Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-08-28 · Administracinė byla Nr. P-525-152-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-28
Bylos Nr.
P-525-152-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dainius Raižys
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Nidos pušynas“, Z. R., Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, V. P.
Atsakovas
Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybės tarybai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 56.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P525 – 152/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.9; 80.11; 80.13; 80.1; 56.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Nidos pušynas“ ir Z. R. prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-1651/2008 pagal pareiškėjo laikinai einančio Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės administracijai ir Neringos savivaldybės tarybai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Z. R., uždarajai akcinei bendrovei „Nidos Pušynas“, V. P. projektavimo firmai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas, laikinai einantis vyriausiojo prokuroro pareigas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, prašymu, kurį patikslino, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2000 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 35 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 1998 m. gruodžio 17 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą poilsio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, rekonstrukcijai; panaikinti Administracijos 2000 m. rugpjūčio 7 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, rekonstrukcijai; panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2000 m. gegužės 18 d. išduotą statybos leidimą Nr.00/88 poilsio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, rekonstrukcijai; panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2001 m. balandžio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr.07/39 pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, remontui; panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. lapkričio 30 d. aktą dėl poilsio namo, (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti, panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. gruodžio 3 d. aktą dėl pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini) (pagal seną numeraciją – (duomenys neskelbtini)), Nidos gyv., Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti.

Nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2006 m. liepos 1 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė statybos inspekcija) 2006 m. birželio 27 d. raštu Nr. 6-327 gavo duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus, susijusius su teritorijos (duomenys neskelbtini), Nidos gyvenvietėje, Neringoje detaliojo plano patvirtinimu ir kitų administracinių aktų priėmimu. Pažymėjo, jog Sprendimu patvirtintu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Neringos m., yra Lietuvos valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija (toliau – ir Klaipėdos AVA). Žemės sklypas pagal valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 53 išnuomotas UAB „Nidos Pušynas“, bendrovei nuosavybės teise priklauso žemės sklype esantis pagalbinis pastatas, o žemės nuomos teisė į žemės sklypo dalį yra perduota Z. R. , kuriai nuosavybės teise priklauso ir žemės sklype esantis pastatas – poilsio namas. Pabrėžė, jog žemės sklypas, kurio detalųjį planą Sprendimu patvirtino Taryba, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir Parkas) teritorijoje ir priklauso Parko gyvenamajai zonai, o 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimu Nr.1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir Parko planavimo schema) bei 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (toliau – ir Parko nuostatai) nustato Parko režimą, todėl šių norminių teisės aktų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Nurodė, jog Nidos gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos, jų ribos bei reglamento numeriai yra nustatyti Parko planavimo schemos Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje, pagal kurią nagrinėjama teritorija priskirta XVIII zonai. Detaliojo plano sprendiniai, numatantys esamo kadastrinio sklypo (duomenys neskelbtini) skaidymą, atskiriant vieną sklypą nuo likusios dalies bei šiam sklypui nustatant žemės naudojimo būdą - rekreacijai, poilsio namų ir pastatų teritorija, sklype (duomenys neskelbtini) esamą pastatą perstatant ir atitraukiant nuo kopos bei pristatant antrą verandą esamą pagalbinį pastatą rekonstruojant ir keičiant jo užstatymo plotą, prieštarauja Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ nustatytiems reikalavimams, nes nagrinėjamas sklypas patenka į griežto apsaugos režimo zoną. Brėžinyje nurodytame apsaugos režime ir tvarkymo priemonėse žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantis pagrindinis pastatas priskirtas II kategorijos rekonstruotiniems, išsaugant vertingus elementus ir gerinant išvaizdą, pastatams, todėl poilsio namo nebuvo galima perstatyti, atitraukiant jį nuo kopos, o sklype esantis pagalbinis pastatas priskiriamas IV kategorijos griautiniems arba perkeliamiems už istorinės terpės pastatams, todėl negalėjo būti rekonstruojamas. Pažymėjo, jog nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad minėti detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Parko planavimo schemos pagrindinių teiginių 5, 4.1 ir 14 punktams, Nidos ir apylinkių principinio plano tvarkymo reglamento XVIII zonos nuostatoms ir Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamentui. Atsižvelgdamas į tai, kad Parko planavimo schemos sprendiniuose detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje esamų pastatų plėtimas ir naujų gyvenamųjų namų bei kitų pastatų statybas neleidžiami, padarė išvadą, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Parko nuostatų 4, 6.6 ir 11 punktams bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 6 ir 7 dalims. Pabrėžė, jog Sprendimas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, naikintinas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio1 dalies 1 punktu. Nurodė, jog, panaikinus Sprendimą, turi būti panaikintos ir jo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės, todėl 1998 m.gruodžio 17 d. ir 2000 m. rugpjūčio 7 d. projektavimo sąlygų sąvadai, statybos leidimai Nr. 00/88, Nr. 07/39, 2001 m. lapkričio 30 d. poilsio namo (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir 2001 m. gruodžio 3 d. pagalbinio pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra neteisėti, todėl naikintini. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 118 straipsnio 2 dalimi, 54 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsniu, Įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, Parko nuostatų 5 punktu, pabrėžė, jog valstybė, priimdama teisės aktus, kuriais nustatytas specialus Parko teisinis režimas, siekė išsaugoti unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą, Parko įsteigimas ir minėtas reglamentavimas su Parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, todėl, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla Parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą. Taip pat nurodė, jog viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino. Teismas panaikino Sprendimą; Administracijos 2000 m. rugpjūčio 7 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje; Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2000 m. gegužės 18 d. išduotą statybos leidimą Nr.00/88 poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje; Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2001 m. balandžio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr.07/39 pagalbinio pastato remontui, esančiam (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje; Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. lapkričio 30 d. aktą dėl poilsio namo, (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti, panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. gruodžio 3 d. aktą dėl pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini) (pagal seną numeraciją – (duomenys neskelbtini)), Nidos gyv., Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti; o administracinę bylą dalyje dėl Administracijos 1998 m. gruodžio 17 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, panaikinimo nutraukė.

Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimus (1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d.), Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalį, padarė išvadą, jog nagrinėjama administracinė byla inicijuota neabejotinai esant viešajam interesui, nes visuomenė suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų. Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A8 – 660/2007; A17 – 742/2007 ir kt.), faktu, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra 2006 m. liepos 1 d. gavo Saugomų teritorijų tarnybos pranešimą apie tai, kad Sprendimas yra galimai neteisėtas, o pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į įvairias institucijas dėl papildomų duomenų ir 2006 m. rugpjūčio 1 d. prašymu kreipėsi į teismą, konstatavo, kad terminas kreiptis su prašymu į teismą nėra praleistas. Remdamasis Parko nuostatų 4 punktu ir Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu, pabrėžė, kad pagrindo teigti, jog Parko planavimo schema prieštarauja Konstitucijai ir yra neteisėta, nėra. Nurodė, kad nagrinėjama teritorija priskirta XVIII zonai „Purvynės pietinės dalies apstatymas ir teritorijos tvarkymas“, jai suteiktas kultūrinės vietovės statusas ir schematiškai pažymėta kaip teritorija, kuriai nustatytas mišrios (gyvenamosios ir poilsiautojų aptarnavimo) paskirties senųjų žvejų sodybų teritorijos ir gyvenamųjų namų teritorijos naudojimo būdas, o XVIII numeriu pažymėtos teritorijos tikslas – atkurti urbanistinės struktūros visumą, kuri yra apsaugos objektas ir surasti rezervų gyvenamajam fondui, numatyta nukelti menkaverčius buvusios pionierių stovyklos pastatus, patikslinti senųjų posesijų ribas, atstatyti buvusius jų pastatus. Pabrėžė, jog ginčijamo detaliojo plano sprendiniai, kurie yra realizuoti, prieštarauja Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ nustatytiems reikalavimams. Brėžinyje nurodytame apsaugos režime ir tvarkymo priemonėse žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantis pagrindinis pastatas priskirtas II kategorijos rekonstruotiniems, išsaugant vertingus elementus ir gerinant išvaizdą pastatams, todėl poilsio namo nebuvo galima perstatyti, atitraukiant jį nuo kopos. Sklype esantis pagalbinis pastatas priskiriamas IV kategorijos griautiniems arba perkeliamiems už istorinės terpės pastatams, todėl negalėjo būti rekonstruojamas. Teismas padarė išvadą, jog detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Parko planavimo schemos sprendiniams – pagrindinių teiginių 5, 4.1, 14 punktams bei Nidos ir apylinkių principinio plano tvarkymo reglamento XVIII zonos nuostatoms ir Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamentui. Vadovaudamasis Parko nuostatų 4, 6.6 ir 11 punktais, pažymėjo, jog detalaus plano planavimo užduotyje išdėstyti detaliojo planavimo tikslai neatitiko išduotų planavimo sąlygų reikalavimų, nes prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems Parko planavimo schemos sprendiniams ir kitiems norminiams teisės aktams, todėl padarė išvadą, kad Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja minėtoms Parko nuostatų normoms bei Įstatymo 25 straipsnio 6 ir 7 dalims. Nurodė, jog planavimo rengėjui, planavimo sąlygas išdavusioms ir detalųjį planą derinusioms institucijoms buvo žinoma, kokie teisės aktų reikalavimai taikomi planuojamai teritorijai, todėl pabrėžė, kad tiek atsakovams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš planavimo sąlygų turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių turėjo būti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja teismo nurodytam teisiniam reguliavimui ir padarė išvadą, kad teisės aktų reikalavimai buvo sąmoningai ignoruojami. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A6 – 1090/2006), piktnaudžiavimo teise draudimu ir nurodė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad tretieji suinteresuoti asmenys, deklaruodami iš esmės teisėtą tikslą sutvarkyti aplinką ir įrengti patalpas poilsio paskirčiai ir rekreacijai, siekė parengti detalųjį planą, turėdami tikslą išvengti įstatymuose nustatyto draudimo skaidyti sklypus, keisti sklypo naudojimo būdo paskirtį, statyti naujus statinius. Nurodė, jog ginčo sprendimui reikšmės neturi, kad ginčijami administraciniai aktai iš esmės yra realizuoti ir kad jų pagrindu susiformavo ir ilgą laiką egzistuoja neteisėti teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad atsakovų pateiktas 2007 metais parengtas Parko projektas nelaikytinas administraciniu aktu, nes jis nustatyta tvarka nesuderintas ir nepatvirtintas, todėl sprendžiant ginčą negali būti taikomas. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A6 – 1090/2006), ABTĮ 20 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pabrėžė, jog Sprendimo pagrindu priimti administraciniai aktai neteisėti, todėl naikintini (ABTĮ 89 str.1 d. 1 p.). Taip pat priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo prašymo dėl Administracijos 1998 m. gruodžio 17 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado poilsio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, rekonstrukcijai panaikinimo ir bylą šioje dalyje nutraukė (ABTĮ 101 str. 3 p.).

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Nidos pušynas“, Z. R. apeliacinius skundus atmetė.

Teismas, įvertinęs ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies nuostata, nurodė, jog minėti teisės aktai neapibrėžia viešojo intereso sąvokos. Remdamasis Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A146–335/2008), pažymėjo, jog kadangi prokuroro ginčijami Neringos savivaldybės tarybos ir kitų viešojo administravimo subjektų priimti aktai dėl juose įtvirtintų sprendimų gali turėti įtakos saugomų teritorijų atžvilgiu, konstatuotina, jog šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu. Konstatavo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijami sprendimai, projektavimo sąlygos, statybos leidimai ir kiti aktai, priimti (išduoti) galimai neteisėtų teisės aktų pagrindu bei, prokuroro nuomone, pažeidžiant imperatyvias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjas turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į teismą. Be to, kadangi Neringos savivaldybės institucijos, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 8 p.), nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą. Padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, todėl apeliantų argumentus, susijusius su viešojo intereso nebuvimu, atmetė kaip nepagrįstus.

Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS5-550/2007, AS5 – 8/2006, A7-585/2005 ir kitomis), pabrėžė, jog, sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t.y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Atsižvelgdamas į skundžiamų aktų priėmimo datas, į tai, kad Valstybinė statybos inspekcija 2006 m. birželio 27 d. raštu Nr. 6-327, kurį Klaipėdos apygardos prokuratūra gavo 2006 m. liepos 1 d., pateikė duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus ir paprašė ginti viešąjį interesą, į prokuratūros teisinę padėtį, į tai, kad Valstybinė statybos inspekcija nustatė galimus pažeidimus vykdydama 2006 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-264 „Dėl aplinkos ministro 2006 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-165 „Dėl grafiko patvirtinimo“ pakeitimo“, nurodė, kad negalima būtų teigti, jog viešojo administravimo subjektas nepateisinamai delsė informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus. Apeliantų nurodomos Klaipėdos AVA 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvados negali būti pagrindu manyti, kad pareiškėjas tuo metu gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, nes šioje išvadoje ginčijamas detalusis planas iš viso nebuvo tikrintas ir aptartas. Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui paduoti, nurodo 2006 m. liepos 1 d., t. y. datą, kurią gavo iš Valstybinės statybos inspekcijos 2006 m. birželio 27 d. raštu Nr. 6-327 duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus. Kadangi į teismą pareiškėjas kreipėsi 2006 m. liepos 31 d., padarė išvadą, kad pareiškimas teismui paduotas nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

Atsižvelgė į Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ir nurodė, jog Parko planavimo schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu, nes ją rengiant ir tvirtinant Teritorijų planavimo įstatymo kontekste nebuvo galiojančių specialiųjų ar detaliųjų planų, su kuriais ji turėjo būti derinama. Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui Parko planavimo schemos teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams”, pagal kurią nurodyti planai turėjo būti įregistruoti valstybiniame teritorijų planavimo dokumentų registre. Pažymėjo, jog Parko planavimo schema teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu, pabrėžė, jog jokie su Parko teritorijos administravimu susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į Parko planavimo schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti Parko planavimo schemos sprendiniams. Nurodė, kad Parko planavimo schema yra didelės apimties ir ją sudaro 18 tomų, ji turi ne tik tekstinę, bet ir grafinę dalį. Dėl techninių galimybių Parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”, tačiau Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)” (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstatavo, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo manyti, jog byloje taikytini įstatymai ar kiti teisės aktai prieštarauja Konstitucijai, todėl netikslinga kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, nuo kada taikomas Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas ir nuo kada nebegalioja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“. Atsižvelgdamas į kartu su Parko planavimo schema paskelbtų pagrindinių teiginių 5 ir 14 punktus, padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nacionalinio parko tvarkymą. Pažymėjo, kad Parko planavimo schemos Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nustatyti Nidos gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos, jų ribos bei reglamento numeriai. Nustatė, jog nagrinėjama teritorija priskirta XVIII zonai „Purvynės pietinės dalies apstatymas ir teritorijos tvarkymas“, jai suteiktas kultūrinės vietovės statusas, ir schematiškai pažymėta kaip teritorija, kuriai nustatytas mišrios (gyvenamosios ir poilsiautojų aptarnavimo) paskirties senųjų žvejų sodybų teritorijos ir gyvenamųjų namų teritorijos naudojimo būdas. Nurodė, kad Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ nagrinėjamas sklypas patenka į griežto apsaugos režimo zoną (galimas restauravimas, rekonstravimas ir atstatymo „maketo“ principais priemonės). Brėžinyje nurodytame apsaugos režime ir tvarkymo priemonėse žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantis pagrindinis pastatas priskirtas II kategorijos rekonstruotiniems, išsaugant vertingus elementus ir gerinant išvaizdą pastatams, todėl poilsio namo nebuvo galima perstatyti, atitraukiant jį nuo kopos. Sklype esantis pagalbinis pastatas priskiriamas IV kategorijos griautiniems arba perkeliamiems už istorinės terpės pastatams, todėl negalėjo būti rekonstruojamas. Pažymėjo, jog Nidos ir apylinkių principinio plano tvarkymo reglamento XVIII zonos „Purvynės pietinės dalies apstatymas ir teritorijos tvarkymas“ ir Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamento nuostatos taip pat neleidžia plėsti esamų pastatų bei statyti naujų gyvenamųjų ar kitų pastatų. Remdamasis Parko nuostatų 4 ir 11 punktais, pažymėjo, jog Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai ir kiti projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka, jų sprendiniai neturi prieštarauti Parko planavimo schemai. Teismas, įvertinęs Įstatymo nuostatas, ginčijamą detalųjį planą, padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias Parko tvarkymą, ir pagrįstai konstatavo, kad Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl pagrįstai jį panaikino. Nurodė, kad, panaikinus sprendimą, kurio pagrindu buvo išduoti projektavimo sąlygų sąvadai, statybos leidimai, aktai dėl pripažinimo tinkamu naudoti pripažintini negaliojančiais. Pabrėžė, jog Parko schema (generalinis planas) bei Nidos ir apylinkių principinio plano siūlymai atitinka Įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų, ribojančių ūkinę veiklą valstybės saugomose teritorijose, reikalavimus (byla Nr. A10–1534/2007), todėl nepagrįstais pripažino apeliantų apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus dėl negalimumo juos taikyti konkrečiu atveju.

IV.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Nidos pušynas“ 2009 m. sausio 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. A822-1651/2008, kuriuo prašo atnaujinti procesą byloje ir panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Prašymas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai iš esmės nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl termino kreiptis į teismą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.). Pabrėžia, jog apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo administracinių teismų praktika dėl termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios, paviršutiniškai įvertino su tuo susijusias bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A146-335/2008).

2. Bylą nagrinėję teismai iš esmės nukrypo nuo suformuotos teismo praktikos viešojo intereso klausimu ir nevertino priešpriešos tarp viešojo intereso ir asmens teisių ir teisėtų interesų. Remiasi administracinių teismų praktika (byla Nr. A575-1576/2008), Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimais.

3. Teismai iš esmės pažeidė materialinės teisės normas (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.) ir nepagrįstai panaikino administracinius aktus. Nurodo, jog teismas iš esmės nepagrindė ir nekonstatavo jokių detaliojo plano sprendinių prieštaravimų aukštesnės galios teisės aktams, išskyrus prieštaravimą Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinio reikalavimams. Tačiau pirmasis detaliojo plano sprendinys – pagrindinis pastatas (duomenys neskelbtini) rekonstruojamas, atitraukiamas nuo kopos, visiškai atitinka minėto brėžinio reikalavimus. Antrasis detaliojo plano sprendinys – pagalbinis pastatas rekonstruojamas, nors ir tiesiogiai neįgyvendina nustatytų reikalavimų, jiems neprieštarauja.

4. Bylą nagrinėję teismai iš esmės nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos teismo ekspertizės skyrimo klausimu. Pabrėžia, jog teismas, siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, privalėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės paskyrimo ir paskirti ekspertizę, kuri atsakytų į techninius, specialių žinių reikalaujančius klausimus. Nagrinėjamu atveju buvo nepaisoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos administracinių teismų praktikos šiuo klausimus (bylos Nr. A146-300/2008, A8-988/2004).

Tretysis suinteresuotas asmuo Z. R. 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, prašydama atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-1651/2008, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 35 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“; panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2000 m. rugpjūčio 7 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, rekonstrukcijai; panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2000 m. gegužės 18 d. išduotą statybos leidimą Nr.00/88 poilsio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, rekonstrukcijai; panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2001 m. balandžio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr.07/39 pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, remontui; panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. lapkričio 30 d. aktą dėl poilsio namo, (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti, panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. gruodžio 3 d. aktą dėl pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašymas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymą (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Nurodo, jog, remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu, poilsio statinio statybos darbai turėjo būti vertinami kaip rekonstrukcija, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Toks pažeidimas turėjo esminės įtakos priimant neteisėtą nutartį.

2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymą ir Teritorijų planavimo įstatymą (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčytu detaliuoju planu buvo numatyti skaidyti ginčo sklypą, atskiriant vieną sklypą nuo likusios dalies bei jai nustatant naudojimo būdą – rekreacijai. Remdamasi Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pažymi, jog tam, kad žemės sklypas būtų padalytas į du ar daugiau žemės sklypų, turėjo būti parengtas detalusis planas, kurio vienas iš sprendinių būtų naujų žemės sklypų formavimas, tačiau tokio sprendinio ginčo detaliajame plane nėra. Be to, teismas, konstatuodamas, kad kadastrinis žemės sklypas yra neva skaidomas, pažeidė Žemės įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, nes vienintelis galimas įrodymas, patvirtinantis žemės sklypo išskaidymą, yra nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie, nagrinėjamu atveju, nėra pasikeitę.

3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Parko planavimo schemą ir jos sudėtines dalis. Teismas neteisingai nurodė, jog nagrinėjamas sklypas patenka į griežto apsaugos režimo zoną (XV). Pažymi, kad Parko planavimo schemos Nidos ir apylinkių principinio plano tekstinės dalies XVIII dalis neįtvirtina nė vieno draudimo atlikti pastatų rekonstrukciją. Be to, nebuvo įvertintas pagrindiniame grafiniame Parko planavimo schemos Nidos ir apylinkių principinio plano priede „Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schema 8A“ numatytas perspektyvinis ginčo teritorijos naudojimo režimas, Teismas rėmėsi Parko planavimo schemos brėžiniu „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosauginės priemonės“, kuris pateikia tik paminklosauginius pasiūlymus, t.y. nėra privalomas. Pabrėžia, jog Parko planavimo schemos nuostatos taikytos ir aiškintos netinkamai, nes teismui buvo pateiktos tik minėtos schemos ištraukos. Taip pat teigia, jog brėžinys Nr. 3, kuriuo rėmėsi teismas, iš tikrųjų yra vienos iš Parko planavimo schemos tekstinių dalių priedas, tačiau ne Nidos ir apylinkių principinio plano priedas, o kitos schemos dalies – Nidos ir jos apylinkių kultūrologiniai tyrimai grafinis priedas Nr. 3. Tokios schemos dalies byloje pateikta nebuvo, todėl teismas iš viso neturėjo galimybės jo pilnai įvertinti.

4. Teismas pažeidė konstitucinį teisingumo principą. Pažymi, kad toks pažeidimas padarytas, nes apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje padarė akivaizdžiai šališkas, neobjektyvias ir dėl to visiškai nepagrįstas išvadas.

5. Apeliacinės instancijos teismo nutartis nemotyvuota (ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p.). Teismas pasisakė tik dėl vieno apeliantų argumento – viešojo intereso nebuvimo, kitų argumentų nevertino, į juos neįsigilino. Nurodo, kad teismas tik formaliai atkartojo pirmosios instancijos teismo teiginius, jų neaiškindamas ir į juos neįsigilindamas. Teismas neatsakė nei į vieną apeliantų argumentą, todėl daro išvadą, jog teismo sprendimas yra be motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymai atnaujinti procesą netenkintini.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). ABTĮ 154 straipsnis apibrėžia subjektus, turinčius teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti bylos šalys bei jų atstovai pagal įstatymą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A882-1651/2008 padavė Z. R. ir UAB „Nidos pušynas“, kurie minėtoje administracinėje byloje buvo proceso šalimi (ABTĮ 48 str. 2 d.), t.y. tretieji suinteresuoti asmenys.

ABTĮ 48 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog administracinės bylos šalys yra pareiškėjas ir atsakovas, o pagal šio straipsnio 2 dalį tretieji suinteresuoti asmenys yra apibrėžiami kaip administracinės bylos proceso šalys. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas bei remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. P8-99/2005, P16-50/2005, P6-184/2007, P18-255/2007, P248-28/2008, P438-29/2009) konstatuotina, kad pagal ABTĮ 48 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas tretysis suinteresuotas asmuo yra ne administracinės bylos, o administracinės bylos proceso šalis.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis įtvirtina vieną pagrindą, remiantis kuriuo asmenys, neįtraukti į bylos nagrinėjimą, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Tačiau įstatyme nenumatoma galimybė dėl proceso atnaujinimo kreiptis administracinės bylos proceso šaliai – trečiajam suinteresuotam asmeniui. Darytina išvada, kad tretysis suinteresuotas asmuo nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, ratą.

Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Z. R. ir UAB „Nidos pušynas“ nėra subjektai, turintys teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą, todėl jų prašymai atnaujinti procesą netenkintini ir prašymuose nurodyti argumentai nevertintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsniu teisėjų kolegija

nutaria:

Uždarosios akcinės bendrovės „Nidos pušynas“ ir Z. R. prašymų atnaujinti procesą netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje A822 – 1651/2008.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėDainius Raižys