Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. nuteistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 metams laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi M. S. apeliacinis skundas atmestas. Bausmę nuteistajam paskirta atlikti pataisos namuose, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams konstatavus, kad bausmės tikslai M. S. nebus pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos jam netaikytos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atmestas nuteistojo prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nustačius, kad BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nuosprendžio priėmimo metu. Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, pritaikius jam nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusius BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimus, atidėti paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skunde nuteistasis nurodo, kad BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimai įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d., tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismas neatidėjo jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo, kadangi jį gynęs advokatas to neprašė, o jis pats apie įstatymo pakeitimus nežinojo. Pasak nuteistojo, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, jam gali būti taikomos naujos redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.Pažymima, kad apeliantas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą atlieka 2 metų laisvės atėmimo bausmę, iki jį suimant baigė mokslus, pradėjo dirbti, o jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams. Nuteistojo skundas atmetamas. 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), tokiu būdu suteikiant galimybę laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir asmenims, kurie teisiami už sunkių nusikaltimų padarymą. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, skunde prašo taikyti naująją BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, kuri, pareiškėjo manymu, švelnina jo teisinę padėtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo prašymą teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymas gali būti laikomas švelninančiu asmens teisinę padėtį tuo atveju, kai jis įsigaliojo jau po nusikalstamų veikų padarymo ar teismo nuosprendžio priėmimo. Nagrinėjamu atveju M. S. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, kuris Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi paliktas nepakeistas, buvo nuteistas už 2016 m. kovo 6 d. sunkaus nusikaltimo padarymą. Tai yra, tiek nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika, tiek baigiamieji teismų procesiniai sprendimai priimti jau po naujosios BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos įsigaliojimo, t. y. 2015 m. kovo 24 d.. Priešingai nei nurodyta nuteistojo skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, be kita ko išsamiai ir objektyviai įvertino galimybę atidėti M. S. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir motyvuotai nustatė, kad bausmės tikslai nuteistajam negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje. Priešingai nei tvirtinama nuteistojo skunde, bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas nuteistajam nėra privalomas. Tai yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir nuteistojo skundo argumentus, neturi pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusio ir vykdytino M. S. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo BK 75 straipsnio nuostatų taikymo prasme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2015 m. kovo 24 d., numatydamas galimybę ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims atidėti jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, palengvino jų teisinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nagrinėdama BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ribas laiko atžvilgiu, pažymėjo, kad įstatymo leidėjas nenumatė neriboto naujai įsigaliojusios BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos atgalinio veikimo. Numatant galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, įtvirtintos baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidos, tačiau pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Kaip matyti iš bylos nagrinėjimui pateiktų duomenų, M. S. priimtas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. kovo 20 d., taigi bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose yra pasibaigęs. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, tokiu atveju nėra pagrindo svarstyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo galimybės. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, taigi bendrosios kompetencijos teismai, taikydami įstatymus ir teisės aktus, privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo M. S. prašymą atidėti jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Todėl M. S. skundas atmetamas ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo M. S. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.