Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-717-717/2016 pagal ieškovų D. K., G. R., D. B., A. B. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl dalinio sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atlikti veiksmus, dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno miesto 27-jo notarų biuro notarei M. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

2010 m. spalio 19 d. dovanojimo sutartimi D. K. jos tėvas padovanojo keletą kitos paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kuri du žemės sklypus, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0913 ha ir Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0798 ha 2012 m. sausio 10 d. pardavė G. R.; šis jam priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0913 ha ploto 2014 m. balandžio 29 d. pardavė ieškovams D. ir A. B.. D. ir A. B. pradėjus rengti projektą gyvenamojo namo statybai, paaiškėjo, kad per visų ieškovų žemės sklypus yra pravestas požeminis 10 kv. elektros kabelis. Ieškovai įrodinėjo, kad dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės apie požeminį elektros kabelį, buvo apribotos ieškovų teisės naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais, sumažėjo žemės sklypų vertė, galimo užstatyti žemės sklypo plotas. Atsakovei nesutinkant iškelti elektros kabelio į laisvą valstybinę žemę, jie savo lėšomis turėjo parengi kabelio perkėlimo projektą, kabelį perkeliant į jų turimų sklypų pakraštį, bei su atsakove sudaryti elektros kabeliui aptarnauti žemės servituto sutartį ir teikti prašymą dėl kabelio iškėlimo į jiems priklausančių sklypų pakraštį. Ieškovai taip pat įrodinėjo, kad sutartyse įtrauktos sąlygos dėl neatlygintino servituto yra diskriminuojančios ir pažeidžia jų teises, jie taip pat buvo suklaidinti atsakovės dėl sandorių apie servitutus esmės bei buvo priversti sudarytį sandorį jiems nepalankiomis sąlygomis. Ieškovai D. K., G. R., D. B., A. B. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami panaikinti 2015 m. kovo 26 d. Kauno 27-jo notarų biuro patvirtintoje servituto nustatymo sutartyje (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1301) sutarties 2.1. punkto antros eilutės pirmąjį žodį „neatlygintinai“ bei sutarties 3.4., 5.1., 7.2. punktus, panaikinant žodžius „neatlygintinai“; 2015 m. balandžio 17 d. Kauno 27-jo notarų biuro patvirtintoje servituto nustatymo sutartyje (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sutarties 2.1. punkto antros eilutės pirmąjį žodį „neatlygintinai“ bei sutarties 3.4., 5.1., 7.2. punktus, panaikinant žodžius „neatlygintinai“; įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir sąskaita perkelti jai priklausančias 10 kv. dvi kabelių linijas į UAB „Relsta“ parengtame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas jų paklojimo vietas bei priteisti visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino niekinėmis sutartis, sudarytas 2015 m. kovo 26 d. tarp ieškovų: D. K. ir G. R. (notarinio registro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir 2015 m. balandžio 14 d. sutartį, sudarytą tarp D. B. ir A. B. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei atsakovės AB „Elektros skirstymo operatoriaus“. Atstatė ieškovų D. K., G. R., D. B. ir A. B. pažeistas teises, įpareigojant atsakovę AB „Elektros skirstymo operatorių“ ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir sąskaita perkelti per ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, unikalūs Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patiestą požeminį 10 kv. elektros kabelį pagal UAB „Relsta“ parengtą projektą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei D. K. iš atsakovės AB „Elektros skirstymo operatoriaus“ 2 350,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų bei 82,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų, viso 2 432,00 Eur; iš atsakovės AB „Elektros skirstymo operatoriaus“ valstybės naudai priteisė 18,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijai, išanalizavus detalaus plano rengimo bylą, konstatuota, kad dėl atsakovo kaltės topo nuotraukoje, kuri buvo detalaus plano rengimo pagrindu, nebuvo pažymėta požeminė elektros linija, einanti per ieškomas priklausančius žemės sklypus. Teismas taip pat pažymėjo, kad nei ieškovams įsigyjant žemės sklypus, nei sutarčių dėl servitutų sudarymo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo užfiksuota įrodymų, kad ginčo požeminis elektros kabelis nuosavybės ar kokia kita teise priklauso atsakovei. Be to, ginčo elektros kabelis nėra inventorizuotas ir įtrauktas į VĮ Registrų centro duomenų bazę, o sutartys dėl nustatytų servitutų taip pat nėra įregistruotos nurodyto registro duomenų bazėje.Dėl sudarytų servitutų sutarčių, teismas nurodė, kad atsakovė, sudarydama servituto sandorį su ieškovais, nepateikė notarui įrodymų apie tai, kad viešpataujantis daiktas – požeminė 10 kv. elektros linija – priklauso jai nuosavybės teise ar kitais pagrindais. Šis turtas nėra įregistruotas atsakovės vardu VĮ Registrų centre ir nėra inventorizuotas, atsakovė nei teismui, nei notarui nepateikė įrodymų apie tai, kad ginčo elektros kabelis yra atsakovės balanse. Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju, turtui, kuris nebuvo suformuotas kaip nekilnojamasis turtas, negalėjo būti pritaikytas servitutas, todėl sprendė, kad sandoriai, 2015 m. kovo 26 d. sudaryti tarp ieškovų D. K., G. R., o 2015 m. balandžio 17 d. tarp ieškovų D. B. ir A. B. bei atsakovo yra niekiniai. Teismas taip pat pažymėjo, jog servitutas negali būti nustatomas į ateitį, o jo nustatymas siejamas su poreikiu tinkamai eksploatuoti viešpataujantį daiktą, todėl, kol elektros linija nėra perkelta į naują vietą, negali būti sprendžiamas klausimas dėl servituto poreikio.Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę perkelti požeminę elektros liniją, teismas pasisakė, kad jis laikytinas kaip pažeistų teisių gynimas, nesusijęs su valdymo netekimu pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas. Teismas nurodė, jog nustačius, jog dėl atsakovės kaltės nebuvo padarytos atžymos topo nuotraukoje ir kituose dokumentuose apie tai, kad per ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą yra pravestas 10 kv. požeminis elektros kabelis, sprendė, jog žemės savininkai, prieš įgydami žemę asmeninės nuosavybės teise, nežinojo ir neturėjo galimybės iš niekur sužinoti, kad per jų įsigytus žemės sklypus yra pravesta požeminė elektros linija, o toks pažeidimas sukelia ne tik grėsmę žemės savininkams, bet ir apriboja bei apsunkina jų teises į žemės sklypus, nes sumažėja galimo užstatyti žemės sklypo plotas, jie turi paisyti apsauginių kabelio zonų, elektros linija kelia pavojų sveikatai ir saugumui. Teismas nustatęs, kad buvo pažeistos ieškovų, kaip žemės savininkų teisės, sprendė, kad jų teisės atstatytinos, tenkinant jų ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo savo lėšomis perkelti elektros požeminę liniją pagal parengtą projektą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog elektros kabelių linijos nepriklauso atsakovei nuosavybės teise dėl to, kad nekilnojamojo turto registre bei teritorijų planavimo dokumentuose nebuvo pažymėtas servitutas bei specialiosios žemės naudojimosi sąlygos – elektros linijų apsaugos zonos ir, kad būtent servitutų nustatymas bei specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra atsakovės atsakomybė, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, klaidingai įvertino bylos įrodymus ir faktines aplinkybes bei neatsižvelgė į logiškumo ir racionalumo principus.Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs servituto sutarčių negaliojimą, nepagrįstai nenurodė, kokioms konkrečiai imperatyviosioms įstatymo normoms servituto sutartys prieštarauja ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino teisės aktų nuostatų ir atsakovės teiktų įrodymų, pagrindžiančių, kad elektros kabelių linijos įrengtos teisėtai, atsakovė teisėtai jas valdo ir jomis disponuoja, atitinkamai todėl yra tinkamas subjektas sudaryti sandorius dėl savo valdomo turto. Be to, toks sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, kurį atsakovė savo veikla, tiekdama ir skirstydama elektros energiją pagal Energetikos ir Elektros energetikos įstatymus, užtikrina. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą nustatęs, kad atsakovė pažeidė ieškovų teises, ir nepagrįstai įpareigojo atsakovę savo lėšomis perkelti teisėtai ieškovų žemes sklypuose įrengtas bei esančias elektros kabelių linijas, tokiu būdu suteikdamas ieškovams daugiau teisių, nei jie jų turėjo žemės sklypų įgijimo momentu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi net nevertino ieškovės prašomų priteisti išlaidų pagrįstumo, todėl buvo priteista pagrįstumo kriterijaus neatitinkanti advokato pagalbai apmokėti išleista suma. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nevertino trečiųjų asmenų rašytinių ir žodinių paaiškinimų patvirtinančių, kad atsakovės valdomų elektros kalbelių linijos įrengtos teisėtai. Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs servitutų sutartis negaliojančiomis pilna apimtimi pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiamu sprendimu buvo peržengtos pateikto ieškinio ribos. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai D. K., G. R., D. B. ir A. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad elektros kabelių linijos buvo nutiestos laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų, tuo tarpu aplinkybė, kad elektros kabelių linijų nebuvo pažymėta jokiose duomenų bazėse ir dokumentuose, patvirtina, kad atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir neatliko visų reikalingų veiksmų energetikos objekto įteisinimui ir išviešinimui. Tiek I. K., o vėliau ir kiti ieškovai negalėjo žinoti apie per jiems nuosavybės teise priklausančią žemę einančias ir kažkam priklausančias elektros kabelių linijas. Kadangi šie duomenys nebuvo išviešinti. Be to, pagal jų turimus ir valstybinių institucijų jiems išduotus nuosavybės dokumentus, jiems priklausančioje žemėje nebuvo jokių elektros kabelių linijų ir nebuvo nurodyta jokių su tuo susijusių žemės naudojimo suvaržymų. Priešingai nei nurodo apeliantė, įstatyminio servituto saugomos kabelių linijos turi būti pažymėtos domenų bazėse, t. y. inžinerinio topografinio plano M 1:500 planšetėse ar pan., kurios naudojamos rengiant topo nuotraukas, kurios vėliau naudojamos tolimesnių projektų rengimui. Priešingai nei nurodo atsakovė, byloje nėra duomenų apie tai, kad elektros kabelių linijos buvo įrengtos valstybei tuo metu priklausančiame žemės sklype ir kad jų buvimas žemės sklype buvo žinomas ieškovės D. K. tėvui ar ieškovams dar prieš sklypą įsigyjant. Elektros kabelių linijų ieškovų nuosavybe valdomoje žemėje nebuvo, jos įrengtos iki ieškovei įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypus. Atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad elektros kabelių linijos ieškovams nuosavybės teise priklausančioje žemėje buvo įrengtos teisėtai. Tuo tarpu, atsiradę nuosavybės teise valdomo žemės disponavimo suvaržymai, suponuoja ir atsakovės atsakomybę atlyginti ieškovams – nuosavybės teise valdomos žemės savininkams, atsiradusią žalą. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Kauno rajono savivaldybės administracija, išanalizavusi detalaus plano rengimo bylą, konstatavo, kad dėl atsakovės kaltės topo nuotraukoje, kuri buvo detalaus plano rengimo pagrindu, nebuvo pažymėta požeminė elektros linija, einanti per ieškovams priklausančius žemės sklypus. Pagal galiojančius teisės aktus už kiekvieną elektros tinklą atsako jį aptarnaujanti arba eksploatuojanti institucija. Pagal kasacinio teismo praktiką, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio. Kadangi ginčo elektros linija nebuvo tinkamai suformuota ir daiktinės teisės į ja nebuvo įregistruotos, sandoris notarine forma nebuvo galimas, nes notaras iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko nebūtų gavęs būtinų duomenų. Kadangi ginčo turtas nebuvo suformuotas kaip nekilnojamas turtas, jam negalėjo būti pritaikytas servitutas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamojoje byloje kilo šalių ginčas, ar egzistavo teisinis pagrindas traktuoti atsakovei priklausančių požeminių elektros kabelių linijų buvimą ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose kaip žemės sklypo savininkų (ieškovų) teisių ir teisėtų interesų pažeidimą bei ginti šias teises ieškinyje įvardintu būdu, t. y. įpareigojant atsakovę savo sąskaita perkelti šias požemines kabelių linijas į kitą ieškovams priklausančių žemės sklypų vietas pagal ieškovų parengtą projektą, ir ar egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti šalių sudarytų servituto nustatymo žemės sklypams sutarties sąlygas dėl jų neatlygintinumo negaliojančiomis.Byloje nustatyta, kad ieškovei D. K. nuosavybės teise priklauso 0,0423 ha, ieškovui G. R. nuosavybės teise priklauso 0,0798 ha ir ieškovams D. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,0913 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo savininkams siekiant vykdyti žemės sklypų pertvarkymo ir projektavimo darbus, išaiškėjo, kad ieškovų žemės sklypuose yra patiesta 10 kv. požeminė kabelių linija. Siekdami perkelti savo sąskaita požeminę kabelių liniją į kitą žemės sklypų vietą, ieškovai D. K. ir G. R. 2015 m. kovo 26 d., o D. ir A. B. 2015 m. balandžio 17 d. sudarė su atsakove neatlygintines servituto nustatymo žemės sklypams sutartis. Ieškovė D. K. savo lėšomis taip pat parengė elektros linijos perkėlimo projektą ir sutartį, tačiau šis projektas ir sutartis nėra įgyvendinti, nes ieškovai kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, sudarydama servituto sandorius su ieškovais, nepateikė notarui įrodymų apie tai, kad viešpataujantis daiktas – požeminė 10 kv. elektros linija priklauso jai nuosavybės teise ar yra atsakovės balanse. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčo požeminės elektros linijos tinkamai nesuformavus ir daiktinių teisių į ją neįregistravus, ginčo sutartys dėl servituto nustatymo notarine forma negalėjo būti tvirtinamos ir turtui, kuris nebuvo suformuotas kaip nekilnojamasis turtas, negalėjo būti pritaikytas servitutas. Dėl nurodytų priežasčių sandorius, sudarytus 2015 m kovo 26 d. tarp ieškovų D. K., G. R. ir sudarytus 2015 m. balandžio 17 d. tarp ieškovų D. B. ir A. B. bei atsakovės laikė niekiniais.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog teismui nepateikta duomenų apie tai, kad minėta požeminė kabelinė linija kada nors būtų buvusi įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamas daiktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant priimto sprendimo teisėtumą, ginčui aktualios Statybos įstatymo normos, apibrėžiančios statinio sąvoką. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nepateikia nekilnojamojo daikto sąvokos. Nekilnojamųjų daiktų sąvokos apibrėžimas įtvirtintas CK 1.98 straipsnio 2 ir 4 dalyse, kuriose nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais. CK 4.2 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Elektros persiuntimui skirtos kabelių linijos yra laikomi kilnojamaisiais daiktais Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies pagrindu.Pažymėtina, kad ginčas, jog atsakovė eksploatuoja ir yra kabelių savininkė tarp šalių nekyla. Byloje nekeliamas kabelių statybos teisėtumo klausimas, ieškovų teigimu, nutiesus kabelius servituto nepažymėtoje vietoje, kabelių linijos iškėlimas (perkėlimas) žemės savininkų lėšomis prieštarauja civiliniuose santykiuose įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo kabelinės linijos įrengtos 1984-1993 metais. Darbų apimtį, jų užbaigimą patvirtina byloje pateikti kabelio linijų pasai (1 t., b. l. 86-87), 10 kv. požeminės linijos elektros tinklai yra prijungti prie elektros teikimo sistemų, užtikrina elektros tiekimą vartotojams. Minėti duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankami padaryti išvadai, jog ginčo kabelinės linijos ginčo sklypuose buvo įrengtos teisėtai, turint statybą leidžiančius dokumentus. Pažymėtina, jog ginčo kabelinės linijos buvo įrengtos valstybiniame žemės sklype, byloje nėra duomenų apie tai, kad teisėtas žemės sklypo valdytojas, linijų įrengimo metu, būtų prieštaravęs jų statybai. Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių kitų asmenų žemėje, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose, žemės servitutų ir žemės naudojimo sąlygų apribojimų neįrašymas suteikiant žemės sklypą ūkinei veiklai ir vėliau įgyjant į jį nuosavybės teises, pats savaime nepaneigia fakto, jog įgyta žemė yra riboto naudojimo. Ieškovai, įsigydami ginčo sklypus kartu įgijo ir jo suvaržymus, nes pagal CK 4.9 str. nuostatas daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui. Daiktinės teisės suvaržymai laikomi su daiktu susieti įsipareigojimai (CK 4.9 straipsnio 1 dalis).Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą (Elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias Elektros energetikos įstatymo nuostatas, sprendžia, kad servitutas nekilnojamajam daiktui, kuriuose jau įrengta elektros energijos perdavimo sistema, nustatomas įstatymu, siekiant užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą energetikos objektų eksploatavimą, aptarnavimą, remontą ir naudojimą, tuo tarpu naujų, tame tarpe ir esamų elektros energijos perdavimo sistemų perkėlimui, sudaromos sutartys, tame tarpe ir dėl servitutų, su žemės savininkais. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad žemės savininkams atsiradus poreikiui perkelti jų žemės sklypuose jau įrengtas elektros perdavimo sistemas, t. y. daiktą, kuris Nekilnojamojo turto registre neprivalo būti registruojamas, su tinklų operatoriumi buvo sudarytos ginčo servituto nustatymo žemės sklypui sutartys (Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalis), pirmosios instancijos teismo argumentai dėl šių sutarčių pripažinimo niekinėmis yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.Nuosavybės teisė yra absoliutaus pobūdžio, bet absoliutumas neturi būti suprantama kaip visiškas šios teisės neribojimas. Savininko nuosavybės teisė, esant įstatymų nustatytoms sąlygoms (pagrindams) bei laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, gali būti apribota įstatymu ar teismo sprendimu (CK 4.39 straipsnis). Pagal CK 4.37 straipsnį nuosavybės teisių objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama savo nuožiūra, tačiau kartu nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Žemės sklypo savininko teisių turinį atskleidžia CK 4.470 straipsnis, nustatantis nuosavybės teisę į viršutinį žemės sklypo sluoksnį, statinius ir jų priklausinius, į oro erdvę, į žemėje esančias naudingas iškasenas, kiek tai yra būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį ir kiek šios teisės neprieštarauja įstatymams.Ieškovai turi teisę ginti savo, kaip žemės sklypų savininkų, teises ir interesus, tačiau taip pat privalo užtikrinti kitų asmenų interesus ir ginti savo teises tik įstatyme nustatytu būdu, t. y. tokiu atveju vykdyti žemės sklypo savininkui Energetikos įstatyme nustatytą pareigą savo lėšomis iškeldinti energetikos objektus. Energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama. Pagal kasacinio teismo praktiką ši teisės norma yra imperatyvi – energetikos objektų perkėlimo išlaidas turi apmokėti pats žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Gabija”. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai Nr. 3K-3-326/2006).Nustatyta, kad žemės sklypų savininkai pradėjo energetikos objekto perkėlimo procedūras, su tinklų operatoriumi sudarė ginčo servituto sutartis, gavo sąlygas objekto perkėlimui. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos atveju, pasikeitus žemės sklypų savininkų valiai dėl apmokėjimo už objekto perkėlimą, esant imperatyviai įstatymo nuostatai dėl apmokėjimo už objekto perkėlimą, kolegijos vertinimu, nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti ieškovų pasirinktą teisių gynimo būdą, neturėjo.Apeliacinės instancijos vertinimu, nesant pagrindo ex officio spręsti dėl ginčo servituto sutarčių, kaip prieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajam interesui, spręstinas klausimas dėl šių sutarčių nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ieškovų ieškinyje nurodytais pagrindais.Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu pripažinęs ginčo sutartis niekinėmis, patenkindamas ieškinį, neatskleidė bylos esmės – nenagrinėjo, t. y. nenustatė ir neįvertino, esminės reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui turinčių aplinkybių, susijusios su šių sutarčių sudarymo aplinkybėmis. Minėta, kad ieškovai ginčijo atskiras servituto sutarčių nuostatas įrodinėdami, kad sutartys sudarytos iš esmės suklydus (CK 1.90 straipsnis), be to ieškinio pagrindu nurodomos ir aplinkybės, jog sutarčių nuostatos dėl jų neatlygintinumo išimtinai naudingos tik atsakovei (CK 6.228 straipsnis). Nenustačius ginčo sandorio sudarymo aplinkybių, neįvertinus šalių veiksmų sandorio sudarymo metu, nesprendus dėl sutarties šalių esminės nelygybės, nėra galimybės teisingai išspręsti ieškovų reikalavimų dėl servituto sutarčių nuostatų pripažinimo negaliojančiomis.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje susiklostė tokia situacija, jog pareikštų reikalavimų pagrįstumas nagrinėtinas iš esmės visiškai naujais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tirti, ir beveik visa apimtimi, tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir ją išnagrinėjus pirmiau nurodytais naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260, 263, 301, 320 straipsniai). Apibendrindama išdėstytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovų reikalavimus dėl ginčo servituto sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei įpareigojimo atsakovę savo lėšomis iškelti iš ieškovams priklausančių žemės sklypų elektros tiekimo linijas, nepagrįstai ex officio pripažino ginčo sutartis niekinėmis, netinkamai taikė Energetikos įstatymą bei Elektros energetikos įstatymą, reglamentuojančius elektros įrenginių perkėlimo išlaidų pareigos paskirstymą, nepagrįstai sprendė dėl žemės sklypų savininkų nuosavybės teisių ribojimo, nukrypo nuo teismų praktikos dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, todėl yra pagrindas teismo sprendimą naikinti, ieškovų reikalavimas dėl pasirinkto teisių gynimo būdo išspręstinas iš esmės, reikalavimas įpareigoti atsakovę savo lėšomis iškelti iš ieškovams priklausančių žemės sklypų elektros tiekimo linijas atmestinas, ieškininiai reikalavimai dėl ginčo sandorių sąlygų negaliojimo, dėl bylos esmės neatskleidimo, perduotini nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi byla dalyje ieškovės reikalavimų perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai tiek teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo, tiek ir šalių patirtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovų D. K., G. R., D. B., A. B. reikalavimą įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ savo lėšomis iškelti iš ieškovams priklausančių žemės sklypų elektros tiekimo linijas atmesti.

Bylos dalį pagal ieškovų D. K., G. R., D. B., A. B. reikalavimą dėl dalinio servituto sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.