nuteistieji, neturėję galimybės apsirūpinti pagrindinio apipirkimo metu (Tvarkos aprašo 12 p.) penktadienį gali įsigyti tik šių prekių: cigarečių, arbatos, kavos, taksofono kortelių, žiebtuvėlių, vokų, pašto ženklų, rašymo reikmenų, mineralinio vandens, geriamojo vandens, tualetinio popieriaus. Tvarkos aprašo 3 skyriuje aprašyta prašymų pildymo tvarka. Prašymo apsipirkti forma yra įtvirtinta kaip Tvarkos aprašo priede Nr. 1. Prašymo formą skirtą surašyti papildomo apsipirkimo metu pageidaujamas prekes suimtieji ir nuteistieji gali gauti rytinio patikrinimo metu išreikšdami prašymą socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, kad pareiškėjui 2017 m. balandžio 14 d. pateikus prašymą apsipirkti, tokia galimybė jam nebuvo sudaryta.

Į bylą pateiktame atsakovės atstovo Kauno TI 2017 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 11-5400 nurodyta, kad iš pareiškėjo, kuris bausmę atliko 245 kameroje, 2017 m. balandžio 14 d. jokio prašymo dėl papildomo apsipirkimo nebuvo gauta (b. l. 60). Tai patvirtina ir byloje esančios Suimtųjų, nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) bei skundų įstaigos vadovybei registro kopijos (b. l. 67-82). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo prašymas dėl papildomo apsipirkimo minėtą dieną būtų gautas, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo teisės pateikti pageidaujamą prašymą dėl papildomo apsipirkimo būtų buvę suvaržytos. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė apsipirkti kalinimo įstaigoje, tačiau atsakovas negavęs pareiškėjo prašymo dėl papildomo apsipirkimo, neturėjo pareigos jį apiprekinti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo siekio apginti savo teisę apsipirkti parduotuvėje kviečiant pareigūnus iškvietimo mygtukais lieka nereikšmingos nustačius faktą, kad 2017 m. balandžio 14 d. iš pareiškėjo prašymas dėl papildomo apsipirkimo nebuvo gautas.

Pareiškėjas teigia, kad 2017 m. balandžio 18 d. rytinio patikrinimo metu prieš išvykstant iš Kauno TI, pateikė skundą būrio viršininkei D. Ž. dėl to, kad jo 2017 m. balandžio 14 d. prašymas dėl papildomo apsipirkimo nebuvo tenkintas, tačiau šis skundas dingo. Kad pareiškėjas dėl minėto skundo dingimo kreipėsi į Kauno TI direktorių patvirtina byloje esantis 2017 m. gegužės 16 d. jo rašytas prašymas (reg. Nr. 1618, b. l. 36) bei Kauno TI 2017 m. gegužės 26 d. atsakymas į pareiškėjo prašymą Nr. 49-178 (b. l. 6), kuriame nurodoma, jog 2017 m. balandžio 18 d. būrio viršininkė D. Ž. atstogavo, todėl pareiškėjas jai negalėjo įteikti minėto skundo. Kad būrio viršininkė minėtą dieną atostogavo patvirtina ir į bylą pateiktas Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 19). Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 m. balandžio 18 d. skundą pateikė būrio viršininkei D. Ž., tačiau vėliau, t. y. 2017 m. lapkričio 7 d. prašyme keitė savo teiginius, motyvuodamas tuo, kad rytinio patikrinimo metu buvo 4-6 asmenys, todėl galėjo nepastebėti, jog tai ne būrio viršininkė D. Ž. (b. l. 40). Pareiškėjas konkrečiai taip ir neįvardino kam jis pateikė 2017 m. balandžio 18 d. skundą. Atsakovo pateiktame 2017 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 11-5400 nurodyta, kad būrio viršininkė D. Ž. išeidama kasmetinių atostogų perdavė savo veiklos sferą (kameras 203-211 ir kameras 235-245) būrio viršininkei V. M., kuri 2017 m. balandžio 18 d. priėmė veiklos sferas, t. y. minėtas kameras (b. l. 60). Tai patvirtina ir byloje esančios Socialinės reabilitacijos skyriaus būrių viršininkų darbo sferų paskirstymo žurnalo kopijos (b. l. 83-85). Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 18 d. rytinio patikrinimo metu prieš išvykstant iš Kauno TI, būtų teikęs skundą būrio viršininkei V. M., kuriai buvo perduota veiklos sfera būrio viršininkės D. Ž., todėl jo teiginys dėl jo pateikto 2017 m. balandžio 18 d. skundo dingimo atmestinas kaip neįrodytas.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad 2017 m. balandžio 3 d. pervestos į Kauno TI sąskaitą asmeninės lėšos buvo laikomos iki 2017 m. gegužės 17 d., nors iš šios kalinimo įstaigos jis į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją išvyko 2017 m. balandžio 18 d.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-372 patvirtintą Nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančių lėšų siuntimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2.4 punktą nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančios lėšos siunčiamos kai nuteistasis siunčiamas iš pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių ir grąžinamas atgal. Vadovaudamasi Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 111 punktu, kalinimo įstaigos įskaitos tarnyba sudaro konvojuojamųjų sąrašą 5 egzemplioriais, iš kurių ketvirtasis egzempliorius atiduodamas įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriui, kad iš asmeninių sąskaitų būtų persiųsti nuteistųjų ir suimtųjų pinigai. Buhalterinės apskaitos skyrius, gavęs šį sąrašą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, įskaitant sąrašo gavimo dieną, persiunčia sąraše išvardintų nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančias lėšas pagal sąraše nurodytas šių asmenų paskyrimo vietas, esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad jei suimtasis ar nuteistasis konvojuojamas į kitą įstaigą konkrečiam terminui ir Įskaitos tarnybos darbuotojas, sudarydamas konvojuojamųjų sąrašą, gali numatyti, kad suimtasis ar nuteistasis ne vėliau kaip po 10 parų grįš į įstaigą, apie tai pažymi konvojuojamųjų sąrašo ketvirtame egzemplioriuje ir Buhalterinės apskaitos skyrius šiuo atveju lėšų neperveda (b. l. 34, 35).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 18 d. iš Kauno TI išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (b. l. 20, 21, 23, 24), todėl remiantis Aprašo 2.4 punktu Kauno TI privalėjo ne vėliau kaip per tris darbo dienas pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančias lėšas persiųsti į įstaigos, kur išvyko pareiškėjas, banko sąskaitą, t. y. į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Iš į bylą pateikto Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio matyti, kad tik 2017 m. gegužės 19 d. pareiškėjo sąskaitoje esantis likutis buvo pervestas į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos banko sąskaitą (b. l. 28). Atsakovės atstovas Kauno TI pripažįsta, kad buvo padaryta klaida ir pareiškėjui jo asmeninės lėšos (14,15 Eur) nebuvo pervestos iki 2017 m. gegužės 11 d., kai pareiškėjas vėl atvyko į Kauno TI (b. l. 15, 59). Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. pareiškėjas buvo Kauno TI (b. l. 20, 21, 24) ir jis 2017 m. gegužės 12 d. bei 2017 m. gegužės 17 d. Kauno TI parduotuvėje pirko tabako gaminius ir kitus pageidautinus produktus (b. l. 8, 28), ko pasėkoje negalima konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų minėtu laikotarpiu. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš Kauno TI išvyko 2017 m. gegužės 18 d. ir, kaip minėta, nedelsiant, t. y. nepažeidžiant Aprašo 2.4 punkto reikalavimų, 2017 m. gegužės 19 d. pareiškėjo sąskaitoje esantis likutis 2,64 Eur buvo pervestas į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos banko sąskaitą (b. l. 21, 28). Atsižvelgdamas į išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas pažeidė Aprašo 2.4 punkte numatytą trijų darbo dienų pervedimo terminą ir šis pažeidimas tęsėsi nuo paskutinės pervedimui atlikti dienos, t. y. 2017 m. balandžio 20 d. iki dienos, kada pareiškėjas pakartotinai atvyko į Kauno TI, t. y. 2017 m. gegužės 11 d. (viso 20 kalendorinių dienų arba 14 darbo dienų).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas pažymi, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotinas Kauno TI veiksmų neteisėtumas. Toks Aprašo 2.4 punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. buvo pažeista pareiškėjo A. V. subjektinė teisė naudotis savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis. Tai leidžia teigti, kad valdžios institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271). Pažymėtina, kad suimtiems/kalinamiems garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga. Tačiau pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sąlygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad Kauno TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, taip pat nėra duomenų, kad Kauno TI darbuotojai būtų sąmoningai delsę pervesti pareiškėjui jo asmenines pinigines lėšas iš vienos kalinimo įstaigos į kitą. Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau teismas konstatuoja, kad valstybė CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos pasekmės (dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai).

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos įstaigoje sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A146-601/2013, Nr. A360-662/2015, Nr. A623-442/2017 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas, įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-601/2013). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo sveikatos ar emocinės būklės pablogėjimą dėl to, kad jis negalėjo nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. naudotis savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, intensyvumą, mastą, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovės atstovas būtų sąmoningai delsęs pervesti pareiškėjui jo asmenines pinigines lėšas į kitos kalinimo įstaigos banko sąskaitą ir tokiu būdu būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, bei į tai, kad pareiškėjui visose kalinimo įstaigose, taip pat ir Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje buvo užtikrinamas maitinimas ir sveikatos priežiūra valstybės lėšomis, į tai, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad dėl padaryto pažeidimo pablogėjo pareiškėjo sveikata, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Todėl pripažintina, kad nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, t. y. buvo pažeistas Aprašo 2.4 punktas, kuriame nurodoma, jog ne vėliau kaip per tris darbo dienas, persiunčia sąraše išvardintų nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančias lėšas pagal sąraše nurodytas šių asmenų paskyrimo vietas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. buvo pažeista pareiškėjo A. V. teisė naudotis savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis.

Pareiškėjo A. V. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas